Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
Europos Komisija

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS)

Kas yra ES ATLPS?

Kaip veikia ES ATLPS?

Kaip sistema veikia?

Sistema grindžiama didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos principu.

Nuo 2005 m. ES ATLPS taikoma elektros energijos gamybai ir energijai imlioms pramonės šakoms. 2012 m. ji pradėta taikyti aviacijai, o 2024 m. – jūrų transportui. Ji veikia visose ES šalyse, taip pat Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje. Nuo 2020 m. ji taip pat susieta su Šveicarijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (Šveicarijos ATLPS).

ES ATLPS nauda

ES ATLPS davė realių rezultatų. Nuo 2005 m. sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema, išmetamas teršalų kiekis sumažėjo daugiau kaip 50 proc.

Šaltinis: Europos aplinkos agentūra.

Nuo 2013 m. iš ES ATLPS gauta daugiau kaip 270 mlrd. EUR pajamų: maždaug trys ketvirtadaliai jų skirta valstybėms narėms. Be to, ES skyrė apie 255 mlrd. EUR vertės nemokamų apyvartinių taršos leidimų pertvarkai remti.

  • Nuo 2020 m. inovacijų fondas investavo
    daugiau kaip15.00mlrd. EURšvarių technologijų ir novatoriškų projektų srityje
  • Nuo 2013 m. ES ATLPS aukcionuose gauta
    mlrd.270.00EURpajamų
  • Nuo 2021 m. Modernizavimo fondas išmokėjo
    daugiau kaip23.00mlrd.EUR
  • 2013–2025 m. ES skyrė
    mlrd.255.00EURvertės nemokamų apyvartinių taršos leidimų

Kaip modernizuojama ES ATLPS?

Kintant Europos ekonomikai ir pasauliniams uždaviniams, turi būti vystoma ir ES ATLPS. Sistemą reikia reformuoti dėl naujų ES pramonės poreikių ir sudėtingų geopolitinių aplinkybių. 

Įvykdžius reformą padidės parama švarioms investicijoms ir bus nustatyti aiškūs, prognozuojami būdai, kaip padėti įmonėms mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kartu išsaugant konkurencingumą.

Kaip pasikeis ES ATLPS?

Atlikus peržiūrą, pagal ES ATLPS bus labiau remiama Europos pramonė, kartu išlaikant ją pagrindine priemone Europos klimato srities tikslams pasiekti.

  • Laipsniškesnis išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas

    Metinis ES ATLPS didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas bus pakoreguotas, kad perėjimas būtų laipsniškesnis: 

    • 2031–2035 m. – 3,7 proc. kasmet
    • 2036–2040 m. – 1,7 proc. kasmet

    Taip įmonėms bus užtikrintas didesnis nuspėjamumas, kartu išlaikant pažangą siekiant poveikio klimatui neutralumo.

  • Daugiau investicijų į švarią pramonę:

    per naująjį Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką ES sutelks 100 mlrd. EUR, kad padėtų pramonei investuoti į švaresnes technologijas.

  • Daugiau ATLPS pajamų investuojama į klimato politikos veiksmus:

    ES šalys turės 50 proc. savo nacionalinių ATLPS pajamų skirti ATLPS sektorių dekarbonizacijai remti. Taip iki 2030 m. galėtų būti pritraukta daugiau kaip 100 mlrd. EUR papildomų investicijų.

  • Nuolatinė parama teisingai pertvarkai visoje Europoje:

    iš Modernizavimo fondo bus toliau remiamos mažesnes pajamas gaunančios ES šalys šioms modernizuojant savo energetikos sistemas ir pertvarkant savo pramonę.

  • Parama įmonėms, investuojančioms į perėjimą prie švarios energijos:

    Nemokami apyvartiniai taršos leidimai įmonėms bus suteikiami ir po 2030 m., glaudžiau siejant juos su investicijomis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Taip bus atlyginama įmonėms, kurios investuoja į švarias technologijas, o kitos įmonės bus skatinamos sparčiau vykdyti savo pertvarką. 

    2026–2030 m. pramonė gaus papildomų nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kurių vertė 6 mlrd. EUR.

  • Tvirtesnė ES ATLPS visuose sektoriuose:

    ES ATLPS bus sustiprinta aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose ir išplėsta, kad apimtų atliekų deginimą. Šie pokyčiai atvers naujų verslo galimybių, sumažins nesąžiningos konkurencijos riziką ir užtikrins vienodas sąlygas visoje Europoje. 

ATLPS 2 – nauja ES anglies dioksido rinka, apimanti pastatus, kelių transportą ir papildomus sektorius

ATLPS 2 yra nauja ES anglies dioksido rinka, sukurta siekiant padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose, kuriems netaikoma dabartinė ES ATLPS, visų pirma kelių transporto, pastatų ir kai kurių papildomų smulkių pramonės šakų sektoriuose. Ji pradės veikti visu pajėgumu 2028 m. ir reformos pasiūlymai jai poveikio neturi.

Kaip ir pirminė ATLPS, ji veiks pagal didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistemą, tačiau ja bus reguliuojami išmetamieji teršalai pradinėse grandyse: tai reiškia, kad ji bus taikoma kuro tiekėjams, o ne tiesiogiai namų ūkiams ar individualiems vartotojams.

Dalis gautų pajamų bus naudojama pažeidžiamiems namų ūkiams ir labai mažoms įmonėms remti per Socialinį klimato fondą:

  • bus teikiama pagalba pastatams renovuoti, kad būtų pagerinta izoliacija ir padidintas energijos vartojimo efektyvumas;
  • pasenusios šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo sistemos bus keičiamos švaresnėmis alternatyvomis;
  • bus įrengiami atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai, pvz., saulės baterijų plokštės;
  • bus sudaroma daugiau galimybių naudotis visai netaršiu transportu, pavyzdžiui, elektriniu viešuoju transportu, ir dalytis transporto priemonėmis;
  • bus teikiama laikina tiesioginė finansinė pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Dažnai užduodami klausimai

Kodėl Komisija keičia ES ATLPS?

Sistema turi būti tobulinama, kad būtų atsižvelgiama į kintančią Europos ekonomiką ir pasaulinius iššūkius. Pakoregavus metinį išmetamo teršalų kiekio viršutinės ribos sumažinimą, pertvarka taps laipsniškesnė ir nuspėjamesnė, todėl įmonės turės daugiau laiko planuoti, investuoti į švarias technologijas ir išlikti konkurencingos, kartu toliau mažindamos išmetamą teršalų kiekį.

Kaip pajamos, gautos iš anglies dioksido apmokestinimo, padeda kurti darbo vietas ES?

Iki 2030 m. pajamos iš anglies dioksido apmokestinimo galėtų padėti sukurti daugiau kaip 1 mln. naujų darbo vietų švarios pramonės, energijos vartojimo efektyvumo ir ekologiško transporto sektoriuose. Šis darbo vietų kūrimas bus remiamas pasitelkiant antrinį pajamų panaudojimą, vykdant perkvalifikavimo programas ir investicijas regionuose pagal ES ATLPS.

Kaip anglies dioksido apmokestinimas prisideda prie sveikesnės aplinkos?

Anglies dioksido apmokestinimas padeda užtikrinti švaresnį orą. Dėl jo mažiau patrauklu naudoti iškastinį kurą, o kartu mažėja kenksmingų teršalų, pvz., sieros oksidų (SOx), azoto oksidų (NOx) ir smulkių kietųjų dalelių (KD2,5), kiekis

Anglies dioksido apmokestinimas, dėl kurio mažėja oro tarša, gali padėti sumažinti astmos, kvėpavimo takų ligų, širdies bei kraujagyslių ligų ir ankstyvos mirties riziką. Švaresnis oras padeda taupyti sveikatos priežiūros išlaidas ir gerinti gyvenimo kokybę, ypač miestuose.

Kokią naudą ES ATLPS teikia visuomenei?

Pajamos iš anglies dioksido tiesiogiai naudingos visuomenei, ekonomikai ir kasdieniam piliečių gyvenimui. Nuo 2013 m., kai buvo pradėti vykdyti aukcionai, ES šalys iš ES ATLPS uždirbo apie 270 mlrd. EUR pajamų. Šios lėšos reinvestuojamos tiesiogiai į švarų viešąjį transportą, energetiškai efektyvius būstus ir modernią infrastruktūrą, dėl kurių gerėja milijonų žmonių kasdienis gyvenimas.

Šiomis pajamomis buvo remiami tokie projektai kaip nauji ekologiški autobusai Vengrijoje, potvynių rizikos valdymas Estijoje ar judumo kuponų programa Italijoje. Atliekant peržiūrą didesnė šių pajamų dalis bus reinvestuojama į pramonę, kuriai taikoma ATLPS, siekiant padėti paspartinti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Ar ES yra vienintelis regionas pasaulyje, kuriame taikomas anglies dioksido apmokestinimas?

Anglies dioksido apmokestinimas yra pasiteisinęs metodas, taikomas vis daugiau pasaulio šalių. Jis jau taikomas tokiose šalyse kaip Kinija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija, Kanada, taip pat keliose JAV valstijose. Naujos sistemos kuriamos Brazilijoje, Turkijoje, Japonijoje ir Indijoje. 

Iš tiesų, 2016–2026 m. nustatytų anglies dioksido mokesčių ir įgyvendintų ATLPS skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai, taip pat padidėjo jų apimama visame pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio dalis. Anglies dioksido apmokestinimo sistemos dabar apima beveik 30 proc. viso pasaulyje išmetamo teršalų kiekio.

Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 24 rugsėjo 2026