Teisinė valstybė yra mūsų demokratijos kertinis akmuo. Tačiau ji taip pat neatsiejama nuo mūsų ekonomikos ateities ir Europos saugumo. Naujausioje metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Europos Komisija nagrinėja teisinės valstybės pokyčius visose ES šalyse, taip pat keturiose plėtros šalyse – Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje. Kaip ir ankstesniais metais, siekiant stiprinti teisinę valstybę, ataskaita parengta glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais. Jos išvados yra svarbi reformų paskata.Šių metų ataskaitoje patvirtinama, kad daugelyje ES šalių pasiekta teigiamų rezultatų: svarbios reformos buvo vykdomos keturiose pagrindinėse srityse – teisingumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės ir institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos. Kai kurios ES šalys vis dar susiduria su sunkumais, o keliose iš jų padėtis yra rimta. Tačiau apskritai įsipareigojimas stiprinti teisinę valstybę tebėra tvirtas – įgyvendinta daug 2024 m. ataskaitoje pateiktų rekomendacijų. Kadangi teisinė valstybė yra svarbus aspektas tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms, 2025 m. ataskaitoje taip pat pabrėžiami klausimai, tiesiogiai susiję su tinkamu bendrosios rinkos veikimu, pavyzdžiui, patikima teisėkūra ir viešųjų pirkimų taisyklėmis. Padarytos pagrindinės išvadosTeisingumo sistemos. Daugelyje ES šalių padaryta pažanga vykdant teisingumo reformas, įskaitant teismų tarybų nepriklausomumo stiprinimą, papildomas teisėjų skyrimo ir prokurorų savarankiškumo apsaugos priemones. Vis dėlto daugelis šalių praneša, kad patiria sunkumų teisingumo sistemų išteklių srityje, o tai daro poveikį teisingumo kokybei ir veiksmingumui. Plėtros šalyse reikia spręsti nederamo poveikio ir bandymų pakenkti teisėjų nepriklausomumui klausimą.Kovos su korupcija sistemos. Kelios ES šalys parengė naujas kovos su korupcija strategijas ir sustiprino savo institucinius gebėjimus, be kita ko, padidindamos išteklius teisėsaugos institucijoms, prokuratūroms ir teisminėms institucijoms. Tačiau vis dar reikia imtis tolesnių veiksmų prevencinėms sistemoms stiprinti. Plėtros šalys padarė pažangą stiprindamos teisines ir institucines sistemas, tačiau turi gerinti korupcijos bylų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą.Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. ES šalyse vykdomos reformos, kuriomis siekiama suderinti nacionalinius teisės aktus su naujomis pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą nustatytomis taisyklėmis. Atsižvelgiant į nuolatines grėsmes, vis daugiau dėmesio skiriama žurnalistų saugumui ir apsaugai. Vis dar reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su žurnalistų saugumu, taip pat gerinti kai kurių žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo apsaugos priemones, didinti nuosavybės skaidrumą ir užtikrinti didesnį valstybinės reklamos paskirstymo sąžiningumą ir skaidrumą. Plėtros šalyse susirūpinimą taip pat kelia žiniasklaidos reguliavimo institucijų politizavimas ir transliuotojų vadovybės skyrimas.Institucinė stabdžių ir atsvarų sistema. Keliose ES šalyse vykdomos reformos, pavyzdžiui, suinteresuotieji subjektai įtraukiami į teisėkūros procesą ir gerinama teisės aktų kokybė. Keliose ES šalyse tebėra kliūčių, susijusių su pilietinės visuomenės finansavimo ar registracijos reikalavimais. Kai kuriose ES šalyse pilietinės visuomenės organizacijos patiria didelių sunkumų, joms taikomi pernelyg dideli finansiniai apribojimai, kontrolė arba nepakankama apsauga. Plėtros šalyse su teisėkūros procesais susijusios problemos ir neveiksmingos viešos konsultacijos riboja įtraukų valdymą.Bendrosios rinkos aspektas. Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas klausimams, kurie gali turėti įtakos tinkamam bendrosios rinkos veikimui arba formuoti verslo aplinką, pavyzdžiui, patikimai teisėkūrai, viešųjų pirkimų taisyklėms ir reglamentavimo aplinkos stabilumui.Dabar Komisija paragino Europos Parlamentą ir Tarybą remiantis šia ataskaita tęsti bendro pobūdžio ir konkrečioms šalims skirtas diskusijas ir naudotis rekomendacijomis ieškant tolesnių būdų, kaip būtų galima padaryti konkrečią pažangą. Ji taip pat paragino nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus tęsti nacionalinį dialogą teisinės valstybės principo taikymo klausimais, taip pat Europos lygmeniu, aktyviau dalyvaujant piliečiams.Daugiau informacijos2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Klausimai ir atsakymaiSaugoti demokratiją, puoselėti vertybesPranešimas spaudai. 2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės svarba Europos demokratijai, saugumui ir ekonomikai Išsamūs duomenys Paskelbimo data2025 m. liepos 8 d.AutoriusKomunikacijos generalinis direktoratas
