Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
lt
Europos Komisija

Plėtra

Kokių veiksmų imasi ES?

Celebration of the 20th anniversary of the 2004 EU enlargement

ES plėtra yra vienas pagrindinių ilgalaikio saugumo, taikos, stabilumo ir gerovės Europoje veiksnių. Ja skatinamos bendros vertybės, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kartu skatinant ekonomikos augimą.

ES plėtros politika šiuo metu taikoma šalims, siekiančioms įstoti į ES, ir potencialioms šalims kandidatėms. Narystės ES perspektyva yra stipri paskata vykdyti demokratines ir ekonomines reformas šalyse, kurios nori tapti ES narėmis.

Komisija padeda į Europos Sąjungą įstoti norinčioms šalims atitikti būtinus kriterijus ir įgyvendinti susijusias ekonomines ir demokratines reformas.

Pagrindiniai ES plėtros politikos tikslai:

  • skatinti taiką ir stabilumą regionuose greta ES sienų;
  • padėti gerinti žmonių gyvenimo kokybę skatinant integraciją ir bendradarbiavimą tarpvalstybiniu mastu;
  • didinti gerovę ir galimybes Europos įmonėms ir piliečiams;
  • orientuoti, remti ir stebėti pokyčius šalyse, siekiančiose įstoti į Europos Sąjungą, atsižvelgiant į ES vertybes, teisės aktus ir standartus. 

Iki šiol įvyko septyni plėtros etapai, kurie kiekvieną kartą pakeitė tiek Europos Sąjungą, tiek prie jos prisijungusias šalis. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra 27 valstybės narės, o stojimo procese dalyvauja dešimt narystės siekiančių narių.

Kaip vyksta ES plėtra?

Kurios šalys gali įstoti į ES?

Narystės ES paraišką gali teikti bet kuri Europos šalis, jeigu ji gerbia ES demokratines vertybes ir įsipareigoja jas puoselėti. 

Šalis gali įstoti į ES tik tuo atveju, jeigu atitinka visus narystės kriterijus.

Kokių žingsnių reikia imtis siekiant narystės?

Yra 3 pagrindiniai etapai, per kuriuos būtinas visų ES valstybių narių pritarimas.

Vykstant stojimo į ES procesui Komisija padeda į ES įstoti norinčioms šalims atitikti būtinus narystės kriterijus ir įgyvendinti susijusias ekonomines ir demokratines reformas. Šių reformų rezultatai turi būti tvirti, tvarūs ir negrįžtami.

Pasibaigus deryboms ir derybų šalims susitarus dėl atitinkamų reformų ir jas įvykdžius, šalis kandidatė gali įstoti į ES, jeigu su tuo sutinka visos ES valstybės narės.

Veiklos sritys

Teisinė valstybė

Įsipareigojimai, kuriuos šalys turi įvykdyti prieš įstodamos į ES, ir tai, kaip ES remia narystės siekiančias šalis, kad būtų sukurta teisinės valstybės principu grindžiama visuomenė

Pilietinė visuomenė

Ką ES daro, kad paremtų piliečių dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime narystės siekiančiose šalyse

Bendra regioninė rinka

Vakarų Balkanai kuria bendrą rinką, kad prieš stojimą regionas būtų geriau integruotas į ES bendrąją rinką

Ekonomikos valdymas

Ekonominiai kriterijai, kuriuos šalys turi atitikti prieš įstodamos į ES, ir kaip ES remia šalis, kad jos vykdytų būtinas ekonomines reformas

Pagrindiniai laimėjimai

  • Dėl plėtros tiek ES, tiek stojimo procese dalyvaujančiose šalyse padidėjo klestėjimas, pagerėjo gyvenimo lygis ir sustiprėjo demokratija bei saugumas.
  • ES bendradarbiavimas su Vakarų Balkanais padėjo išspręsti konfliktus, skatinti bendradarbiavimą bei susitaikymą, taip pat padėjo regionui vykdyti demokratines ir ekonomines reformas.
  • ES tapo didžiausia pasaulyje bendrąja rinka, taigi, ir dar patrauklesne prekybos partnere. Nuo 2004 m. mūsų pasaulinė tarptautinė prekyba išaugo, o 2023 m. pasiekė 5 trln. EUR.
  • Nuo 2004 m. plėtros, kai 10 šalių tapo ES valstybėmis narėmis, ES ekonomika išaugo 27 proc.
  • Pasitelkus ES investicijas ir fondus visose 27 valstybėse narėse sukurta šiuolaikiška žemyno masto infrastruktūra ir jungtys.
  • Europos visuomenei naudos davė gausesnės inovacijos, viešosios ir privačiosios investicijos, laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, aukštesni standartai ir didesnės galimybės.

Iš arti

Collage of pictures taken in aspiring EU member regions
Komisija paskelbė potencialių ES narių pažangos ataskaitas

Komisija priėmė 2025 m. plėtros ataskaitas, kuriose pateikiamas išsamus ES narystės siekiančiųjų padėties ir pažangos vertinimas. Ataskaitos apima Juodkalniją, Albaniją, Ukrainą, Moldovos Respubliką, Serbiją, Šiaurės Makedoniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kosovą, Turkiją ir Sakartvelą. Jose taip pat pateikiamos gairės, kokias pagrindines reformas reikia įvykdyti kiekvienam plėtros partneriui siekiant narystės ES.

Sužinokite daugiau

Naujausia informacija

Žiūrėkite visus

Susijusi informacija