Sprendimų priėmimo procesas Komisijoje

Komisijos sprendimai priimami taikant kolegialų ir aiškiai apibrėžtą procesą, kurį reglamentuoja Sutartys ir Komisijos darbo tvarkos taisyklės. Komisijos sprendimai gali būti teisėkūros pobūdžio, pavyzdžiui, kitoms institucijoms skirti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba teisės aktai, pavyzdžiui, įgyvendinimo ir deleguotieji aktai. Jie taip pat gali būti ne teisėkūros pobūdžio, pavyzdžiui, kitoms ES institucijoms skirti komunikatai dėl politikos strategijų ir ataskaitų arba sprendimai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

Komisija priima pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų remdamasi savo teisėkūros iniciatyvos teise (Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad Komisija yra atsakinga už naujų teisės aktų ir kitų teisės aktų, dėl kurių turi būti deramasi su Europos Parlamentu ir Europos Sąjungos Taryba prieš juos priimant, rengimą ir siūlymą. Po šių derybų galutinis ES teisės aktas gali iš esmės skirtis nuo Komisijos pateikto pasiūlymo. 

Europos Parlamentas ir Taryba gali prašyti Komisijos pateikti bet kokį atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jų nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos aktas.

Gavusi Tarybos ir Parlamento įgaliojimą, Komisija taip pat gali priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus. Deleguotaisiais aktais iš dalies keičiamos arba papildomos neesminės teisės akto nuostatos. Įgyvendinimo aktai yra būtini siekiant užtikrinti vienodą ES teisės įgyvendinimą. Prieš šių aktų priėmimo procesą Komisija taip pat konsultuojasi su valstybėmis narėmis ir prireikus su kitais suinteresuotaisiais subjektais per ekspertų grupes (deleguotųjų aktų atveju) ir dirba valstybių narių valdomuose komitetuose (įgyvendinimo aktų atveju).
 

Kaip Komisija planuoja?

Komisijos iniciatyvos, visų pirma pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir politikos, planuojamos gerokai iš anksto. Šis planavimas prasideda, kai tik naujos penkerių metų kadencijos pradžioje nustatomi Komisijos politiniai prioritetai, kai išrinktasis Komisijos pirmininkas Europos Parlamentui pristato politines gaires ir apibrėžia visų naujosios Kolegijos narių įgaliojimus. Kasmet ateinančių metų prioritetai išdėstomi Pirmininko pranešime apie Sąjungos padėtį ir ketinimų rašte. Šios politinės gairės vėliau paverčiamos konkrečiais veiksmais Komisijos darbo programoje. Joje išdėstytos iniciatyvos, kurias planuojama priimti per ateinančius 12 mėnesių. Tai netrukdo Komisijai priimti papildomų pasiūlymų, pavyzdžiui, esant skubiems ir nenumatytiems poreikiams.

 Taip pat yra atskiras ES ilgalaikio biudžeto planavimo procesas. 

Kaip Komisija formuoja savo politiką ir konsultuojasi su piliečiais bei suinteresuotaisiais subjektais

ES politika siekiama naudos piliečiams, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ES. Geresnio reglamentavimo priemonėmis užtikrinama, kad kiekviena nauja politika būtų grindžiama įrodymais ir išsamiomis konsultacijomis ir atitiktų subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Prieš siūlydama naują politiką ar teisės aktą arba esamos politikos ar teisės akto peržiūrą, Komisija:

• parengia kvietimą teikti informaciją, kuriame pateikiamas iniciatyvos aprašymas, piliečiai ir suinteresuotieji subjektai kviečiami teikti įrodymus ir nuomones ir kuris išverčiamas į visas ES kalbas. Daugeliu atvejų tai apima viešas konsultacijas internetu specialiame interneto portale „Išsakykite savo nuomonę. Viešos konsultacijos ir atsiliepimai“, kurioje galima pateikti atsiliepimus visomis ES kalbomis. Komisija, rengdama iniciatyvas, naudojasi gautais atsakymais;
• įvertina ankstesnių veiksmų susijusiose srityse veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, ES pridėtinę vertę ir nuoseklumą, įtraukdama šiuos įrodymus į politikos ar programos peržiūrą;
• ypatingą dėmesį skiria tam, kad teisės aktai būtų kuo paprastesni ir kad būtų kuo labiau sumažintos galimos jų taikymo išlaidos įmonėms ir piliečiams, laikantis principo „kiek plius, tiek minus“ ir siekiant bent 25 proc. sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimų naštą (MVĮ – bent 35 proc.);
• poveikio vertinime renka įrodymus, kad įvertintų, ar ES veiksmai yra pagrįsti, ir, jei taip, kaip geriausiai juos parengti, kad būtų pasiekti atitinkami politikos tikslai, analizuodama įvairių politikos galimybių poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį, kartu laikydamasi subsidiarumo (nesiimti jokių ES intervencinių veiksmų, kai klausimą gali veiksmingai spręsti ES valstybės narės) ir proporcingumo (ES veiksmais neviršijama to, kas būtina tikslams pasiekti) principų;
• naudoja strateginį prognozavimą siekiant užtikrinti, kad politika ir iniciatyvos būtų tinkamos būsimiems iššūkiams ir sudarytų sąlygas ES pasinaudoti būsimomis galimybėmis. Juo taip pat užtikrinama, kad jos pasiūlymai būtų standartiškai skaitmeniniai ir kad prieš nustatant papildomus reikalavimus būtų laikomasi vienkartinio duomenų pateikimo principo. 

Naudodamiesi Europos piliečių iniciatyva piliečiai gali pasiūlyti naują ES politiką arba teisės aktus srityse, kuriose ES turi kompetenciją.

Išsakykite savo nuomonę ir dalyvaukite viešose konsultacijose

Vidinės Komisijos konsultacijos

Sukonkretinus iniciatyvą ji išplatinama visiems atitinkamiems Komisijos padaliniams, kad jie ją peržiūrėtų ir pateiktų atsiliepimų. Šiuo procesu užtikrinama, kad priimant sprendimus būtų naudojamasi visomis turimomis vidaus ekspertinėmis žiniomis, suteikiant kiekvienam padaliniui galimybę prisidėti prie pasiūlymo ir nustatyti galimas problemas. Tik apsvarsčius jų atsiliepimus ir, kai tinkama, juos įtraukus į iniciatyvos projektą, jie gali būti pateikti Kolegijai priimti.