Europos žiniasklaidos laisvės aktas

Laisva žiniasklaida – esminis kiekvienos demokratinės visuomenės ir sveikos rinkos ekonomikos ramstis. Pasauliniu mastu Europos Sąjunga ir toliau tvirtai remia laisvą žiniasklaidą, rodydama savo, kaip demokratiško žemyno, pavyzdį. Vis dėlto ryškėja vis didesnį nerimą keliančios tendencijos. Remdamasi ankstesnėmis pastangomis, Komisija ne tik sustiprino laisvą paslaugų judėjimą, bet ir ėmėsi įvairių priemonių žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui ES apsaugoti. Šių veiksmų rezultatas – Europos žiniasklaidos laisvės aktas, dėl kurio 2023 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą po to, kai jį 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė Komisija.

Europos žiniasklaidos laisvės aktas – naujas taisyklių rinkinys, skirtas žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui ES apsaugoti. Šiomis taisyklėmis bus užtikrinama, kad viešoji ir privačioji žiniasklaida, nepatirdama nederamo spaudimo ir atsižvelgdama į skaitmeninę žiniasklaidos erdvės transformaciją, galėtų lengviau veikti kitose ES vidaus rinkos šalyse.

Be kita ko, Europos žiniasklaidos laisvės aktas:

• apsaugos redaktorių nepriklausomumą;
• apsaugos žurnalistų šaltinius, be kita ko, nuo šnipinėjimo programų naudojimo;
• užtikrins nepriklausomą visuomeninės žiniasklaidos veikimą;
• didins žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą;
• numatys apsaugos priemones, kad labai didelės interneto platformos negalėtų nepagrįstai pašalinti žiniasklaidos turinio;
• nustatys teisę pritaikyti žiniasklaidos siūlomą turinį įrenginiuose ir sąsajose;
• didins valstybinės reklamos paskirstymo žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir interneto platformoms skaidrumą;
• užtikrins, kad valstybės narės pateiktų pagrindinių žiniasklaidos rinkų koncentracijos poveikio žiniasklaidos pliuralizmui ir redaktorių nepriklausomumui vertinimą;
• užtikrins, kad žiniasklaidos paslaugų teikėjams ir reklamuotojams būtų siūloma skaidresnė auditorijos vertinimo metodika.

Bus įsteigta nauja nepriklausoma Europos žiniasklaidos paslaugų valdyba. Šią valdybą sudarys nacionalinės žiniasklaidos institucijos arba įstaigos, o jai padės Komisijos sekretoriatas. Valdyba, be kita ko, skatins veiksmingai ir nuosekliai taikyti ES žiniasklaidos teisės aktų sistemą.

Be to, ES remia žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą įvairiais būdais, be kita ko:

• pasitelkdama spaudos ir žiniasklaidos tarybas, stiprinančias spaudos ir žiniasklaidos tarybų poziciją integruotoje žiniasklaidos aplinkoje (biudžetas – 0,9 mln. EUR);
• įgyvendindama Žiniasklaidos nuosavybės stebėjimo sistemą, kad būtų sukurta šalių duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie žiniasklaidos priemonių nuosavybę (biudžetas – 500 000 EUR);
• teikdama dotacijas vietos ir regionų žiniasklaidos inovacijoms remti ir pliuralizmui skatinti (biudžetas – 2 mln. EUR);
• taikydama greitojo reagavimo mechanizmą, pagal kurį teikiama praktinė pagalba siekiant apsaugoti žurnalistus, kuriems gresia pavojus (biudžetas – 3,1 mln. EUR);
• įgyvendindama Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kuria siekiama nustatyti galimą riziką žiniasklaidos pliuralizmui (biudžetas – 1,1 mln. EUR);
• remdama dotacijų perskirstymą demokratijai ypač svarbiems žiniasklaidos sektoriams (pavyzdžiui, vietos žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai, viešojo intereso ir bendruomenės žiniasklaidai) pagal programos „Kūrybiška Europa“ žurnalistikos partnerystes (biudžetas – 5 mln. EUR);
• įsteigdama Žiniasklaidos laisvės centrą, siekiant remti ES veikiančią esamą ir pripažintą nepriklausomą Rusijos ir Baltarusijos žiniasklaidą (biudžetas – 2,9 mln. EUR).