Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
Europos Komisija

Civilinė sauga

Kokių veiksmų imasi ES?

Faktai ir skaičiai

Daugiau kaip 800
Tiek kartų nuo 2001 m. reaguojant į ekstremaliąsias situacijas buvo aktyvuotas ES civilinės saugos mechanizmas
Daugiau kaip 3 mlrd. EUR
ES solidarumo fondo lėšų nuo 2019 m. skirta nuo gaivalinių nelaimių ir ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų nukentėjusioms ES valstybėms narėms ir narystės siekiančioms šalims
285
tiek įvykdyta humanitarinio oro tilto operacijų reaguojant į dešimtis krizių visame pasaulyje 2020–2024 m.

Veiklos sritys

ES šalių ir 10 dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimo reaguojant į gamtinius pavojus ir žmogaus sukeltas nelaimes sistema

Greita medicinos pagalba ir visuomenės sveikatos ekspertinės žinios susidarius ekstremaliajai sveikatos situacijai ES ir už jos ribų

Strateginis Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų rezervas – nuo gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparniais iki medicinos reikmenų ir lauko ligoninių

Pagalba teikiant konsulinę paramą piliečiams ekstremaliųjų situacijų atveju, pavyzdžiui, vykdant evakuacijos operacijas

Pagrindiniai laimėjimai

  • ES civilinės saugos mechanizmas gali būti taikomas ES viduje ir už jos ribų, kad bet kuri šalis galėtų prašyti pagalbos. 2024 m. mechanizmas buvo aktyvuotas 58 kartus siekiant reaguoti, be kita ko, į i) karą Ukrainoje ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose, ii) potvynius Prancūzijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Ispanijoje; iii) miškų gaisrus Europoje ir Lotynų Amerikoje; iv) atogrąžų cikloną „Chido“ Majote.
  • Reaguodama į karą Ukrainoje, ES vykdo didžiausią iš visų kada nors vykdytų ekstremaliosios situacijos operaciją pagal ES civilinės saugos mechanizmą. Visos 27 ES valstybės narės ir 6 dalyvaujančiosios valstybės suteikė pagalbą natūra, įskaitant milijonus prekių, pavyzdžiui, pirmosios pagalbos rinkinius, pastogės įrangą, gaisro gesinimo įrangą, vandens siurblius, elektros generatorius ir kurą. ES taip pat koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems skubiai reikia gydymo, medicininę evakuaciją ir perkelia juos į ligonines visoje Europoje.
  • Sistema „rescEU“ yra Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų ir atsargų strateginis rezervas, kurį visiškai finansuoja ES. Jį sudaro gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių parkas, medicininės evakuacijos lėktuvas ir tam tikros būtinos atsargos. Joms priklauso lauko ligoninės, transporto priemonės, energijos ir pastogės užtikrinimo reikmenys, būtiniausios medicinos priemonės ir įranga, skirta reaguoti į chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) ekstremaliąsias situacijas.
  • Sutelkus civilinės saugos pajėgumus galima užtikrinti stipresnį ir nuoseklesnį kolektyvinį atsaką. 2024 m. miškų gaisrų sezonui Kipras, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Portugalija ir Švedija bendrai suteikė kitoms valstybėms narėms 24 gaisrų gesinimo lėktuvus ir 4 sraigtasparnius ekstremaliosios situacijos atveju.
  • Pagal Europos medicinos korpuso programą reaguojant į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ES ir už jos ribų galima greitai suteikti medicininę pagalbą ir ekspertinių žinių visuomenės sveikatos srityje. Pastaruoju metu dislokacija vyko reaguojant į COVID-19, sprogimus, žemės drebėjimus ir atogrąžų ciklonus.

Iš arti