Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP) pagrįsti nuosavi ištekliai, taip pat vadinami nacionaliniais įnašais, buvo nustatyti kaip likutinis nuosavų išteklių sistemos pagrindas siekiant užtikrinti, kad bendros ES biudžeto pajamos padengtų visas metinio biudžeto sutartas išlaidas. Taip ES biudžetas visada iš pradžių būna subalansuotas, t. y. jo priėmimo etape. Tai laikoma ES biudžeto balansavimo šaltiniu. Taip yra dėl to, kad jo suma kasmet skiriasi dėl bendrų pajamų, reikalingų išlaidoms padengti, atsižvelgus į sumokėtas muitų sumas, PVM pagrįstus įnašus ir kitus šaltinius (taikytas baudas, kai įmonės nesilaiko ES taisyklių, iš ES darbuotojų atlyginimų išskaičiuotus mokesčius, bankų palūkanas ir trečiųjų šalių įnašus). Ilgainiui BNP pagrįsti įnašai tapo vyraujančia nuosavų išteklių sistemos sudedamąja dalimi, sudarančia daugiau kaip 70 proc. ES pajamų. Kaip tiksliai tai vyksta? Kiekvienos valstybės narės BNP taikytina procentinė dalis (pareikalavimo tarifas) kiekvienais metais skiriasi ir yra nustatoma pagal bendrą visų kitų ES biudžeto pajamų dalį. Kiekvienos valstybės narės BNP rinkos kainomis nustatomos pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (2010 m. ESS), kuri yra tarptautiniu mastu suderinta sąskaitų rengimo sistema, naudojama „visai ekonomikai“ (t. y. regionui, šaliai ar šalių grupei) apibūdinti. Komisija patikrina valstybių narių šaltinius ir metodus, kuriuos jos taiko apskaičiuodamos BNP. Kiekvienos valstybės narės BNP taikomas vienodas pareikalavimo tarifas, atsižvelgiant į visas metines pajamas išlaidoms padengti. Iš valstybių narių surinktina bendra nuosavų išteklių suma ribojama atsižvelgiant į ES BNP – visų valstybių narių BNP sumą. 2021–2027 m. laikotarpiu bendra nuosavų išteklių suma, skirta ES metiniams mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,40 proc. ES BNP. Daugiau informacijos: Pajamų viršutinės ribos. BNP pagrįstų įnašų papildymas Nors BNP pagrįsti įnašai ES biudžetui suteikia stabilumo ir pakankamumo, šių nuosavų išteklių dominavimas sustiprina nuomonę, kad nacionaliniai įnašai yra viso labo išlaidų veiksnys. Tačiau valstybės narės, kurios į ES biudžetą įneša daugiau nei pačios tiesiogiai gauna, faktiškai vidutiniškai sumoka mažiau nei kitos valstybės narės remiantis jų turto (bendrųjų nacionalinių pajamų, BNP) procentine dalimi, nors jos ir yra vienos iš šalių, kurios gauna didžiausią naudą iš bendrosios rinkos ir ES integracijos. Naudos gauna visi bendrosios rinkos dalyviai, nes drauge sprendžiamas migracijos klausimas, kovojama su terorizmu ir klimato kaita. Naudodamasi ES biudžetu ES kuria pridėtinę vertę visiems, kuri nepatenka į matematinių skaičiavimų sritį. Be to, naujausi ekonominiai pokyčiai kelia sunkumų nacionalinėms mokesčių ir statistikos institucijoms, kai šios atlieka tikslų BNP vertinimą, kuris yra pagrindinis aspektas vertinant turtą. Visų pirma daugumos paslaugų dematerializavimas, greita e. prekybos sklaida, auganti nematerialiojo turto dalis ir dideli bei greiti užsienio kapitalo investicijų svyravimai šioje srityje kelia didelių sunkumų. Dėl šių priežasčių, siekdama užtikrinti teisingą bendrą valstybėms narėms tenkančią naštą ir sugrįžti prie BNP pagrįstų nuosavų išteklių subalansavimo funkcijos kartu mažindama valstybėms narėms tenkančią naštą, Komisija stengsis įtraukti naujus nuosavus išteklius į ES biudžetą. Jie papildys BNP pagrįstus įnašus ir padės spręsti minėtus klausimus.
