Kokių veiksmų imasi ES?
Europos Komisija, pasinaudodama ES šalių paramą ir su jomis glaudžiai bendradarbiaudama, jau daugiau kaip 40 metų skatina gyvūnų gerovę.
2024 metai, kai pirmą kartą Europos Komisijos nariui oficialiai buvo paskirta atsakomybė už gyvūnų gerovės politiką, reiškia naują politinio įsipareigojimoapsaugoti gyvūnus lygį.
Šiandien Komisija siekia modernizuoti ES taisykles dėl šunų ir kačių gerovės ir atsekamumo, vežamų gyvūnų gerovės ir egzotinių gyvūnų importo.
Atliekant šį darbą atsižvelgiama į etinius, mokslinius, tvarumo ir ekonominius aspektus, taip pat į europiečių nuomonę ir lūkesčius, susijusius su elgesiu su gyvūnais.
Faktai apie gyvūnų gerovę:
Veiksmų sritys
Skatinimas atsakingai laikyti gyvūnus, juos veisti ir užtikrinti jų atsekamumą
Gyvūnų kančių ilgos kelionės metu mažinimas
Palankių sąlygų bendradarbiauti ir dalytis žiniomis suinteresuotiesiems subjektams sudarymas
Humaniško elgesio su mirštančiais gyvūnais užtikrinimas
Etikos klausimų vertinimas ir uždraudimų svarstymas
Laikymo sąlygų gerinimas ir laipsniškas narvų atsisakymas
Ligų prevencija atliekant griežtus importo patikrinimus
ES priemonės, apsaugančios gyvūnus nuo naudojimo moksliniais tikslais
Pagrindiniai laimėjimai:
- Komisija užregistravo dvi Europos piliečių iniciatyvas „Kailiams Europoje – ne“ (2023 m.) ir „End the Cage Age“ (2021 m.) ir ėmėsi atsakomųjų veiksmų.
- Draudimas naudoti narvus tam tikriems gyvūnams (pvz. vištoms, paršavedėms, veršeliams) ES teisės aktai užtikrina geresnę 360 mln. vištų dedeklių ir 12 mln. paršavedžių gyvenimo kokybę.
- Nuo 2009 m. ES kosmetikos srityje nebuvo atliekami jokie bandymai su gyvūnais.
- Pagal Lisabonos sutartį ES oficialiai pripažino, kad gyvūnai yra juslios būtybės. Tai reiškia, kad ES institucijos, formuodamos politiką, turi „visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus“.
- Nuo 2006 m. daugiau kaip 2 000 veterinarų, pagal Komisijos finansuojamas programas, dalyvavo mokymuose dėl gyvūnų gerovės.
Dėmesio centre
Visos ES gyvulininkystės sektoriuje dirba apie 7 mln. žmonių, o jo metinė apyvarta siekia 400 mlrd. EUR. Tačiau šis sektorius patiria spaudimą dėl mažėjančio pelningumo, didėjančių išlaidų, kintančių rinkos sąlygų ir gyvūnų ligų protrūkių. Pagal naujai parengtą gyvulininkystės sektoriaus strategiją siekiama užtikrinti, kad ūkininkai galėtų tvariai spręsti tokias problemas ilguoju laikotarpiu.
Strategijoje nustatytos penkios prioritetinės veiksmų sritys: pasirengimas krizėms, konkurencingumas, tvarumas, tinkamumas visiems ūkiams ir regionams, pažangi gyvulininkystės produktų gamyba. Šių sričių veiksmai turėtų padėti ūkininkams mažiau kliautis importu, daugiau pasikliauti vidaus ištekliais, sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, užtikrinti maisto saugą ateityje, pagerinti gyvūnų gerovę ir apskritai padidinti gyvulininkystės sektoriaus atsparumą.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 7 liepos 2026