Kokių veiksmų ES imasi?
Europos Sąjunga atlieka unikalų ir aktyvų vaidmenį pasaulinėje arenoje: skatina taiką, stabilumą ir bendradarbiavimą svetur, remia žmogaus teises ir demokratines vertybes, reaguoja į krizes ir mezga partnerystės ryšius tarp žemynų.
Išorės reikalų srityje ES naudoja įvairias priemones. Svarbiausios priemonės:
- Diplomatija ir partnerystė. Per savo ES delegacijų tinklą, strateginės partnerystės susitarimus su šalimis bei regionais ir daugiašalį bendradarbiavimą (pvz., su JT).
- Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP). ES gali dislokuoti civilines ir karines misijas, nustatyti ribojamąsias priemones (sankcijas) ir koordinuoti valstybių narių dislokuotas nacionalines ginkluotąsias pajėgas.
- Humanitarinė pagalba. ES naudoja humanitarinę pagalbą tiek kaimyninėse šalyse, tiek visame pasaulyje, kartu dažnai siekdama geopolitinių ir saugumo tikslų.
- Tarptautinė partnerystė. ES bendradarbiauja su viso pasaulio šalimis siekdama skatinti darnų vystymąsi, užtikrinti įvairias galimybes ir priimti bendrus pasaulinius iššūkius.
- Prekyba. Nors prekybos politika turi daug bendra su kitomis sritimis, ji yra viena iš pagrindinių išorės veiksmų priemonių ir ES pasaulinių veiksmų dalis.
- Reagavimas į krizes ir konfliktų prevencija. ES ir jos valstybės narės gali prisidėti prie taikos palaikymo, tarpininkavimo, pasienio misijų ir stabilizavimo veiksmų.
Pagrindinės sritys
Reagavimas į krizes vykdant civilines ir karines misijas
Žmogaus teisių apsauga pasaulyje
Gyvybiškai svarbios paramos teikimas tiems, kuriems jos reikia labiausiai
ES veiksmai Artimuosiuose Rytuose – nuo humanitarinės pagalbos teikimo iki diplomatinio bendradarbiavimo
Bendradarbiavimas su didžiosiomis pasaulio ekonomikomis siekiant parengti koordinuotą atsaką į pasaulinius iššūkius
ES prekybos santykiai ir derybos su šalimis, regionais ir PPO
ES dalyvavimas JT klimato kaitos konferencijoje
Pagrindiniai laimėjimai
- 2012 m. Europos Sąjungai buvo paskirta Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos bei žmogaus teisių skatinimą Europoje ir už jos ribų daugiau kaip šešis dešimtmečius.
- Siekdama stabilizuoti regionus ir rengti vietos pajėgas, ES pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) pradėjo daugiau kaip 35 civilines ir karines misijas Afrikoje, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose.
- ES tebėra viena didžiausių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje. 2018–2024 m. ES humanitarinės pagalbos finansavimas nuolat augo. 2022 m. galutinis ES humanitarinės pagalbos biudžetas padidėjo 20 proc. – iki 2,62 mlrd. EUR (t. y. išaugo 440 mln. EUR, palyginti su metais prieš tai), o pagalba pasiekė milijonus nuo karo, gaivalinių nelaimių ir perkėlimo nukentėjusių žmonių.
- ES visame pasaulyje remia projektus, kuriais siekiama gerinti švietimo, sveikatos priežiūros ir infrastruktūros padėtį šalyse partnerėse, ir taip milijonams žmonių padeda išbristi iš skurdo.
- Mūsų pasaulinė lyderystė taip pat apima kovą su klimato kaita. ES pasaulyje ėmėsi vadovaujamo vaidmens, kad iki 2050 m. būtų neutralizuotas poveikis klimatui; šį tikslą ilgainiui patvirtino ir kitos šalys.
- 2020 m. gruodžio mėn. sukūrusi ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, ES parodė esanti pasiryžusi ginti žmogaus teises visame pasaulyje ir imtis veiksmų prieš asmenis, atsakingus už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus.
Dėmesio centre
2026 m. liepos 13 d. Europos Komisija Briuselyje surengė antrąjį Palestinos rėmėjų grupės posėdį, kuriame 65 tarptautinės delegacijos aptarė paramą Gazos ekonomikos gaivinimui ir Palestinos Administracijos reformų darbotvarkei. Susitikimo metu buvo pasiekti du pagrindiniai rezultatai:
- numatyti didesni finansiniai įsipareigojimai pagal PEGASE mechanizmą Palestinos Administracijai remti;
- pradėta įgyvendinti Gazos komandos iniciatyva, pagal kurią įsipareigota skirti 883,6 mln. EUR ankstyvojo Gazos ekonomikos gaivinimo pastangoms įvairiuose sektoriuose civilių gyventojų naudai.
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tarptautinės paramos koordinavimui pagal Gazos taikos planą ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2803, dalyvaujant ES valstybėms narėms, šalims partnerėms, tarptautinėms organizacijoms, finansų įstaigoms ir pagrindiniams Palestinos bei tarptautiniams atstovams.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 16 liepos 2026