Demokratijos apsauga

Į 2023 m. gruodžio 12 d. pateiktą Demokratijos gynimo dokumentų rinkinį įtraukta:

• komunikatas, kuriame apžvelgiamas pagal Europos demokratijos veiksmų planą atliktas darbas;
• pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame nustatyti bendri skaidrumo ir atskaitomybės standartai, taikytini atstovavimo interesams veiklai, kuria siekiama daryti įtaką Sąjungos sprendimų priėmimo procesui ir kuri yra vykdoma trečiųjų valstybių vardu;
• rekomendacija, kuria siekiama skatinti laisvus, sąžiningus ir atsparius rinkimus;
• rekomendacija, kuria siekiama skatinti piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą formuojant politiką.

Bendrais skaidrumo standartais siekiama:

• apsaugoti ES demokratinę erdvę;
• skatinti pasitikėjimą institucijomis;
• apsaugoti atviras viešas diskusijas nuo slapto kišimosi.

Tikslas – pasiekti visus pirmiau nurodytus tikslus, proporcingomis politinėmis priemonėmis užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms ir demokratinėms vertybėms. Dokumentų rinkiniui pagrįsti Komisija taip pat paskelbė papildomos „Eurobarometro“ apklausos dėl demokratijos rezultatus.

2020 m. Komisija priėmė Europos demokratijos veiksmų planą, kuriuo siekiama kurti atsparesnę demokratiją visoje ES:

• skatinant laisvus ir sąžiningus rinkimus;
• stiprinant žiniasklaidos laisvę;
• kovojant su dezinformacija.

Kompleksiniai viso plano prioritetai – prasmingas ir aktyvus piliečių dalyvavimas ir aktyvi pilietinė visuomenė. 2023 m. prieš kitus Europos Parlamento rinkimus Komisija peržiūrėjo veiksmų plano įgyvendinimą ir nustatė keletą sričių, kuriose ES gali savo iniciatyva aktyviai veikti susidūrusi su esamais ir kylančiais iššūkiais.

Priede pateikiama informacija apie Demokratijos veiksmų plano atnaujinimą

Siekiant užtikrinti demokratiją Europoje reikia imtis ryžtingų rinkimų procesų apsaugos veiksmų. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus, išsaugoti atviras demokratines diskusijas ir atnaujinti skaitmenines apsaugos priemones.

Šioje srityje numatyti šie svarbiausi veiksmai:

• teisės aktai, kuriais būtų užtikrintas didesnis skaidrumas remiamo politinio turinio (politinės reklamos) srityje, ir kartu su šiais teisės aktais parengti paramos priemones ir gaires politinėms partijoms ir valstybėms narėms;
• Reglamento dėl Europos politinių partijų finansavimo peržiūra;
• naujas bendras operatyvinis rinkimų atsparumo mechanizmas, organizuojamas per Europos bendradarbiavimo rinkimų klausimais tinklą. Taip siekiama, glaudžiai bendradarbiaujant su Bendradarbiavimo tinklų ir informacinių sistemų saugumo klausimais grupe, stiprinti valstybių narių gebėjimus šalinti visų pirma dėl dezinformacijos ir kibernetinės veiklos rinkimams kylančią riziką.

Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra itin svarbūs mūsų demokratijai ir yra įtvirtinti Pagrindinių teisių chartijoje. Laisva ir pliuralistinė žiniasklaida ypatingai svarbi, siekiant pareikalauti valdžios atsakomybės ir padėti piliečiams priimti pagrįstus sprendimus. Nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo teikti visuomenei patikimą informaciją yra svarbus kovojant su dezinformacija ir poveikiu demokratinei diskusijai. Žurnalistų saugumo didinimas, jų apsauga nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi ir bendros žiniasklaidos pliuralizmo aplinkos gerinimas buvo svarbiausi ES veiksmų šioje srityje prioritetai.

• 2021 m. Komisija pateikė Rekomendaciją dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų saugumo didinimo. Rekomendacijoje, be kita ko, raginama kurti nepriklausomas nacionalines paramos tarnybas, kurios, pavyzdžiui, teiktų pagalbos linijų paslaugas, teisines konsultacijas, psichologinę pagalbą ir prieglobstį žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams, kuriems grasinama. Joje taip pat raginama sustiprinti žurnalistų apsaugą per demonstracijas, užtikrinti didesnį saugumą internete ir teikti konkrečią paramą žurnalistėms. 
• 2022 m. Komisija paskelbė naujas iniciatyvas, kad pagerintų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo). Siūloma direktyva tokiems strateginiams ieškiniams taikoma tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose. Pagal šį teisės aktą teisėjai gali greitai atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius žurnalistams ir žmogaus teisių gynėjams. Direktyvoje taip pat nustatytos kelios procesinės apsaugos priemonės ir teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, žalos atlyginimas ir atgrasančios nuobaudos už piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių pateikimą. Komisija taip pat priėmė papildomą rekomendaciją, kuria valstybės narės skatinamos suderinti savo taisykles su siūlomu ES teisės aktu vidaus bylose ir visuose procesuose, ne tik civilinėse bylose. Rekomendacijoje valstybės narės taip pat raginamos imtis įvairių kitų kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo priemonių, pavyzdžiui, rengti mokymus ir didinti informuotumą.
• 2022 m. Komisija taip pat pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą ES pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Europos žiniasklaidos laisvės aktu bus užtikrinta, kad viešoji ir privati žiniasklaida ES vidaus rinkoje galėtų lengviau veikti tarpvalstybiniu mastu be nepagrįsto kišimosi. Jame taip pat atsižvelgiama į skaitmeninę žiniasklaidos erdvės transformaciją. Komisija taip pat pasiūlė įsteigti naują nepriklausomą Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kurią sudarytų nacionalinės žiniasklaidos institucijų atstovai. Valdyba skatins veiksmingai ir nuosekliai taikyti ES žiniasklaidos teisės sistemą, visų pirma skelbdama gaires žiniasklaidos reguliavimo klausimais.

Europos demokratinių valstybių apsauga nuo visų pirma užsienio subjektų vykdomos dezinformacijos ir manipuliavimo informacija bei kišimosi pastaraisiais metais tapo vienu ES prioritetų. Demokratinėse valstybėse visame pasaulyje plinta dezinformacija ir užsienio šalių kišimosi operacijos, galinčios destabilizuoti demokratines institucijas ir padidinti visuomenės susiskaidymą, taip pat pakenkti piliečių pasitikėjimui. Padėtį apsunkina skaitmeninimas, sudarantis sąlygas skleisti dezinformaciją kaip niekad greitai ir veiksmingai.

Pagal Europos demokratijos veiksmų planą ES stengėsi aktyviau spręsti šią kintančią grėsmių padėtį tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Minėtas planas grindžiamas esamu ES darbu ir Europos vertybėmis bei principais. Juo užtikrinama saviraiškos laisvė ir žmonių teisė susipažinti su teisėtu turiniu.

Šioje srityje numatyti šie svarbiausi veiksmai:

• glaudesnis bendradarbiavimas, remiantis esamais tinklais, siekiant koordinuoti ES veiksmus reaguojant į didėjančią dezinformacijos kampanijų bangą;
• sustiprintas ES kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemonių rinkinys;
• didesnės interneto platformų atskaitomybės užtikrinimas siekiant užkirsti kelią dezinformacijos plitimui taikant sustiprintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kuriuo nustatoma bendro reguliavimo sistema, laikantis Skaitmeninių paslaugų akto.

Didesnės interneto platformų atskaitomybės užtikrinimas

Remdamiesi 2021 m. Komisijos priimtomis gairėmis, kaip sustiprinti galiojantį ES kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, 2022 m. birželio mėn. pagrindinių ir specializuotų interneto platformų bei internetinės reklamos pramonės atstovai, mokslininkai ir pilietinės visuomenės atstovai, taip pat faktų tikrintojai pasirašė naują kodeksą. Jame nustatyti įvairūs įsipareigojimai, be kita ko, demonetizavimo, skaidrumo ir prieigos prie duomenų srityse. Svarbu tai, kad kodekse nustatyta patikima stebėsenos sistema ir numatyta įsteigti skaidrumo užtikrinimo centrą, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę.

Juo taip pat nustatoma bendro reguliavimo sistema, atitinkanti Skaitmeninių paslaugų aktą, pagal kurią labai didelės interneto platformos ir paieškos sistemos įpareigojamos reguliariai vertinti sisteminę riziką, kurią jų paslaugos gali kelti visuomenei, įskaitant riziką, kad jų paslaugomis bus piktnaudžiaujama kaip dezinformacijos kampanijų priemone.

Žmonių ir jiems atstovaujančių demokratinių institucijų ryšių stiprinimas yra demokratinio atsparumo pagrindas. Pilietinė erdvė piliečių ir pilietinės visuomenės organizacijų įsitraukimui ir dalyvavimui politikos formavimo procesuose užtikrinti yra viena esminių mūsų demokratijos atsparumo garantijų tiek rinkimų metu, tiek vėliau.

Tai buvo kompleksinis Europos demokratijos veiksmų plano prioritetas. Konferencija dėl Europos ateities suteikė vertingos patirties, kaip sustiprinti piliečių dalyvavimą: prasidėjo naujas piliečių dalyvavimo Europos piliečių forumuose etapas, šie forumai dabar yra įtraukti į Europos Komisijos politikos formavimo procesą.

Komisija toliau telkia specialų finansavimą pagal įvairias ES programas, kad paremtų Europos demokratijos veiksmų plano priemones ir tikslus.

Be kita ko, siekiama: 

• didinti rinkimų sąžiningumą, skatinti piliečių dalyvavimą, pilietinį aktyvumą ir pasitikėjimą demokratija, teikiant finansavimą pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą; programą „Kūrybiška Europa“; programą „Erasmus+“; ir programą „Europos horizontas“, taip pat Sanglaudos fondus,
• didinti finansavimą naujienų žiniasklaidos organizacijoms ES ir už jos ribų, skiriant finansavimą pagal programą „Kūrybiška Europa“; Skaitmeninės Europos programą, pagal priemonę „Globali Europa“ vykdomą Žmogaus teisių ir demokratijos programą;
• kovoti su dezinformacija siekiant skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir padėti piliečiams atpažinti dezinformaciją, skiriant finansavimą pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso programą.

Siekdama padėti susipažinti su įvairiomis programomis, Komisija sukūrė lengvai prieinamą portalą, kuris veikia kaip vienas bendras informacijos apie Sąjungos lėšas šaltinis ir kuriame, be kita ko, galima rasti su demokratija susijusių finansavimo galimybių.

Susijusios iniciatyvos