Kokių veiksmų imasi ES?
Europos Sąjunga teikia humanitarinę pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia, greitai reaguodama tiek žmogaus sukeltų nelaimių, tiek gamtinių pavojų atveju. Dedant šias pastangas daugiausia dėmesio skiriama tvirtam įsipareigojimui apsaugoti pažeidžiamiausias aukas.
Remiantis tarptautiniais humanitariniais principais ir Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos, ES parama grindžiama teisingumu ir nešališkumu. Pagalba nukentėjusioms bendruomenėms teikiama laikantis nediskriminavimo principo – nesvarbu, kokia gyventojų rasė, etninė grupė, religija, lytis, amžius, pilietybė ar politinės pažiūros. Kartu ES valstybės narės ir institucijos yra vienos iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų, solidariai padedančioms tiems, kuriems skubiai reikalinga pagalba visame pasaulyje.
Faktai apie ES humanitarinę pagalbą
Veiklos sritys
Veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti vaikus ginkluotų konfliktų metu
Užtikrinama, kad toliau būtų mokomi vaikai ir rengiami mokytojai
Humanitarinio reagavimo ar reagavimo į ekstremaliąsias situacijas stiprinimas šalyse, kurioms būdingos nestabilios aplinkybės
Užtikrinama, kad krizes išgyvenantys labiausiai badaujantys ir pažeidžiami žmonės galėtų gauti saugaus ir maistingo maisto
Pagalba priverstinai perkeltiems asmenims
Humanitarinė sveikatos pagalba pažeidžiamiausiems asmenims
ES veiksmai vaikų neprievalgio problemai spręsti
Užtikrinama bendruomenių apsauga – nuo pagrindinės humanitarinės pagalbos teikimo iki taikos palaikymo pajėgų dislokavimo
Teikiamas humanitarinis prieglobstis ir laikinas apgyvendinimas skubiai reaguojant į nelaimę arba jai rengiantis
Pagrindiniai laimėjimai
- Europos Komisija nuo 1992 m. humanitarinę pagalbą yra suteikusi daugiau kaip 110 šalių; kasmet ji skiriama milijonams žmonių visame pasaulyje.
- Skirdama mažiau nei 1 proc. ES biudžeto, t. y. tik apie 3 EUR vienam ES piliečiui per metus, ES milijonams žmonių visame pasaulyje teikia gyvybiškai svarbią paramą. Šis indėlis daro didelį poveikį ir padeda tiems, kurie nukentėjo per pražūtingiausias krizes visame pasaulyje.
- Pastaraisiais metais ES humanitarinė pagalba buvo itin svarbi vykstant konfliktams Sirijoje, Ukrainoje, Jemene, Palestinoje, Afganistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir padėjo bendruomenėms įveikti sunkumus.
- ES humanitarinė pagalba taip pat sutelkiama ekstremaliųjų klimato situacijų atvejais. Tokių nelaimių pavyzdžiai – sausra Sahelyje ir Somalio pusiasalyje, potvyniai Bangladeše ir El Niño reiškinys Pietų Afrikoje ir Indijos vandenyne.
- Teikiant ES humanitarinę pagalbą daug dėmesio skiriama pažeidžiamiausių asmenų, įskaitant vaikus, moteris, neįgaliuosius ir kitas grupes, apsaugai. Svarbi šių pastangų dalis – remti švietimą ekstremaliųjų situacijų atvejais, kad vaikai galėtų toliau mokytis net konflikto ar perkėlimo metu.
- Siekdama padėti bendruomenėms geriau atremti būsimas krizes, ES investuoja į pasirengimo iniciatyvas, įskaitant ankstyvojo perspėjimo sistemas ir vietos lygmens reagavimo į nelaimes mokymus.
Iš arti
Dėl konfliktų Gazoje, Ukrainoje ir Sudane tarptautinei humanitarinei sistemai daromas didelis spaudimas. Be to, dėl smarkiai sumažinto finansavimo būtina iš naujo nustatyti pagalbos teikimo prioritetus. Siekdama spręsti būsimus uždavinius, Europos Komisija pasiūlė pritaikyti savo darbo metodus, kad būtų kuo labiau padidintas ES humanitarinės pagalbos veiksmingumas ir poveikis visame pasaulyje. Pagal naująjį požiūrį ES glaudžiau bendradarbiaus su partneriais, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama saugiai, būtų apsaugoti pagalbos darbuotojai, pagalba būtų veiksmingesnė, būtų bendradarbiaujama su daugiau organizacijų, siekiant padėti bendruomenėms tapti atsparesnėms, ir būtų sumažinta ilgalaikė priklausomybė nuo pagalbos.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 27 gegužės 2026