2020 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija suteikė leidimą naudoti pirmąją saugią ir veiksmingą vakciną nuo COVID-19 Komisija suteikė sąlyginį „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos saugios ir veiksmingos vakcinos nuo COVID-19 rinkodaros leidimą. Šis leidimas suteikiamas gavus palankią mokslinę rekomendaciją, pagrįstą išsamiu vakcinos saugumo, veiksmingumo ir kokybės vertinimu, kurį atliko Europos vaistų agentūra. Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Šiandien Europos sėkmės istorija papildoma svarbiu skyriumi. Mes patvirtinome pirmąją saugią ir veiksmingą vakciną nuo COVID-19. Netrukus bus gauta daugiau vakcinų. Šiandien patvirtintos vakcinos dozės bus prieinamos visoms ES šalims tuo pačiu metu ir tomis pačiomis sąlygomis. Artėjančios Europos skiepijimo dienos taip pat bus puiki vienybės akimirka. Šiuos sunkius metus baigiame teigiama gaida – viltimi, kad verčiame paskutinį šios pandemijos puslapį. Visi esame vienoje valtyje.“ 2020 m. gruodžio 17 d. Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė Europos skiepijimo dienas – gruodžio 27, 28 ir 29 d. Jei Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija sėkmingai ir veiksmingai suteiks vakcinos leidimą, Pirmininkė U. von der Leyen pranešė, kad gruodžio 27, 28 ir 29 d. visoje ES bus pradėta skiepyti nuo koronaviruso. „Pandemijai užbaigti reikia iki 70 % paskiepytų gyventojų. Tai – milžiniškas uždavinys. Taigi, nieko nelaukdami pradėkime skiepijimą visose 27 šalyse", – sakė ji. 2020 m. gruodžio 14 d. Komisija pradeda naudoti „Re-open EU“ mobiliąją programėlę reguliariai teikdama naujausią informaciją apie dėl koronaviruso taikomas sveikatos, saugos ir susijusias su kelionėmis priemones visoje Europoje Komisija sukūrė nemokamą mobiliąją programėlę „Re-open EU“, kurią naudojant pateikiama išsami naujausia informacija apie sveikatos, saugos ir su kelionėmis susijusias priemones visose ES valstybėse narėse ir Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Informacija pateikiama visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis, naudojant Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir valstybių narių duomenis. Programėlę galima atsisiųsti iš „Android“ ir „iOS“. 2020 m. gruodžio 3 d. Europos demokratijos veiksmų planas. ES demokratijos stiprinimas Koronaviruso pandemija išryškino išbandymus, kuriuos patiria ES šalių demokratinė santvarka. Europos Komisija pristato Europos demokratijos veiksmų planą, kuriuo siekiama suteikti galių piliečiams ir kurti atsparesnę demokratiją visoje ES. Šiuo veiksmų planu Komisija siekia apsaugoti laisvus ir sąžiningus rinkimus, stiprinti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kovoti su dezinformacija ir užsienio subjektų kišimusi. 2020 m. gruodžio 2 d. Komisija pristatė strategiją „Kaip apsisaugoti nuo COVID-19 žiemą“ Komisija priėmė strategiją, kaip tvariai valdyti pandemiją ateinančiais žiemos mėnesiais, kai viruso perdavimo rizika gali padidėti dėl susibūrimų uždarose patalpose. Strategijoje rekomenduojama užtikrinti nuolatinį budrumą ir atsargumą žiemos laikotarpiu ir 2021 m. pradžioje, kai bus pradėtos naudoti saugios ir veiksmingos vakcinos. Nepaprastai svarbu koordinuoti veiksmus ES mastu, kad būtų išvengta naujo sergamumo šuolio, o prieš kaip nors švelninant priemones reikėtų atsižvelgti į epidemiologinės padėties raidą. 2020 m. gruodžio 1 d. Europos Komisija pagal priemonę SURE išmokėjo 8,5 mlrd. EUR penkioms valstybėms narėms, kad padėtų išsaugoti darbo vietas Komisija išmokėjo 8,5 mlrd. EUR penkioms ES šalims kaip finansinės paramos valstybėms narėms pagal priemonę SURE trečią dalį. Nacionalinėms sutrumpinto darbo laiko programoms remti Belgijai skirta 2 mlrd. EUR, Vengrijai – 200 mln. EUR, Portugalijai – 3 mlrd. EUR, Rumunijai – 3 mlrd. EUR, Slovakijai – 300 mln. EUR. Po šiandienos išmokų 15 valstybių narių pagal ES priemonę SURE nuo spalio pabaigos iki lapkričio pabaigos jau yra gavę apie 40 mlrd. EUR. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos vaistų strategija. Visiems įperkami, prieinami ir saugūs vaistai Komisija priėmė ES vaistų strategiją, kuria siekiama visiems užtikrinti galimybę įsigyti naujoviškų ir įperkamų vaistų, tuo pačiu remiant ES vaistų pramonės konkurencingumą, inovacinius pajėgumus ir tvarumą. Strategija suteiks Europai galimybę patenkinti vaistų poreikius, užsitikrinus patikimas tiekimo grandines, ir padės sukurti perspektyvią ir krizėms atsparią ES farmacijos sistemą. Strategija toli gražu neapsiriboja reagavimo į krizes priemonėmis: joje remiamasi patirtimi, įgyta reaguojant į COVID-19 pandemiją, užtikrinant geresnį Europos vaistų sektoriaus pasirengimą ir didesnį atsparumą. Ši strategija yra svarbus Europos sveikatos sąjungos elementas. 2020 m. lapkričio 18 d. Europos Komisija aktyvina su tyrimais susijusius veiksmus, parengusi rekomendaciją dėl greitųjų antigenų testų, ir paramą testavimo pajėgumams didinti Komisija priėmė rekomendaciją dėl greitųjų antigenų testų naudojimo COVID-19 diagnostikai, kad būtų užtikrintas laisvas asmenų judėjimas ir sklandus vidaus rinkos veikimas. Rekomendacijoje pateikiamos gairės, kaip pasirinkti greituosius antigenų testus, kada ir kas juos turėtų atlikti, ir raginama patvirtinti ir abipusiškai pripažinti testus ir jų rezultatus. Anksčiau jau buvo priimta Komisijos spalio 28 d. rekomendacija, kuria siekiama visoje ES užtikrinti bendrą metodiką ir veiksmingesnes testavimo strategijas. 2020 m. lapkričio 17 d. Europos Komisija pagal priemonę SURE išmokėjo 14 mlrd. EUR devynioms valstybėms narėms, kad padėtų išsaugoti darbo vietas Komisija išmokėjo 14 mlrd. EUR devynioms ES šalims kaip finansinės paramos valstybėms narėms pagal priemonę SURE antrą dalį. Nacionalinėms sutrumpinto darbo laiko programoms remti Kroatija gavo 510 mln. EUR, Kipras – 250 mln. EUR, Graikija – 2 mlrd. EUR, Italija – dar 6,5 mlrd. EUR, Latvija – 120 mln. EUR, Lietuva – 300 mln. EUR, Malta – 120 mln. EUR, Slovėnija – 200 mln. EUR, Ispanija – dar 4 mlrd. EUR. Spalio pabaigoje Italija, Ispanija ir Lenkija pagal ES priemonę SURE iš viso gavo 17 mlrd. EUR, skirtų padėti išlaikyti sutrumpinto darbo laiko programas. 2020 m. lapkričio 11 d. Europos Komisija žengė pirmuosius Europos sveikatos sąjungos kūrimo žingsnius Komisija pateikė pasiūlymus, kaip sustiprinti ES sveikatos saugumo sistemą, stiprinti pasirengimą krizėms ir ES agentūrų reagavimo į jas vaidmenį. Siekiant sustiprinti kovą su koronaviruso pandemija ir būsimomis ekstremaliosiomis sveikatos situacijomis, reikia daugiau koordinavimo ES lygmeniu. Šiandienos pasiūlymais, atsižvelgus į dabartinės krizės patirtį, bus užtikrintas geresnis pasirengimas dabartinėms ir būsimoms sveikatos krizėms ir geresnis reagavimas į jas. Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Šiandien pradedame kurti Europos sveikatos sąjungą, kad krizės metu piliečius apsaugotume aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugomis ir padėtume Sąjungai ir jos valstybėms narėms užkirsti kelią visai Europai poveikį darančiomis ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir jas valdyti“ 2020 m. lapkričio 10 d. Europos Komisija palankiai įvertino susitarimą dėl 1,8 trln. eurų ilgalaikio ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“ siekiant padėti kurti ekologiškesnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę Europą Europos Parlamentas ir ES valstybės narės Taryboje susitarė dėl ilgalaikio ES biudžeto ir priemonės „NextGenerationEU“. Priėmus dokumentų rinkinį dėl 1,8 trln. EUR, Europai bus lengviau atgaivinti ekonomiką ir kurti tvaresnę ateitį. Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Mūsų ekonomikos atgaivinimo planas padės mums pandemijos iššūkį paversti galimybe atgaivinti ekonomiką, visų pirma pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos“. 2020 m. lapkričio 5 d. 2020 m. rudens ekonominė prognozė Pandemijos poveikis ekonomikai visoje ES labai skyrėsi. 2020 m. rudens ekonominėje prognozėje numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks 7,8 proc., tačiau vėliau jos augimas sieks 4,2 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Šioje prognozėje taip pat numatoma, kad ES ekonomika 2020 m. susitrauks 7,4 proc., tačiau vėliau atsigaus ir augimas sieks 4,1 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m. Numatoma, kad nedarbo lygis euro zonoje padidės nuo 7,5 proc. 2019 m. iki 8,3 proc. 2020 m. ir 9,4 proc. 2021 m., o 2022 m. sumažės iki 8,9 proc. Spalio 28 d. Kova su vėl plintančiu koronavirusu – Europos Komisija nustatė naujus veiksmus, kaip sustiprinti pasirengimą ir reagavimo priemones visoje ES Komunikate dėl papildomų reagavimo į COVID-19 priemonių Komisija nustatė konkrečius veiksmus, kaip visose valstybėse narėse padėti apriboti koronaviruso plitimą, gelbėti gyvybes ir didinti atsparumą keliose srityse. Priemonėmis numatyta užtikrinti nacionalinių kontaktų atsekimo programėlių sąsają, plėsti kelionių išimtis, didinti testavimo mastą, užtikrinti medžiagų vakcinoms tiekimą ir kt. Šių veiksmų imtasi artėjant spalio 29 d. Europos vadovų diskusijai dėl kovos su COVID-19 veiksmų koordinavimo, kaip buvo paraginta per spalio 15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą. 2020 m. spalio 27 d. Komisija išmokėjo pirmąją 17 mlrd. EUR dydžio SURE išmoką Italijai, Ispanijai ir Lenkijai Komisija skyrė pirmąsias išmokas pagal SURE finansinės paramos valstybėms narėms priemonę ir iš viso išmokėjo 17 mlrd. EUR Italijai (10 mlrd. EUR), Ispanijai (6 mlrd. EUR) ir Lenkijai (1 mlrd. EUR). Parama skirta padėti valstybėms narėms spręsti padidėjusių viešųjų išlaidų problemą, stengiantis išsaugoti darbo vietas, visų pirma sutrumpintą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų. Italija turėtų iš viso gauti 27,4 mlrd. EUR, Ispanija – 21,3 mlrd. EUR, Lenkija – 11,2 mlrd. EUR. 2020 m. spalio 19 d. Pradėjo veikti ES sąveikiųjų tinklų sietuvas, su ES sistema susietos pirmosios kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlės ES valstybių narių raginimu, Komisija sukūrė ES masto sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis atsekimo programėlės galėtų tarpusavyje keistis informacija. Sistema pradėjo veikti šiandien, o pirmoji nacionalinių programėlių grupė jau susieta su šia paslauga: Vokietijos „Corona-Warn-App“, Airijos „COVID tracker“ ir Italijos „immuni“. Šias programėles parsisiųsdino apie 30 mln. žmonių, o tai sudaro du trečdalius visų ES parsisiųstų programėlių. Antroji programėlių grupė bus susieta kitą savaitę. Tikimasi, kad prisijungs Čekijos „eRouška“, Danijos „smitte stop“, Latvijos „Apturi COVID“ ir Ispanijos „Radar Covid“, o dar daugiau programėlių bus susieta su sistema lapkričio mėn. 2020 m. spalio 15 d. ES vakcinų strategija: pasirengimas skiepijimo nuo COVID-19 strategijoms ir vakcinų paskirstymui Komisija paskelbė Komunikatą dėl pasirengimo skiepijimo nuo COVID-19 strategijoms ir vakcinų paskirstymui. Tam, kad saugi ir veiksminga vakcina sėkmingai pasiektų tuos, kuriems jos reikia, valstybės narės turi pradėti rengti paskirstymui, gerinti komunikaciją ir nustatyti grupių, kurios pirmosios gaus vakcinas, kai jos taps prieinamos, prioritetus. Nežinoma, kurios galimos vakcinos, jei tokia bus sukurta, kūrimo ir leidimų suteikimo procesas bus sėkmingai užbaigtas, ir ji atitiks veiksmingumo ir saugumo kriterijus, kad ją būtų galima pateikti ES rinkai. Europai reikia įsigyti platų galimų vakcinų rinkinį, pagrįstą skirtingais technologiniais metodais, kad būtų sudarytos kuo didesnės galimybės greitai kurti, gaminti ir pristatyti visiems europiečiams skirtą vakciną. 2020 m. spalio 13 d. Susitarimas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo ES ribojimo priemones, atsižvelgiant į COVID-19 ES valstybės narės susitarė dėl suderinto metodo, pagal kurį reaguojant į COVID-19 pandemiją nustatomi laisvo judėjimo apribojimai. Apibrėžta regionų klasifikacija (žymint žalia, oranžine, raudona ir pilka spalvomis), atsižvelgiant į vietos epidemiologinę padėtį. Priimtoje rekomendacijoje valstybės narės taip pat raginamos laiku teikti informaciją keliaujantiems asmenims. Valstybės narės susitarė, kad iš „žalių“ regionų atvykstantiems keliautojams nebus taikomi jokie apribojimai, pavyzdžiui, karantinas ar testai. Informacija taip pat turėtų būti pateikta svetainėje Re-open EU. Daugiau informacijos 2020 m. spalio 12 d. Pirmieji atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvų įgyvendinimo rezultatai Komisija paskelbė pirmuosius preliminarius atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvų rezultatus: kovai su koronaviruso pandemija ES sutelkė daugiau kaip 13 mlrd. EUR. 4,1 mlrd. EUR ES lėšų skirta sveikatos priežiūros sistemoms paremti, o 8,4 mlrd. EUR – mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Per Europos socialinį fondą skirta 1,4 mlrd. EUR darbo vietoms išsaugoti. Siekdama užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, Komisija sukūrė specialų puslapį Sanglaudos atvirųjų duomenų platformoje, kuriame parodoma, kaip ES sanglaudos politika padeda valstybėms narėms įveikti koronaviruso krizę. 2020 m. spalio 8 d. Europos Komisija patvirtino trečią sutartį dėl galimų COVID-19 vakcinų ir pasirašė sutartį dėl vaisto „Remdesivir“ Spalio 7 d. Europos Komisija patvirtino trečią sutartį su farmacijos bendrove „Janssen Pharmaceutica NV“ dėl 200 mln. vakcinų dozių. Valstybės narės taip pat turės galimybę įsigyti dar 200 mln. vakcinų dozių. Galima vakcina nuo COVID-19 jau pasiekė III klinikinių tyrimų etapą. Komisija taip pat pasirašė sutartį su „Gilead“ dėl vaisto „Remdesivir“, kurio turėtų būti nupirkta iki 500 000 gydomųjų dozių. Šiuo metu tai vienintelis vaistas, kuriam suteikta sąlyginė registracija ES gydyti COVID-19 sergantiems pacientams, kuriems reikia papildomo deguonies. Dalyvauja apie 36 Bendro viešojo pirkimo susitarimą pasirašiusių šalių, įskaitant visas ES šalis, EEE šalis, Jungtinę Karalystę ir šešias šalis kandidates. 2020 m. spalio 7 d. Europos Komisija išleis ES SURE socialines obligacijas, kurių vertė – iki 100 mlrd. EUR Komisija paskelbė, kad išleis iki 100 mlrd. EUR vertės ES SURE socialines obligacijas ir kad priėmė nepriklausomai įvertintą Socialinių obligacijų sistemą. Investuotojai gali būti tikri, kad surinktos lėšos bus skirtos siekti tikrai socialinio tikslo ir padės valstybėms narėms padengti išlaidas, susijusias su nacionalinėmis trumpalaikėmis darbo programomis ir panašiomis priemonėmis, kurių imtasi reaguojant į pandemiją. Komisija taip pat pateikė pasiūlymą pagal SURE priemonę skirti Vengrijai 504 mln. EUR. Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Mes ne tik investuojame milijardus eurų, kad Europoje išsaugotume darbo vietas ir sumažintume socialinį koronaviruso pandemijos poveikį, bet ir tuo tikslu leidžiame socialines obligacijas. Tai suteiks investuotojams galimybę prisidėti prie mūsų pastangų, o iki 100 mlrd. EUR suma padės valstybėms narėms išlaikyti žmones darbo vietose.“ 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisija paskelbė pirmąją teisinės valstybės ataskaitą – priemonės, kurių imtasi dėl ekstremaliosios su koronavirusu susijusios padėties, turi atitikti pagrindinius ES principus ir vertybes Komisija pateikė pirmą ES masto teisinės valstybės ataskaitą – tai nauja prevencinė priemonė, kuri yra svarbus naujojo Europos teisinės valstybės mechanizmo elementas. Ataskaitoje, parengtoje glaudžiai bendradarbiaujant su visomis 27 valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, aptariami keturi pagrindiniai teisinės valstybės ES ramsčiai: nacionalinis teisingumas, kova su korupcija, žiniasklaidos laisvė ir esminė stabdžių ir atsvarų sistema. Joje nušviečiami teigiami ir neigiami pokyčiai visose valstybėse narėse. Ataskaitoje taip pat nagrinėjami klausimai, susiję su dėl koronaviruso susidariusia ekstremaliąja padėtimi ir atitinkamomis priemonėms, taikomomis kai kuriose valstybėse narėse, kurias Komisija toliau stebės. Ataskaitoje pabrėžiama, kad pakeitus arba sustabdžius įprastos nacionalinės stabdžių ir atsvarų sistemos veikimą gali kilti rimtų sunkumų teisinei valstybei ir kad reaguojant į krizę turi būti gerbiamos pagrindinės vertybės ir principai, nustatyti ES sutartyse. Šiuo pagrindu Komisija pradės dialogą su Europos Parlamentu ir Taryba, taip pat su nacionaliniais parlamentais, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kad užsitikrintų tarpusavio paramą ir išnagrinėtų galimybes vykdyti reformas. 2020 m. rugsėjo 24 d. Naujame Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rizikos vertinime raginama imtis griežtesnių priemonių dėl padidėjusio infekcijų skaičiaus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) atnaujino greitą epidemiologinės padėties raidos rizikos vertinimą ir nustatė, kad visoje ES ir Jungtinėje Karalystėje infekcijų skaičius padidėjo. Dėl to didėja rizika tam tikroms gyventojų grupėms ir sveikatos priežiūros darbuotojams. ECDC paskelbė naujas nemedikamentinių priemonių gaires. Komisija taip pat paskelbė klausimus ir atsakymus dėl ES vakcinacijos strategijos. 2020 m. rugsėjo 22 d. Komisija palankiai įvertino tai, kad baigta kurti 100 mlrd. EUR vertės SURE priemonės garantijų sistema Komisija palankiai įvertino tai, kad pradėta taikyti laikina paramos priemonė SURE nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti, pagal kurią bus skirta iki 100 mlrd. EUR finansinės paramos, siekiant padėti apsaugoti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusius darbuotojus ir darbo vietas. Visos valstybės narės užbaigė nacionalines patvirtinimo procedūras ir su Komisija pasirašė garantijų susitarimus, kurių bendra vertė – 25 mlrd. EUR. Komisija jau pateikė Tarybai pasiūlymus dėl sprendimų suteikti 87,3 mlrd. EUR dydžio finansinę paramą 16-ai valstybių narių pagal priemonę SURE. Tarybai priėmus šiuos pasiūlymus, finansinė parama bus teikiama paskolų forma. Paskolas valstybėms narėms palankiomis sąlygomis teiks ES. 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisija 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje pristatė tolesnius 672,5 mlrd. EUR vertės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo veiksmus Europos Komisija savo 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje nustatė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo gaires. Naujoji ekonomikos augimo darbotvarkė padės užtikrinti ekologišką, skaitmeninį ir tvarų ekonomikos atsigavimą. Priemonė, kurią valdo darbo grupė, yra pagrindinis „NextGenerationEU“ elementas, padėsiantis ES tapti stipresne ir atsparesne. Valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai ir nacionalinės reformų ir investicijų strategijos rengiamos vadovaujantis keturiais aspektais – aplinkos tvarumo, našumo, teisingumo ir makroekonominio stabilumo. Nuo 2020 m. spalio 15 d. valstybės narės turėtų pradėti teikti savo planų projektus, kuriuose būtų apibrėžtos nacionalinės investicijų ir reformų darbotvarkės, kad būtų galima pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone. 2020 m. rugsėjo 10 d. Europos Komisija ir Pasaulio sveikatos organizacija siekia užtikrinti veiksmingesnį gydymą nuo koronaviruso skatindamos bendradarbiavimą tarptautiniu mastu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas, siekdami paspartinti vakcinų nuo COVID-19 ir testų bei gydymo kūrimą ir diegimą, šiandien paskelbė apie aukšto lygio Koordinavimo tarybos veiklos pradžią ir drauge surengė pirmąjį jos posėdį. Koordinavimo tarybos darbo pagrindas – pagal iniciatyvą „ACT Accelerator“ pasiekti rezultatai: daugiau kaip 200 potencialių vakcinų, 1 700 klinikinių tyrimų ir 80 stebėtų diagnostikos priemonių. Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Šiandien pradėjusi veikti Koordinavimo taryba priartina mus prie mūsų pasaulinio tikslo: galimybės visiems, kuriems to reikia, ir visur gauti vakciną nuo koronaviruso, su koronavirusu susijusius tyrimus ir gydymą. ES pasinaudos visa savo telkiamąja galia, kad padėtų pasauliui susivienyti kovai su koronavirusu.“ 2020 m. rugsėjo 9 d. Europos Komisija papildė vakcinų krepšelį po derybų su „BioNTech-Pfizer“ Europos Komisija baigė parengiamąsias derybas su šeštuoju gamintoju dėl galimos vakcinos nuo COVID-19 pirkimo. Patvirtinus, jog vakcina yra saugi ir veiksminga kovojant su COVID-19, numatyta, kad Komisija visų ES valstybių narių vardu įsigys 200 mln. vakcinos dozių, o vėliau – dar 100 mln. dozių. Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad užbaigėme derybas su „BioNTech-Pfizer“ dėl pradinio 200 mln. būsimų vakcinų nuo koronaviruso dozių įsigijimo. Tai jau šeštoji farmacijos įmonė, su kuria per rekordiškai trumpą laiką užbaigėme derybas ar pasirašėme susitarimą dėl galimų vakcinų. Mūsų galimybės sukurti ir pritaikyti saugią ir veiksmingą vakciną niekada nebuvo didesnės – nei Europos gyventojams, nei kitoms šalims. Jei norime nugalėti koronavirusą čia, turime nugalėti jį visur.“ 2020 m. rugsėjo 4 d. Komisija siūlo suderinti nacionalines priemones, kuriomis ribojamas laisvas judėjimas ES Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos, kuria siekiama labiau suderinti priemones, kuriomis ribojamas laisvas judėjimas dėl koronaviruso pandemijos, ir apie tokias priemones aiškiau pranešti. Komisijos pasiūlyme išdėstyti trys pagrindiniai elementai: bendri kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar nustatyti kelionių apribojimus; žemėlapis, sužymėtas sutartiniais spalviniais kodais pagal bendrus kriterijus; bendra priemonių, taikomų keliautojams iš didelės rizikos zonų, sistema. Pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė: „Laisvė keliauti iš vienos šalies į kitą Europoje yra vienas iš akivaizdžiausių Europos Sąjungos privalumų, kuriais naudojasi jos piliečiai. Šios priemonės suteiks europiečiams daugiau stabilumo, nuspėjamumo ir aiškumo.“ Daugiau aktualijų Susijusios nuorodos 2020 m. kovo–rugpjūčio mėn.
