Kokių veiksmų imasi ES?
ES atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant reagavimą į nelaimes visoje Europoje ir už jos ribų epidemijų, potvynių, audrų, miškų gaisrų, žemės drebėjimų ir žmogaus sukeltų nelaimių atvejais.
Civilinės saugos pagalba – tai pagalba, suteikta prieš įvykstant nelaimei arba iš karto po jos. Ši pagalba gali būti teikiama užtikrinant atsargas, pvz., tokias, kaip vaistai, laikinas būstas ir vandens valymo įrenginiai. Dažnai dislokuojamos specializuotos grupės, pavyzdžiui, ugniagesių arba paieškos ir gelbėjimo specialistų komandos kartu su ekspertais, kurie vertina ir koordinuoja pagalbos veiksmus vietoje. Be to, svarbi teikiamos pagalbos dalis yra ES piliečių repatriacija.
Pagrindiniai tikslai:
- gelbėti ir išsaugoti gyvybę
- užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti
- apsaugoti nuo gamtinių pavojų ir žmogaus sukeltų krizių nukentėjusių gyventojų neliečiamumą ir orumą.
Faktai ir skaičiai
Veiklos sritys
ES šalių ir 10 dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimo reaguojant į gamtinius pavojus ir žmogaus sukeltas nelaimes sistema
Koordinavimo centras visą parą septynias dienas per savaitę stebi įvykius visame pasaulyje ir užtikrina greitą skubios paramos dislokavimą
Atsparesnių reagavimo sistemų kūrimas pasitelkiant ankstyvojo perspėjimo ir informavimo priemones
Parama ES šalims, kai krizė pasiekia precedento neturintį mastą ir poveikį
Greita medicinos pagalba ir visuomenės sveikatos ekspertinės žinios susidarius ekstremaliajai sveikatos situacijai ES ir už jos ribų
Strateginis Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų rezervas – nuo gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparniais iki medicinos reikmenų ir lauko ligoninių
ES atsakas į gamtos gaisrus Europoje ir už jos ribų
Pagalba teikiant konsulinę paramą piliečiams ekstremaliųjų situacijų atveju, pavyzdžiui, vykdant evakuacijos operacijas
ES parama prevenciniams, parengties, reagavimo ir atkūrimo veiksmams
Pagrindiniai laimėjimai
- ES civilinės saugos mechanizmas gali būti taikomas ES viduje ir už jos ribų, kad bet kuri šalis galėtų prašyti pagalbos. 2024 m. mechanizmas buvo aktyvuotas 58 kartus siekiant reaguoti, be kita ko, į i) karą Ukrainoje ir konfliktą Artimuosiuose Rytuose, ii) potvynius Prancūzijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Ispanijoje; iii) gamtos gaisrus Europoje ir Lotynų Amerikoje; iv) atogrąžų cikloną „Chido“ Majote.
- Reaguodama į karą Ukrainoje, ES vykdo didžiausią iš visų kada nors vykdytų ekstremaliosios situacijos operaciją pagal ES civilinės saugos mechanizmą. Visos 27 ES valstybės narės ir 6 dalyvaujančiosios valstybės suteikė pagalbą natūra, įskaitant milijonus prekių, pavyzdžiui, pirmosios pagalbos rinkinius, pastogės įrangą, gaisro gesinimo įrangą, vandens siurblius, elektros generatorius ir kurą. ES taip pat koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems skubiai reikia gydymo, medicininę evakuaciją ir perkelia juos į ligonines visoje Europoje.
- Sistema „rescEU“ yra Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų ir atsargų strateginis rezervas, kurį visiškai finansuoja ES. Jį sudaro gaisrų gesinimo lėktuvų ir sraigtasparnių parkas, medicininės evakuacijos lėktuvas ir tam tikros būtinos atsargos. Joms priklauso lauko ligoninės, transporto priemonės, energijos ir pastogės užtikrinimo reikmenys, būtiniausios medicinos priemonės ir įranga, skirta reaguoti į chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) ekstremaliąsias situacijas.
- Sutelkus civilinės saugos pajėgumus galima užtikrinti stipresnį ir nuoseklesnį kolektyvinį atsaką. 2024 m. gamtos gaisrų sezonui Kipras, Čekija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Portugalija ir Švedija bendrai suteikė kitoms valstybėms narėms 24 gaisrų gesinimo lėktuvus ir 4 sraigtasparnius ekstremaliosios situacijos atveju.
- Pagal Europos medicinos korpuso programą reaguojant į ekstremaliąsias sveikatos situacijas ES ir už jos ribų galima greitai suteikti medicininę pagalbą ir ekspertinių žinių visuomenės sveikatos srityje. Pastaruoju metu dislokacija vyko reaguojant į COVID-19, sprogimus, žemės drebėjimus ir atogrąžų ciklonus.
Dėmesio centre
Dėl klimato kaitos gamtos gaisrai tampa vis dažnesni ir žalingesni. Vien 2025 m. visoje ES gamtos gaisruose sudegė rekordinis 1 mln. hektarų žemės plotas. Reaguodama į tai ES siunčia rekordinį ugniagesių, orlaivių ir skubios pagalbos specialistų skaičių, kad padėtų apsaugoti gyvybes, namus ir gamtą.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2 birželio 2026