Kaip užtikrinti, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus

Tarptautinės teisės pažeidimai

ES yra tvirtai pasiryžusi užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už visus Ukrainoje ir prieš Ukrainą įvykdytus tarptautinius nusikaltimus, neliktų nenubausti.

Nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, genocidas ir agresijos nusikaltimas laikomi sunkiausiais tarptautinės teisės pažeidimais (jie taip pat vadinami pagrindiniais tarptautiniais nusikaltimais arba žiauriais nusikaltimais).

Ukraina šiuo metu tiria daugiau kaip 200 000 įtariamų tarptautinių nusikaltimų, bet manoma, kad faktinis tokių žiaurių nusikaltimų skaičius dar didesnis.

Baudžiamasis persekiojimas už Rusijos nusikaltimus Ukrainoje

Tam, kad padėtų koordinuoti įrodymų rinkimą, Komisija prisidėjo steigiant Tarptautinį baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centrą (ICPA), kuris yra Eurojusto jungtinės tyrimo grupės (JTG) dalis. Šis centras padeda koordinuoti nacionalinius agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą tyrimus.

Komisija taip pat toliau remia esamus mechanizmus:

• nuo invazijos pradžios TBT pajėgumams remti skyrė daugiau kaip 10 mln. EUR;
• padeda stiprinti Ukrainos generalinės prokuratūros veiklą, kuriai skyrė daugiau kaip 6 mln. EUR IT ir įrangai, ir remia ES patariamąją misiją ES, JAV ir JK patariamojoje grupėje žiaurių nusikaltimų klausimais;
• užtikrina, kad Eurojustas būtų geriau pasirengęs šiai užduočiai – iš dalies pakeitus Eurojusto reglamentą, ši agentūra gali saugiai saugoti, laikyti ir analizuoti su tarptautiniais nusikaltimais susijusius įrodymus naujoje duomenų bazėje;
• remia koordinavimą tarp Eurojusto ir Europolo, kurie veikia kaip ES valstybių narių vykdomus nacionalinius tyrimus jungiantys centrai;
• koordinuoja veiksmus su mūsų tarptautiniais partneriais, kad būtų užtikrinta atskaitomybė ir visuotinis atsakas. 

Baudžiamasis persekiojimas už agresijos nusikaltimą

Agresijos nusikaltimas paprastai yra aukščiausios šalies politinės ir karinės vadovybės nusikaltimas prieš kitos šalies suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę. Rusija įvykdė visus įmanomus agresijos nusikaltimus: invaziją, karinę okupaciją, aneksiją naudojant jėgą, bombardavimą ir karinę uostų blokadą.

Rusija nėra TBT Romos statuto šalis, todėl esant dabartinei padėčiai Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti agresijos nusikaltimo. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis palaiko diskusijas Koalicijoje dėl specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą baudžiamojo persekiojimo steigimo.

2025 m. gegužės mėn. tarptautinė koalicija, tarp kurios narių, be kita ko, paminėtina Komisija, vyriausioji įgaliotinė, Europos Taryba ir Ukraina, susitarė įsteigti specialųjį tribunolą, kuris veiktų Europos Tarybos sistemoje.  

2025 m. birželio mėn. Ukraina ir Europos Taryba pasirašė susitarimą, kuriuo įsteigiamas specialusis tribunolas. Įsteigus tribunolą, Rusijos politiniai ir kariniai lyderiai bus patraukti atsakomybėn už agresijos nusikaltimą. 

Padarytos žalos atlyginimas

ES siekia užtikrinti, kad Ukrainai ir jos žmonėms būtų visiškai atlyginta dėl Rusijos agresijos padaryta žala. Šiuo tikslu ES prisijungė prie Ukrainai padarytos žalos registro – pradžioje kaip asocijuotoji narė, o nuo 2024 m. liepos mėn. – kaip visateisė dalyvė. Jame dalyvaudama ES remia registrą mokėdama metinį įnašą ir dalyvaudama dalyvių konferencijos posėdžiuose.

Europos Tarybos sistemoje sukurtas registras skirtas reikalavimus atitinkantiems ieškiniams dėl kompensacijos už padarytą žalą, patirtus nuostolius ar sužalojimus, susijusius su Rusijos agresija Ukrainoje ir prieš ją, registruoti. Žalos kategorijos apima materialinius nuostolius, fizinę ir psichinę žalą, priverstinį persikėlimą ir šeimos narių netektį.

Antruoju etapu bus įsteigta Tarptautinė ieškinių dėl žalos Ukrainoje komisija, kuri nagrinės registre užregistruotus ieškinius ir nustatys Rusijos mokėtinos kompensacijos vertę. 

Sąjunga kartu su daugiau kaip 50 delegacijų dalyvavo derybose dėl konvencijos, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija, projekto; šios derybos sėkmingai baigtos 2025 m. rugsėjo mėn. 2025 m. gruodžio mėn. Sąjunga ir suinteresuotosios valstybės šią konvenciją pasirašė. 

Sankcijų vykdymo užtikrinimas

Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, 2022 m. kovo mėn. Komisija įsteigė Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupę. Šios darbo grupės tikslas – užtikrinti veiksmingesnį ES ribojamųjų priemonių, ypač turto įšaldymo, įgyvendinimą taikant baudžiamosios teisės priemones.

Ji valstybėms narėms, taip pat ES agentūroms ir įstaigoms (Eurojustui, Europolui ir Europos prokuratūrai) suteikia galimybę bendradarbiauti ir veiksmingai įgyvendinti ES ribojamąsias priemones ir kovoti su jų pažeidimais.

Ši darbo grupė glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, įskaitant partnerius iš Ukrainos ir G7.

Darbo grupės taikomas tarpdalykinis požiūris leido jai prisidėti kuriant naujas vykdymo užtikrinimo priemones, pvz., savanorišką savarankišką sankcijų pažeidimų atskleidimą, kuris įtrauktas į 13-ąjį sankcijų rinkinį, ir 2024 m. balandžio mėn. priimtą Direktyvą (ES) 2024/1226 dėl nusikalstamų veikų apibrėžčių ir sankcijų už ribojamųjų priemonių pažeidimą suderinimo.

Šalia šios darbo grupės indėlio, Eurojustas reguliariai atlieka asmenų ir bendrovių, kuriems ES skyrė sankcijas, sąrašo ir Eurojusto duomenų apie esamas bylas kryžminę patikrą, o Europolas pradėjo operaciją OSCAR, kad sutikrintų ES sankcijų sąrašus su turimais operatyviniais duomenimis, nustatytų sąsajas su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu ir padėtų atsekti ir areštuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Iki šiol areštuota daugiau kaip 2 mlrd. EUR vertės turto.

Teisinių spragų šalinimas

Kadangi Rusijos agresija prieš Ukrainą vis dar tęsiasi, kaip niekad svarbu užtikrinti visapusišką ES sankcijų vykdymą. Niekas neturėtų gauti naudos pažeisdamas teises. Mes stipriname ES teisę:

• griežtiname ES turto konfiskavimo ir susigrąžinimo taisykles;
• siekiame užtikrinti nusikalstamų veikų ir bausmių už ES sankcijų pažeidimus proporcingumą;
• visus asmenis, kuriems taikomos ES sankcijos, įpareigojame atskleisti informaciją apie savo turtą ES.

Taip siekiama sustiprinti ES sankcijų atgrasomąjį poveikį ir užtikrinti, kad valstybės narės turėtų reikiamas teisines priemones turtui konfiskuoti, kai galima nustatyti aiškią sąsają su nusikalstama veika.

Įšaldyto Rusijos turto naudojimas Ukrainai remti

ES imobilizuota virš 210 mlrd. EUR Rusijos centrinio banko turto.

ES ėmėsi veiksmų, kad ypatingosios pajamos, gautos valdant ES imobilizuotą Rusijos valstybės turtą, būtų panaudotos.

2024 m. ES patvirtino įnašo naudojant ypatingąsias pajamas modelį, leidžianti šias pajamas panaudoti Ukrainai remti.

Be to, po 2024 m. birželio mėn. įvykusio G7 vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo ES priėmė atitinkamus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo iniciatyva, pagal kurią pirmiau nurodytos ypatingosios pajamos bus naudojamos 45 mlrd. EUR paskolai, kurią Ukrainai suteikė G7 partneriai, padengti. ES šiai schemai skyrė 18,1 mlrd. EUR; ši suma 2025 m. Ukrainai buvo skirta dalimis kaip makrofinansinės paramos paskola.

^{Atnaujinta 2025 m. gruodžio 19 d.}