Dėl nepateisinamos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir dujų tiekimo naudojimo kaip ginklo Europos Sąjungoje kilo precedento neturinti energetikos krizė. Dėl to smarkiai pakilo energijos kainos ir europiečiams kilo sunkumų. Reaguodama į tai 2022 m. ES įgyvendino neatidėliotinas priemones energijos kainoms stabilizuoti ir prieigai prie dujų žiemą užtikrinti. Žvelgdama į ateitį, pirmiausia Komisija dabar siekia spręsti nemažėjančių energijos sąnaudų problemą, dėl kurios kenčia ES piliečiai ir įmonės. Tam 2025 m. vasario mėn. Komisija pateikė naują veiksmų planą, kuriuo siekiama sumažinti energijos sąnaudas, baigti kurti energetikos sąjungą, pritraukti investicijų ir gerinti pasirengimą galimoms energetikos krizėms. „REPowerEU“ 2022 m. gegužės mėn. Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama greitai sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro spartinant perėjimą prie švarios energijos ir susivienyti kuriant atsparesnę energetikos sistemą, pagrįstą tikra energetikos sąjunga.„REPowerEU“ padėjo apsaugoti ES piliečius ir įmones nuo energijos trūkumo, remti Ukrainą mažinant Rusijos karo iždą, spartinti perėjimą prie švarios energijos ir stabilizuoti kainas.Rezultatai po pirmųjų dvejų metų nuo jo taikymo pradžios18 proc. mažesnis dujų suvartojimasĮveikta mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro iš RusijosUžtikrinta galimybė naudotis saugia ir įperkama energijaPirmą kartą elektros energijos iš vėjo ir saulės pagaminta daugiau nei iš dujųGreitai spartėjantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas Užtikrintas dujų tiekimo žiemą atsparumas 2022 m. birželio ir liepos mėn. Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europa turėtų pakankamai dujų ir galėtų atlaikyti bet kokius staigius tiekimo iš Rusijos sutrikimus žiemos mėnesiais.Pagal naujas dujų laikymo taisykles ES šalys iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. turi užpildyti 90 proc. saugyklų. 2024–2025 m. žiemos sezono pradžioje dujų saugyklos buvo užpildytos 95 proc., o 90 proc. riba buvo pasiekta dar 2024 m. rugpjūčio mėn.Be to, 2022 m. rugpjūčio mėn. ES šalys susitarė dėl reglamento, pagal kurį 2022–2023 m. žiemos sezonu gamtinių dujų poreikį savanoriškai sumažintų 15 proc., o vėliau jo galiojimą pratęsė, įtraukdamos 2023–2024 m. žiemą. 2024 m. kovo mėn. Taryba priėmė rekomendaciją iki 2025 m. kovo mėn. toliau taikyti savanoriškas priemones, kuriomis būtų išlaikytas bendras 15 proc. mažesnis dujų poreikis (palyginti su vidutiniu poreikiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.).2022 m. balandžio mėn. Komisija taip pat sukūrė ES energetikos platformą, kurioje ES šalims bus lengviau bendradarbiauti pasaulinėse rinkose. Siekiama išvengti ES šalių konkurencijos, pasinaudoti ES įtaka siekiant užtikrinti įvairius energijos šaltinius, skatinti pagrindinių tiekėjų konkurenciją ir sudaryti geresnes sąlygas vartotojams. Dujų saugyklosprieš kiekvieną žiemą turi būti užpildomos90 proc. –iki kiekvienų metų lapkričio 1 d.95 proc. –iki 2024–2025 m. žiemos Dujų šaltinių įvairinimas ir investicijos į infrastruktūrą Siekiant užtikrinti saugų ir įperkamą energijos tiekimą, labai svarbu įvairinti tiekimo maršrutus. Pastaraisiais metais, siekdama įvairinti tiekimą, ES bendradarbiavo su tarptautiniais partneriais. Per laikotarpį nuo 2022 m. Komisija sudarė susitarimus dėl gamtinių dujų eksporto į Europą su Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu. ES taip pat padidino suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Šiaurės Amerikos, Australijos, Kataro ir Rytų Afrikos bei – dujotiekiais – iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Azerbaidžano ir Šiaurės Afrikos.Investuodama į SGD terminalus ir jungiamuosius vamzdynus, kiekviena ES šalis dabar gali gauti dujų bent iš dviejų šaltinių, o tarp kaimyninių šalių įmanomas dvikryptis dujų transportavimas. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis dujotiekis, padidinęs Baltijos dujų rinkos pasirinkimo galimybes ir atsparumą. Be to, 2022 m. spalio mėn. buvo paleistas Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis dujotiekis, atliekantis svarbų vaidmenį įvairinant dujų tiekimą Pietryčių Europoje. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas Reikia ne tik užsitikrinti šaltinius užsienyje, bet ir naudoti kuo daugiau savo šalyje pagamintos energijos. Jau dabar atsinaujinančiosios energijos technologijų plėtros srityje ES pirmauja pasaulyje. 2023 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarė 24,5 proc. visos ES suvartojamos energijos. 2023 m. lapkričio mėn. peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje ES šalys susitarė dėl bendro ES lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo – kad iki 2030 m. ji sudarytų bent 42,5 proc. ir kad ilgainiui ši dalis padidėtų iki bent 45 proc.Siekdamos paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, 2022 m. gruodžio mėn. ES šalys susitarė dėl laikinų taisyklių, kuriomis sudaromos sąlygos supaprastinti leidimų išdavimo procesus. Atsinaujinančiųjų išteklių energijaES24,5 proc.atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2023 m. (visos ES suvartojamos energijos dalis)42,5 proc.bendras ES lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas iki 2030 m. (ilgainiui siekiant užtikrinti bent 45 proc.) Europos namų ūkių ir įmonių sąskaitų mažinimas Reaguodamos į tai, kad Rusija naudoja energiją kaip ginklą, 2022 m. spalio mėn. ES šalys susitarė dėl skubios intervencijos, kuria siekiama sumažinti Europos namų ūkių ir įmonių sąskaitas už energiją. Pagal ją numatytos išimtinės priemonės:sumažinti elektros energijos paklausą (iš viso 10 proc., o piko valandomis – privalomai 5 proc.);nustatyti pajamų iš pigių energijos gamintojų (branduolinės energijos, lignito, atsinaujinančiųjų energijos išteklių) viršutinę ribą (180 EUR už MWh) ir perteklių perskirstyti vartotojams;nustatyti laikiną solidarumo įnašą už perteklinį pelną naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, nukreipiant lėšas energijos vartotojams.Neatidėliotinos priemonės nustojo galioti 2023 m. 2023 m. vasario mėn. ES šalys taip pat susitarė dėl rinkos koregavimo mechanizmo, padedančio išvengti energijos ir finansų rinkos sutrikimų. Prireikus jis būtų automatiškai aktyvuotas:jei kito mėnesio „Title Transfer Facility“ (TTF) kaina už tris darbo dienas viršytų 180 EUR/MWh ir jei TTF kaina už tas pačias 3 darbo dienas pasaulinėse rinkose būtų 35 EUR didesnė už referencinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainą.Mechanizmas galiojo iki 2025 m. sausio mėn. ir jo taikyti neprireikė nė karto – tai lėmė tokie veiksniai kaip struktūrinis paklausos mažėjimas, sklandus SGD importas iš patikimų partnerių ir geresnė importo infrastruktūra. Įperkamos energijos veiksmų planas Vis dėlto energijos kainos ES tebėra struktūriškai aukštos, o tai kenkia ES piliečiams ir ES pramonės konkurencingumui. Todėl 2025 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė įperkamos energijos veiksmų planą, kuriame nustatytos konkrečios trumpalaikės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti piliečių, įmonių, pramonės ir bendruomenių energijos sąnaudas visoje ES, baigti kurti energetikos sąjungą, pritraukti investicijų ir geriau pasirengti galimoms energetikos krizėms.Tai leis 2025 m. iš viso sutaupyti 45 mlrd. EUR, iki 2030 m. kasmet laipsniškai didinti iki 130 mlrd. EUR, o iki 2040 m. – 260 mlrd. EUR per metus.Bendras numatomas sutaupyti kiekis 45 mlrd. EUR2025 m.iki 130 mlrd. EURkasmet iki 2030 m.iki 260 mlrd. EURkasmet iki 2040 m. Susijusios nuorodos „REPowerEU“ES energijos kainos ES – tai tu!
2022 m. gegužės mėn. Komisija pristatė planą „REPowerEU“, kuriuo siekiama greitai sumažinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro spartinant perėjimą prie švarios energijos ir susivienyti kuriant atsparesnę energetikos sistemą, pagrįstą tikra energetikos sąjunga.„REPowerEU“ padėjo apsaugoti ES piliečius ir įmones nuo energijos trūkumo, remti Ukrainą mažinant Rusijos karo iždą, spartinti perėjimą prie švarios energijos ir stabilizuoti kainas.Rezultatai po pirmųjų dvejų metų nuo jo taikymo pradžios18 proc. mažesnis dujų suvartojimasĮveikta mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro iš RusijosUžtikrinta galimybė naudotis saugia ir įperkama energijaPirmą kartą elektros energijos iš vėjo ir saulės pagaminta daugiau nei iš dujųGreitai spartėjantis atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimas
Siekiant užtikrinti saugų ir įperkamą energijos tiekimą, labai svarbu įvairinti tiekimo maršrutus. Pastaraisiais metais, siekdama įvairinti tiekimą, ES bendradarbiavo su tarptautiniais partneriais. Per laikotarpį nuo 2022 m. Komisija sudarė susitarimus dėl gamtinių dujų eksporto į Europą su Egiptu, Izraeliu ir Azerbaidžanu. ES taip pat padidino suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Šiaurės Amerikos, Australijos, Kataro ir Rytų Afrikos bei – dujotiekiais – iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Azerbaidžano ir Šiaurės Afrikos.Investuodama į SGD terminalus ir jungiamuosius vamzdynus, kiekviena ES šalis dabar gali gauti dujų bent iš dviejų šaltinių, o tarp kaimyninių šalių įmanomas dvikryptis dujų transportavimas. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis dujotiekis, padidinęs Baltijos dujų rinkos pasirinkimo galimybes ir atsparumą. Be to, 2022 m. spalio mėn. buvo paleistas Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis dujotiekis, atliekantis svarbų vaidmenį įvairinant dujų tiekimą Pietryčių Europoje.
Reaguodamos į tai, kad Rusija naudoja energiją kaip ginklą, 2022 m. spalio mėn. ES šalys susitarė dėl skubios intervencijos, kuria siekiama sumažinti Europos namų ūkių ir įmonių sąskaitas už energiją. Pagal ją numatytos išimtinės priemonės:sumažinti elektros energijos paklausą (iš viso 10 proc., o piko valandomis – privalomai 5 proc.);nustatyti pajamų iš pigių energijos gamintojų (branduolinės energijos, lignito, atsinaujinančiųjų energijos išteklių) viršutinę ribą (180 EUR už MWh) ir perteklių perskirstyti vartotojams;nustatyti laikiną solidarumo įnašą už perteklinį pelną naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, nukreipiant lėšas energijos vartotojams.Neatidėliotinos priemonės nustojo galioti 2023 m.
