Laisva žiniasklaida – esminis kiekvienos demokratinės visuomenės ir sveikos rinkos ekonomikos ramstis. Pasauliniu mastu Europos Sąjunga ir toliau tvirtai remia laisvą žiniasklaidą, rodydama savo, kaip demokratiško žemyno, pavyzdį. Vis dėlto ryškėja vis didesnį nerimą keliančios tendencijos. Remdamasi ankstesnėmis pastangomis, Komisija ne tik sustiprino laisvą paslaugų judėjimą, bet ir ėmėsi įvairių priemonių žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui ES apsaugoti. Šių veiksmų rezultatas – 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojęs Europos žiniasklaidos laisvės aktas. Dauguma jo nuostatų pradėtos taikyti 2025 m. rugpjūčio 8 d. Naujos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą Europos žiniasklaidos laisvės aktas – naujas taisyklių rinkinys, skirtas žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui ES apsaugoti. Šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad viešoji ir privačioji žiniasklaida, nepatirdama nederamo spaudimo ir atsižvelgdama į skaitmeninę žiniasklaidos erdvės transformaciją, galėtų lengviau veikti kitose ES vidaus rinkos šalyse.Be kita ko, Europos žiniasklaidos laisvės aktas:apsaugo redakcinę nepriklausomybę;apsaugo žurnalistų šaltinius, be kita ko, nuo šnipinėjimo programų naudojimo;užtikrina nepriklausomą visuomeninės žiniasklaidos veikimą;didina žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą;numato apsaugos priemones, kad labai didelės interneto platformos negalėtų nepagrįstai pašalinti žiniasklaidos turinio;nustato teisę pritaikyti žiniasklaidos siūlomą turinį įrenginiuose ir sąsajose;užtikrina valstybinės reklamos paskirstymo žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir interneto platformoms skaidrumą;užtikrina, kad valstybės narės pateiktų pagrindinių žiniasklaidos rinkų koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redaktorių nepriklausomumui vertinimą;užtikrina, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir reklamuotojams būtų siūloma skaidresnė auditorijos vertinimo metodika.2025 m. vasario mėn. buvo įsteigta ir pradėjo veikti nauja nepriklausoma Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba, kurią sudaro nacionalinių žiniasklaidos institucijų ar įstaigų atstovai. Jai talkina Komisijos sekretoriatas. Valdyba, be kita ko, skatina veiksmingai ir nuosekliai taikyti ES žiniasklaidos teisės aktų sistemą. Ji pakeitė pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą įsteigtą Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupę (ERGA). Kuo Europos žiniasklaidos laisvės aktas bus naudingas žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams? Redakciniai sprendimai yra geriau apsaugoti nuo nepagrįsto kišimosi, o visuomeninės žiniasklaidos atveju, vykdydami su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, žurnalistai yra užtikrinti, kad jų darbdavys turi pakankamus, tvarius ir nuspėjamus finansinius išteklius tolimesnei veiklai.Akte taip pat numatytos griežtos žurnalistų šaltinių ir ryšių konfidencialumo apsaugos priemonės, be kita ko, susijusios su intervencinės sekimo programinės įrangos naudojimu prieš žiniasklaidą, žurnalistus ir asmenis, kurie palaiko reguliarius ar profesinius ryšius su žiniasklaida ar žurnalistais. ES parama laisvai žiniasklaidai Be to, ES remia žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą įvairiais būdais, be kita ko:pasitelkdama spaudos ir žiniasklaidos tarybas, stiprinančias spaudos ir žiniasklaidos tarybų poziciją integruotoje žiniasklaidos aplinkoje (biudžetas – 0,9 mln. EUR);įgyvendindama Žiniasklaidos nuosavybės stebėjimo sistemą, kad būtų sukurta šalių duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę (biudžetas – 0,5 mln. EUR);teikdama dotacijas vietos ir regionų žiniasklaidos inovacijoms remti ir pliuralizmui skatinti (biudžetas – 2 mln. EUR);taikydama greitojo reagavimo mechanizmą, pagal kurį teikiama praktinė pagalba siekiant apsaugoti žurnalistus, kuriems gresia pavojus (biudžetas – 3,1 mln. EUR);įgyvendindama Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kuria siekiama nustatyti galimą riziką žiniasklaidos pliuralizmui (biudžetas – 1,1 mln. EUR);remdama dotacijų perskirstymą demokratijai ypač svarbiems žiniasklaidos sektoriams (pavyzdžiui, vietos žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai, viešojo intereso ir bendruomenės žiniasklaidai) pagal programos „Kūrybiška Europa“ žurnalistikos partnerystes (biudžetas – 5 mln. EUR);įsteigdama Žiniasklaidos laisvės centrą, siekiant remti ES veikiančią esamą ir pripažintą nepriklausomą Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidą (biudžetas – 2,9 mln. EUR).rengdama Europos žurnalistikos ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis festivalį (biudžetas – 0,8 mln. EUR). Pagrindiniai veiksmai 2025 m. rugpjūčio mėn.Pradedama taikyti dauguma Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatų.2024 m. gegužės mėn.Įsigalioja Europos žiniasklaidos laisvės aktas ir naujos taisyklės dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo.2023 m. gruodžio mėn.Pasiektas politinis susitarimas dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto2023 m. lapkričio mėn.Pasiektas politinis susitarimas dėl kovos su piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)2022 m. rugsėjo mėn.Pasiūlymas dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto2022 m. balandžio mėn.Rekomendacija dėl žurnalistų ir teisių gynėjų apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi (SLAPP)2021 m. rugsėjo mėn.Rekomendacija dėl žurnalistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo2020 m. gruodžio mėn.Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) ir Skaitmeninių rinkų aktas (SRA)2020 m. gruodžio mėn.Žiniasklaidos ir audiovizualinio sektorių veiksmų planas2020 m. gruodžio mėn.Europos demokratijos veiksmų planas2020 m. rugsėjo mėn.Pirmoji metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita2019 m. birželio mėn.Direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkojeParodyti 8 daugiau elementų2018 m. lapkričio mėn.Peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva Susijusios nuorodos Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas
