1970 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimu 70/243 dėl Bendrijos nuosavų išteklių sistemos, pakeitusios valstybių narių finansinius įnašus, Komisijai buvo sudarytos sąlygos pradėti rinkti nuosavus išteklius ES biudžetui finansuoti užuot visiškai pasikliovus valstybių narių finansiniais įnašais. Pirmi į ES biudžetą teikiami nuosavi ištekliai buvo žemės ūkio mokesčiai, muitai ir PVM pagrįsti ištekliai. Muitai vadinami tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI), nes jie visada buvo tiesioginis ES biudžeto pajamų šaltinis, priešingai nei pridėtinės vertės mokestis ir nacionaliniai įnašai, kuriuos į ES biudžetą teikia valstybės narės. Muitai nustatomi komercine ir prekybos politika. Jie renkami už produktų importą iš ES nepriklausančių šalių, taikant Bendrojo muitų tarifo muito normas. Kaip tiksliai tai vyksta? Rinkimas Valstybės narės renka muitus pagal Tarybos reglamente, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas dėl nuosavų išteklių, nustatytas taisykles. Valstybės narės privalo turėti tinkamą kontrolės infrastruktūrą ir užtikrinti, kad jų administracijos, ypač muitinės, tinkamai vykdytų savo užduotis. 2021–2027 m. laikotarpiu valstybėms narėms liks 25 proc. surinktų muitų. Tai ne tik padengs rinkimo išlaidas, bet paskatins užtikrinti deramą mokėtinų sumų rinkimą. Mokėjimai TNI Komisijai teikiami kas mėnesį, nuo mokesčio nustatymo dienos praėjus dviem mėnesiams. Valstybės narės išsamiu mokesčių išrašu informuoja Komisiją apie TNI, kurie turi būti įskaityti į sąskaitą. Dėl bet kokio vėlavimo Komisijai sumokėti TNI mokamos palūkanos. Kontrolė Komisija bendrauja su valstybių narių administracijomis, siekdama užtikrinti, kad TNI būtų renkami remiantis ES muitų teisės aktais ir laikantis Sprendime dėl nuosavų išteklių (Tarybos sprendimas Nr. 2020/2053) ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, nustatytų finansinių taisyklių. Be to, valstybės narės finansiškai atsako už bet kokius TNI nuostolius dėl galimų savo padarytų administracinių klaidų.
