Kas yra ES ATLPS?
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) pasaulyje yra pirmoji ir viena didžiausių anglies dioksido rinkų. Tai pagrindinė ES priemonė, kuria užtikrinama, kad švarios investicijos atsipirktų, pagal kurią atlyginama šios srities lyderiams ir remiama ekonomikos pertvarka, taip prisidedant prie ES konkurencingumo ir nepriklausomumo.
Pagal šią sistemą įmonės turi mokėti už išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip yra skatinamos taršą mažinti ekonomiškai efektyviausiu būdu. Surinktos lėšos padeda finansuoti perėjimą prie švaresnės energijos ir technologijų.
Nuo 2005 m., kai ši sistema pradėjo veikti, ji padėjo išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti maždaug 50 proc. Ji taip pat padėjo sumažinti dujų suvartojimą ir Europos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
Kintant Europos ekonomikai ir pasauliniams uždaviniams, turi būti vystoma ir ES ATLPS. Sistemą reikia reformuoti dėl naujų ES pramonės poreikių ir sudėtingų geopolitinių aplinkybių. Įvykdžius reformą padidės parama švarioms investicijoms ir bus nustatyti aiškūs, prognozuojami būdai, kaip padėti įmonėms mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kartu išsaugant konkurencingumą.
Kaip veikia ES ATLPS?
Ji grindžiama didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos principu.
Nuo 2005 m. ES ATLPS taikoma elektros energijos gamybai ir energijai imlioms pramonės šakoms. 2012 m. ji pradėta taikyti aviacijai, o 2024 m. – jūrų transportui. Ji veikia visose ES šalyse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Nuo 2020 m. ji taip pat susieta su Šveicarijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Šveicarijos ATLPS).
ES ATLPS davė realių rezultatų. Nuo 2005 m. sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema, išmetamas teršalų kiekis sumažėjo daugiau kaip 50 proc.
Šaltinis: Europos aplinkos agentūra.
ES ATLPS investicijos
Nuo 2013 m. iš ES ATLPS gauta daugiau kaip 270 mlrd. EUR pajamų: maždaug trys ketvirtadaliai jų skirta valstybėms narėms. Be to, ES skyrė apie 255 mlrd. EUR vertės nemokamų apyvartinių taršos leidimų pertvarkai remti.
- Inovacijų fondasdaugiau kaip EUR15.00mlrd.investuota nuo 2020 m.
- ES ATLPS aukcionų pajamosEUR270.00mlrd.surinkta nuo 2013 m.
- Modernizavimo fondasdaugiau kaip EUR23.00mlrd.išmokėta nuo 2021 m.
- Nemokamas suteikimasEUR255.00mlrd.parama pramonei 2013–2025 m.
ATLPS peržiūra
Nuo 2005 m., kai pradėta taikyti ES ATLPS, Europos ekonomika ir pasauliniai iššūkiai pakito. ES ATLPS taip pat turi keistis, todėl ES šiuo metu atlieka apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūrą.
Kaip pasikeis ES ATLPS?
Atlikus peržiūrą, pagal ES ATLPS bus labiau remiama Europos pramonė, kartu išlaikant ją pagrindine priemone Europos klimato srities tikslams pasiekti.
- Metinis ES ATLPS didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas bus pakoreguotas, kad perėjimas būtų laipsniškesnis:
- 2031–2035 m. – 3,7 proc. kasmet
- 2036–2040 m. – 1,7 proc. kasmet
- Taip įmonėms bus užtikrintas didesnis nuspėjamumas, kartu išlaikant pažangą siekiant poveikio klimatui neutralumo.
- Per naująjį Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką ES sutelks 100 mlrd. EUR, kad padėtų pramonei investuoti į švaresnes technologijas.
- ATLPS investicijų skatinimo priemone taip pat bus remiamos papildomos investicijos iki 2030 m.
- ES ATLPS inovacijų fondas toliau rems novatoriškų švarių technologijų kūrimą ir naudojimą.
- ES šalys turės 50 proc. savo nacionalinių ATLPS pajamų skirti ATLPS sektorių dekarbonizacijai remti.
- Taip iki 2030 m. galėtų būti pritraukta daugiau kaip 100 mlrd. EUR papildomų investicijų.
- Iš Modernizavimo fondo bus toliau remiamos mažesnes pajamas gaunančios ES šalys šioms modernizuojant savo energetikos sistemas ir pertvarkant savo pramonę.
- Nemokami apyvartiniai taršos leidimai įmonėms bus suteikiami ir po 2030 m., glaudžiau siejant juos su investicijomis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.
- Taip bus atlyginama įmonėms, kurios investuoja į švarias technologijas, o kitos įmonės bus skatinamos sparčiau vykdyti savo pertvarką.
- 2026–2030 m. pramonė gaus papildomų nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kurių vertė 6 mlrd. EUR.
- Sektoriuose, kuriems taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų mažinimas vyks lėčiau, o laipsniškas jų panaikinimas bus pratęstas iki 2038 m.
- Ilgalaikis anglies dioksido absorbavimas bus integruotas į ES ATLPS. Tai suteiks daugiau lankstumo sektoriams, kuriuose ypač sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį, ir kartu bus remiamas anglies dioksido absorbavimo technologijų augimas.
ATLPS 2 – nauja ES anglies dioksido rinka, apimanti pastatus, kelių transportą ir papildomus sektorius
ATLPS 2 yra nauja ES anglies dioksido rinka, sukurta siekiant padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma dabartinė ES ATLPS, visų pirma kelių transporto, pastatų ir kai kurių papildomų smulkių pramonės šakų sektoriuose. Ji pradės veikti visu pajėgumu 2028 m. ir reformos pasiūlymai jai poveikio neturi.
Kaip ir pirminė ATLPS, ji veiks pagal didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemą, tačiau ja bus reguliuojami išmetamieji teršalai pradinėse grandyse: tai reiškia, kad ji bus taikoma kuro tiekėjams, o ne tiesiogiai namų ūkiams ar individualiems vartotojams.
Dalis gautų pajamų bus naudojama pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms remti per Socialinį klimato fondą:
- bus teikiama pagalba pastatams renovuoti, kad būtų pagerinta izoliacija ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas;
- pasenusios šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo sistemos bus keičiamos švaresnėmis galimybėmis;
- bus įrengiami atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai, pvz., saulės baterijų plokštės;
- bus sudaroma daugiau galimybių naudotis visai netaršiu transportu, pavyzdžiui, elektriniu viešuoju transportu, ir dalytis transporto priemonėmis;
- bus teikiama laikina tiesioginė finansinė pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia.
Dažnai užduodami klausimai
Kaip anglies dioksido apmokestinimas padeda sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį?
Anglies dioksido apmokestinimas padeda sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, nes juo nustatoma kaina už taršą ir sukuriama aiški paskata įmonėms mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taikant ES ATLPS, išmetamųjų teršalų kiekio viršutinė riba ilgainiui mažėja, o tai skatina įmones investuoti į švaresnes technologijas ir diegti inovacijas.
Gautos pajamos reinvestuojamos į žmones ir bendruomenes siekiant remti perėjimą prie švarios energijos. Prieš 20 metų pradėjus taikyti ES ATLPS, ji padėjo elektros energijos ir šilumos gamybos, energijai imlios pramonės, aviacijos ir jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį sumažinti 50 proc.
Kaip ES ATLPS padeda ES įmonėms?
Pagal ES ATLPS kiekvienais metais prognozuojamai sumažinama viršutinė išmetamųjų teršalų riba, o įmonėms siunčiamas aiškus ilgalaikis signalas, kad švarios technologijos yra ekonomiškai pagrįstos. Tai padeda įmonėms planuoti ateitį ir investuoti į mažataršes technologijas, žinant, kad jų investicijos išliks konkurencingos ir ilgainiui atsipirks.
Anglies dioksido kainodara skatinamas pramonės modernizavimas ir remiamos investicijos į švarias technologijas. Pagal tokias programas kaip Inovacijų fondas ir Modernizavimo fondas, kurios visiškai finansuojamos iš ES ATLPS pajamų, teikiamas finansavimas švariems projektams visoje Europoje.
Kaip ATLPS peržiūra padės ES pramonei?
ES ATLPS peržiūra padės Europos pramonei sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir kartu išlikti konkurencingai pasaulyje. Pramonės šakoms, kurioms gresia anglies dioksido nutekėjimas (išmetamo CO2 kiekio perkėlimas iš vienos šalies į kitą, kurioje taikomos ne tokios griežtos klimato taisyklės), ir toliau bus skiriami nemokami leidimai, kad jos išliktų konkurencingos. Galimybė gauti tokių nemokamų apyvartinių taršos leidimų priklausys nuo jų investicijų į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą Europoje.
ES ATLPS peržiūra taip pat paskatins investicijas į pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą pasitelkiant Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką, investicijų skatinimo priemonę, taip pat tęsiant Inovacijų fondo ir Modernizavimo fondo veiklą.
Sektoriuose, kuriems taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM), skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų bus atsisakoma lėčiau, o galutinė jų atsisakymo data nukeliama iki 2038 m. Tai padės apsaugoti Europos įmones, ypač sektoriuose, kuriuose intensyviai vykdoma prekyba, nuo nesąžiningos konkurencijos.
Kaip pajamos, gautos iš anglies dioksido apmokestinimo, padeda kurti darbo vietas ES?
Iki 2030 m. pajamos iš anglies dioksido apmokestinimo galėtų padėti sukurti daugiau kaip 1 mln. naujų darbo vietų švarios pramonės, energijos vartojimo efektyvumo ir ekologiško transporto sektoriuose. Šis darbo vietų kūrimas bus remiamas pasitelkiant antrinį pajamų panaudojimą, vykdant perkvalifikavimo programas ir investicijas regionuose pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.
Koks yra ES ATLPS vaidmuo mažinant ES energetinę priklausomybę ir skatinant švarią ir įperkamą energiją?
Dėl Europos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro didėja energijos sąnaudos. Nustačius išmetamo anglies dioksido kainą skatinama investuoti į vietoje pagamintą švarią energiją, Europos ekonomikoje lieka daugiau lėšų ir mažėja priklausomybė nuo importuojamo kuro.
Apmokestinus anglies dioksidą taip pat skatinama gaminti švarią ir įperkamą energiją. 2023 m. beveik pusė ES elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, o įskaičiavus branduolinę energiją, beveik 70 proc. jos buvo pagaminta iš visai netaršių šaltinių. Dėl su ATLPS susijusių kainų signalų investicijos į švarią energiją tampa patrauklesnės, o vartotojai skatinami pereiti prie pigesnių ir švaresnių energijos šaltinių.
Kaip anglies dioksido apmokestinimas prisideda prie sveikesnės aplinkos?
Anglies dioksido apmokestinimas padeda užtikrinti švaresnį orą. Dėl jo mažiau patrauklu naudoti iškastinį kurą, o kartu mažėja kenksmingų teršalų, pvz., sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx) ir smulkių kietųjų dalelių (KD2,5), kiekis
Anglies dioksido apmokestinimas, dėl kurio mažėja oro tarša, gali padėti sumažinti astmos, kvėpavimo takų ligų, širdies bei kraujagyslių ligų ir ankstyvos mirties riziką. Švaresnis oras padeda taupyti sveikatos priežiūros išlaidas ir gerinti gyvenimo kokybę, ypač miestuose.
Kokią naudą ES ATLPS teikia visuomenei?
Pajamos iš anglies dioksido tiesiogiai naudingos visuomenei, ekonomikai ir kasdieniam piliečių gyvenimui. Nuo 2013 m., kai buvo pradėti vykdyti aukcionai, ES šalys iš ES ATLPS uždirbo apie 270 mlrd. EUR pajamų. Šios lėšos reinvestuojamos tiesiogiai į švarų viešąjį transportą, energetiškai efektyvius būstus ir modernią infrastruktūrą, dėl kurių gerėja milijonų žmonių kasdienis gyvenimas.
Šiomis pajamomis buvo remiami tokie projektai kaip nauji ekologiški autobusai Vengrijoje, potvynių rizikos valdymas Estijoje ar judumo kuponų programa Italijoje. Atliekant peržiūrą didesnė šių pajamų dalis bus reinvestuojama į pramonę, kuriai taikoma ATLPS, siekiant padėti paspartinti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.
Ar ES yra vienintelis regionas pasaulyje, kuriame taikomas anglies dioksido apmokestinimas?
Anglies dioksido apmokestinimas yra pasiteisinęs metodas, taikomas vis daugiau pasaulio šalių. Jis jau taikomas tokiose šalyse kaip Kinija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija, Kanada, taip pat keliose JAV valstijose. Naujos sistemos kuriamos Brazilijoje, Turkijoje, Japonijoje ir Indijoje.
Iš tiesų, 2016–2026 m. nustatytų anglies dioksido mokesčių ir įgyvendintų ATLPS skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai, taip pat padidėjo jų apimama visame pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio dalis. Anglies dioksido apmokestinimo sistemos dabar apima beveik 30 proc. viso pasaulyje išmetamo teršalų kiekio.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 17 liepos 2026