Klimato politikos veiksmai

Kokių veiksmų imasi ES?

Siekiant saugios ir klestinčios ateities Europoje ir visame pasaulyje būtina imtis kovos su klimato kaita veiksmų. Todėl ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Klimato politikos veiksmai apima ne tik išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą: mūsų iniciatyvomis skatinamos Europos pramonės inovacijos ir konkurencingumas, remiamas švarus augimas, didinamas saugumas ir atsparumas. ES bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad paskatintų ir įgyvendintų socialiai teisingą pertvarką, kuri būtų naudinga visiems europiečiams.

Pagrindiniai ES energetikos politikos tikslai yra

mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kad Europos ekonomika taptų konkurencingesnė
integruoti klimato politikos veiksmus į visas ES politikos sritis
skatinti inovacijas pasitelkiant mokslinius tyrimus ir investicijas
užtikrinti, kad vykdant švarią ir teisingą pertvarką daugiausia dėmesio būtų skiriama piliečiams
įgalinti bendruomenes prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir didinti atsparumą tam poveikiui
vadovauti pasaulinėms pastangoms klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir finansavimo srityse

Faktai ir skaičiai

55 %

ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas iki 2030 m.

40 mlrd. eurų

Inovacijų fondo investicijos į novatoriškas švarias technologijas 2020–2030 m.

2050

Tiksliniai metai, kuriais turi būti pasiektas poveikio klimatui neutralumo tikslas

Veiklos sritys

Europos klimato teisės aktas

ES neutralaus poveikio klimatui tikslai ir taisyklės

Prisitaikymas ir atsparumas

Veiksmai, kuriais siekiama pasirengti dabartiniam ir būsimam klimato kaitos poveikiui

Klimatas ir gamta

Klimato ir gamtos krizių sprendimas kartu

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS)

Didžiausio leidžiamo išmetamųjų teršalų kiekio ir prekybos sistema, kuria siekiama ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį

Pramoninis anglies dioksido tvarkymas:

Technologijų naudojimas pramonės išmetamam CO₂ kiekiui mažinti

Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Teršalų, išmetamų dėl stiprių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekio mažinimas

Anglies dioksido šalinimas ir anglies kaupimo ūkininkavimas

CO2 šalinimas iš atmosferos ir ilgalaikis saugojimas

Žemės naudojimo sektorius

Veiksmai, kuriais siekiama tvaraus ir klimatui nekenkiančio žemės naudojimo

Transportas

Keliuose, jūroje ir ore išmetamų teršalų kiekio mažinimas

Ozono sluoksnis

Ozoną ardančių medžiagų šalinimas

Pagrindiniai laimėjimai

2023 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 37 proc. mažesnis nei 1990 m., daugiausia dėl padidėjusio energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių kiekio. Tai didina pasitikėjimą ES gebėjimu pasiekti 2030 m. klimato tikslą – bent 55 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
2022–2023 m. elektros energijos gamybos ir šildymo sektoriuje išmetamas teršalų kiekis sumažėjo 24 proc., tai lėmė didesnis vėjo ir saulės energijos naudojimas ir anglių kaip energijos šaltinio atsisakymas.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad teršėjai mokėtų už savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, būtų skatinamos švaresnės alternatyvos ir būtų gaunamos pajamos žaliajai pertvarkai finansuoti. Iki 2023 m. ji sumažino elektrinių ir pramonės įmonių išmetamų teršalų kiekį maždaug 47 proc., palyginti su 2005 m.
Siekiant apsaugoti žmones nuo dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, pvz., karščio bangų, sausrų ir potvynių, ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija užtikrina pažangesnius, greitesnius ir veiksmingesnius veiksmus.
Inovacijų fondas yra viena didžiausių pasaulyje finansavimo programų, skirtų novatoriškų klimatui neutralių technologijų diegimui remti. Ji padeda mažinti Europos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kartu didinti jos konkurencingumą. Pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) 2020–2030 m. bus skirta apie 40 mlrd. EUR, remiantis 75 EUR/t CO₂ kaina.
Klimato kaita yra pasaulinis reiškinys, o vien ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo nepakanka. Todėl ES skatina klimato politikos veiksmus visame pasaulyje, visų pirma dalyvaudama JT klimato kaitos konferencijoje (COP).
Siekdama pasaulinio poveikio klimatui neutralumo, Europos Komisija aktyviai dalyvauja daugiašalėse derybose pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją metinėse šalių konferencijose (COP). ES padėjo pasiekti pagrindinius etapus, įskaitant Paryžiaus susitarimą ir naują finansavimą, skirtą padėti pažeidžiamoms besivystančioms šalims.
ES, jos valstybės narės ir Europos investicijų bankas kartu labiausiai prisideda prie viešojo kovos su klimato kaita finansavimo besivystančiose šalyse. Per COP 29 Baku šalys susitarė iki 2030 m. padvigubinti savo kovos su klimato kaita finansavimo tikslus iki 200 mlrd. JAV dolerių per metus pagal naująjį kolektyvinį kiekybinį kovos su klimato kaita finansavimo tikslą.

Iš arti

Kas yra Inovacijų fondas?

Inovacijų fondas yra pagrindinis ES klimato politikos fondas, daugiausia dėmesio skiriantis energetikai ir pramonei. Jis atlieka svarbų vaidmenį siekiant ES klimato ir energetikos tikslų, įskaitant Paryžiaus susitarimą.

Fondo lėšomis remiamos pažangiausios technologijos ir pavyzdiniai projektai, kuriais gerokai sumažinamas išmetamųjų teršalų kiekis. Jis padeda dalytis rizika su projektų rengėjais ir daugiausia dėmesio skiria labai novatoriškiems projektams.

Sužinokite daugiau