Kokių veiksmų imasi ES?
Ekonomikos politika pagal ES teisę laikoma bendro intereso klausimu. ES yra nustačiusi ekonomikos valdymo sistemą, skirtą ES ekonomikos tendencijoms, galinčioms neigiamai paveikti atskirų valstybių narių ekonomiką, euro zoną ar visą ES, stebėti, užkirsti joms kelią ir jas koreguoti.
Pagal šią sistemą, visų pirma naudodamasi Europos semestru, ES nustato makroekonominės politikos kryptį ir ją koordinuoja, siekdama skatinti tvarų ekonomikos augimą ES, euro zonoje ir valstybėse narėse. Be to, taip užtikrinamas ES fiskalinis ir finansinis stabilumas.
Siekdama, kad ekonomikos politika būtų formuojama remiantis patikima informacija, Europos Komisija teikia ekonomines prognozes ir vykdo verslo ir vartotojų apklausas. Ekonominės prognozės skelbiamos kasmet (pavasarį ir rudenį) ir apima įvairius visų ES valstybių narių, šalių kandidačių, ELPA šalių ir kitų pagrindinių išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių makroekonominius ir fiskalinius rodiklius.
Į reguliarias suderintas verslo ir vartotojų apklausas įtraukiami įvairūs ES ir šalių kandidačių ekonomikos sektoriai.
Be to, ES kartu su visomis valstybėmis narėmis taiko pagrindinę priemonę ekonomikai atgaivinti – 650 mlrd. EUR vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP). Jos tikslas – užtikrinti, kad mūsų ekonomika ir visuomenė taptų tvaresnės, atsparesnės ir labiau suderintos su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
Už ES ribų ES teikia makrofinansinę paramą šalims partnerėms, įskaitant dešimt plėtros ir kaimyninių šalių partnerių, ir padeda stabilizuoti jų ekonomiką sudėtingais laikotarpiais. ES taip pat propaguoja savo ekonomikos pozicijas pasauliniu mastu, bendradarbiaudama su svarbiomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis valdžios institucijomis ir organizacijomis.
Euras – antra pagal svarbą valiuta pasaulyje – stiprina euro zonos ekonomiką ir finansų sistemas, kad jas mažiau veiktų su užsienio valiuta susiję sukrėtimai, mažėtų priklausomybė nuo kitų valiutų ir ES įmonių sąnaudos. ES remia euro zonai nepriklausančių valstybių narių pastangas atitikti euro įvedimo kriterijus.
Pagrindiniai skaičiai
Veiklos sritys
Naujausios išsamios prognozės, apimančios pagrindinius makroekonominius ir fiskalinius rodiklius
Kasmetinis ES ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo procesas
Laikina priemonė, padėsianti ES tapti stipresnei ir atsparesnei po COVID-19 pandemijos
ES bendra valiuta, naudojama 21-oje ES šalyje
Pagrindiniai laimėjimai
- ES laiku nustato žalingą makroekonominį disbalansą, kuris gali neigiamai paveikti konkrečios valstybės narės, euro zonos ar visos ES ekonominį stabilumą, užkerta jam kelią ir imasi dėl jo veiksmų.
- ES investuoja ir įgyvendina reformas savo piliečių, įmonių ir aplinkos labui. Naudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Europos Komisija pritraukia lėšų, kad padėtų valstybėms narėms finansuoti plataus užmojo reformas ir investicijas.
- ES atstovauja ES ekonominiams interesams pasauliniu mastu. Būdama viena iš pasaulio ekonomikos lyderių ji atlieka konstruktyvų vaidmenį, kai sprendžiama, kaip tarptautinė bendruomenė reaguos į neatidėliotinas ekonomines problemas.
Iš arti
2026 m. sausio 1 d. Bulgarija įsivedė eurą kaip oficialią valiutą. Taip ji tapo 21-ąja ES šalimi, prisijungusia prie euro zonos ir įsivedusia eurą. Tai svarbus Bulgarijos integracijos į ES žingsnis, suteikiantis šaliai didesnį ekonominį stabilumą ir stiprinantis ryšį su kitomis Europos šalimis. Euras – ES vienybės ir solidarumo simbolis, kuris bus naudingas Bulgarijos visuomenei ir ekonomikai.
Šis puslapis paskutinį kartą peržiūrėtas 26 birželio 2026