Kokių veiksmų imasi ES?
Europos Sąjunga teikia humanitarinę pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia, greitai reaguodama tiek žmogaus sukeltų nelaimių, tiek gamtinių pavojų atveju. Dedant šias pastangas daugiausia dėmesio skiriama tvirtam įsipareigojimui apsaugoti pažeidžiamiausias aukas.
Remiantis tarptautiniais humanitariniais principais ir Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, ES parama grindžiama teisingumu ir nešališkumu. Pagalba nukentėjusioms bendruomenėms teikiama laikantis nediskriminavimo principo – nesvarbu, kokia gyventojų rasė, etninė grupė, religija, lytis, amžius, pilietybė ar politinės pažiūros. Kartu ES valstybės narės ir institucijos yra vienos iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų, solidariai padedančioms tiems, kuriems skubiai reikalinga pagalba visame pasaulyje.
Faktai apie ES humanitarinę pagalbą
Veiklos sritys
Veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti vaikus ginkluotų konfliktų metu
Užtikrinama, kad toliau būtų mokomi vaikai ir rengiami mokytojai
Humanitarinio reagavimo ar reagavimo į ekstremaliąsias situacijas stiprinimas šalyse, kurioms būdingos nestabilios aplinkybės
Užtikrinama, kad krizes išgyvenantys labiausiai badaujantys ir pažeidžiami žmonės galėtų gauti saugaus ir maistingo maisto
Pagalba priverstinai perkeltiems asmenims
Humanitarinė sveikatos pagalba pažeidžiamiausiems asmenims
ES veiksmai vaikų neprievalgio problemai spręsti
Užtikrinama bendruomenių apsauga – nuo pagrindinės humanitarinės pagalbos teikimo iki taikos palaikymo pajėgų dislokavimo
Teikiamas humanitarinis prieglobstis ir laikinas apgyvendinimas skubiai reaguojant į nelaimę arba jai rengiantis
Pagrindiniai laimėjimai
- Europos Komisija nuo 1992 m. humanitarinę pagalbą yra suteikusi daugiau kaip 110 šalių; kasmet ji skiriama milijonams žmonių visame pasaulyje.
- Skirdama mažiau nei 1 proc. ES biudžeto, t. y. tik apie 3 EUR vienam ES piliečiui per metus, ES milijonams žmonių visame pasaulyje teikia gyvybiškai svarbią paramą. Šis indėlis daro didelį poveikį ir padeda tiems, kurie nukentėjo per pražūtingiausias krizes visame pasaulyje.
- Pastaraisiais metais ES humanitarinė pagalba buvo itin svarbi vykstant konfliktams Sirijoje, Ukrainoje, Jemene, Palestinoje, Afganistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir padėjo bendruomenėms įveikti sunkumus.
- ES humanitarinė pagalba taip pat sutelkiama ekstremaliųjų klimato situacijų atvejais. Tokių nelaimių pavyzdžiai – sausra Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, potvyniai Bangladeše ir El Niño reiškinys Pietų Afrikoje ir Indijos vandenyne.
- Teikiant ES humanitarinę pagalbą daug dėmesio skiriama pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant vaikus, moteris, neįgaliuosius ir kitas grupes, apsaugai. Svarbi šių pastangų dalis – remti švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais, kad vaikai galėtų toliau mokytis net konflikto ar perkėlimo metu.
- Siekdama padėti bendruomenėms geriau atremti būsimas krizes, ES investuoja į pasirengimo iniciatyvas, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemas ir vietos lygmens reagavimo į nelaimes mokymus.
Iš arti
JT Generalinėje Asamblėjoje Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie beveik 710 mln. EUR ES paramą perkeltiesiems asmenims ir bendruomenėms Užsachario Afrikoje. Be kita ko, bus remiamos jau dedamos pastangos skatinti taiką ir stabilumą Didžiųjų ežerų regione, taip pat prisidedama prie atsako priemonių, susijusių su Ebolos viruso krize Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Be to, siekiant reaguoti į didėjančius humanitarinius poreikius, atsiradusius dėl konfliktų, maisto stygiaus, netinkamos mitybos ir klimato sukrėtimų keliuose regionuose, bus teikiama skubi pagalba, įskaitant paramą pažeidžiamiems Palestinos ir Libano gyventojams.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 29 rugsėjo 2026