COVID-19 pandemija buvo didžiulis smūgis Europos ir pasaulio ekonomikai. COVID-19 krizė – iššūkis Europos ekonomikai ir ES piliečių pragyvenimo šaltiniams. Per šią sveikatos krizę buvo labai svarbu apsaugoti esminius mūsų ekonomikos sektorius, įmones ir darbuotojus.
Komisija nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad sušvelnintų pandemijos ekonominį poveikį, tiek leisdama valstybėms narėms veikti ryžtingai, tiek pati imdamasi neatidėliotinų ekonominių priemonių ir iniciatyvų, kuriomis siekta padėti darbuotojams ir darbdaviams bei paremti ekonomiką krizės metu. Reaguodama į neatidėliotinus poreikius Komisija į šį ekonominį sukrėtimą atsakė beprecedenčiu ekonomikos gaivinimo planu, kuriame buvo numatyta investicijų ir reformų, – priemone „NextGenerationEU“, priimta kartu su 2021–2027 m. daugiamečiu ES biudžetu.
Įmonių ir užimtumo apsauga
Komisija ėmėsi įvairių priemonių COVID-19 pandemijos paveiktoms darbo vietoms ir darbuotojams apsaugoti.
Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), kuria siekiama išsaugoti darbuotojų pajamas ir palaikyti įmones.
Nuo 2020 m. naudojant šią priemonę suteikta paramos maždaug 31,5 mln. darbuotojų ir daugiau kaip 2,5 mln. įmonių 19-oje paramą gaunančių valstybių narių.
ES priemonės, kuriomis siekiama didinti jaunimo užimtumą, suteikti jaunimui – skaitmeninės ir ekologiškos ekonomikos varomajai jėgai – daugiau galių.
Šia priemone jau padėta sustiprinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, modernizuoti Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemą ir paskatinti rinktis pameistrystę. Nuo 2014 m. Jaunimo garantijų iniciatyva padėjo daugiau kaip 36 mln. jaunuolių gauti darbo, tęstinio mokymosi, pameistrystės ir (arba) stažuočių pasiūlymų.
Ramsčio principai tampa konkrečiais piliečiams naudingais veiksmais.
Plane numatyti pagrindiniai tikslai, kuriuos ES turi pasiekti iki 2030 m., t. y., kad būtų įdarbinti bent 78 proc. 20–64 m. amžiaus žmonių; užtikrinti, kad 60 proc. visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymuose, ir bent 15 mln. sumažinti žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių.
Mažųjų ir vidutinių įmonių apsauga
Koronaviruso krizė skirtingai paveikė įvairias Europos ekonomikos pramonės šakas ir įmones.
Siekdama remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) – ES ekonomikos pagrindą – Komisija kartu su Europos investicijų banko grupe ir remiant Europos strateginių investicijų fondui (ESIF) parengė išsamų priemonių rinkinį. Pavyzdžiui, 714 mln. EUR iš ESIF buvo perskirta COSME paskolų garantijų priemonei. Tai leido Europos investicijų fondui (EIF) paskatinti bankus užtikrinti nuo koronaviruso krizės nukentėjusių MVĮ likvidumą. Priemonės naudotojams suteikta daugiau lankstumo, o suteikiamų garantijų norma pakeista – nuo 50 iki 80 proc.
2022 m. gruodžio mėn. pabaigos duomenimis parama padėjo užtikrinti likvidumą daugiau kaip 180 000 mažųjų ir vidutinių įmonių visoje Europoje, nes vietos bankai buvo skatinami pagal COSME COVID priemonę suteikti daugiau kaip 10 mlrd. EUR dydžio likvidumo finansavimą.
Parama regionams ir vietos bendruomenėms pasitelkiant sanglaudos priemones ir investicijas
Kovos su pandemija ir jos padariniais priešakinėse linijose buvo nacionalinės, regioninės ir vietos bendruomenės. Komisija per kelias savaites pakeitė sanglaudos politikos taisykles, kad valstybėms narėms būtų užtikrintas papildomas lankstumas bei likvidumas ir supaprastintos nuostatos, įgyvendindama dvi atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas – Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+). Valstybės narės galėjo perskirstyti nepanaudotas sanglaudos politikos lėšas sektoriams, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos – sveikatos priežiūros, verslo paramos ir pažeidžiamų asmenų grupių apsaugos. Šių veiksmų vertė vos per pirmuosius šešis mėnesius pasiekė 13 mlrd. EUR ir dabar yra pasiekusi 24 mlrd. EUR. Šios priemonės padėjo įmonėms toliau veikti karantino metu, aprūpinti ligonines medicinos įranga ir užtikrinti, kad nepalankioje padėtyje esantys asmenys gautų visą būtiną medicininę ir socialinę paramą.
Pagal priemonę „NextGenerationEU“ sanglaudos politika sustiprinta papildoma 50 mlrd. EUR suma pagal naują iniciatyvą „REACT-EU“, skirta atsigavimui po pandemijos, ypač daug dėmesio skiriant žaliesiems ir skaitmeniniams prioritetams. Iniciatyva „REACT-EU“ padėjo atgaivinti verslą, skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą ir teikti prieinamą paramą švietimo, mokymo ir darbo srityse tiems, kuriems jos reikėjo. Per pirmuosius tris mėnesius Komisija jau buvo patvirtinusi daugiau kaip 80 proc. 2021 m. turimo finansavimo.
Ilgalaikės ekonomikos gaivinimo rėmimo iniciatyvos
Komisija ne tik ėmė taikyti priemones pandemijos ekonominiam poveikiui sušvelninti, bet ir pasiūlė priemonių rinkinį „NextGenerationEU“ – ES planą tapti stipresne ir atsparesne po COVID-19 krizės.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) – laikina ir esminė „NextGenerationEU“ sudedamoji dalis. Pasitelkdama EGADP Komisija pritraukia lėšų skolindamasi kapitalo rinkose (išleisdama obligacijas ES vardu). Valstybės narės gali naudotis obligacijomis, kad galėtų įgyvendinti plataus užmojo reformas ir investicijas, kuriomis:
-
užtikrinama, kad šalių ekonomika ir visuomenė būtų tvaresnės, atsparesnės ir labiau pasirengusios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, atsižvelgiant į ES prioritetus;
-
padeda spręsti problemas, nustatytas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose pagal Europos ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo semestro sistemą.
EGADP taip pat yra svarbi plano „REPowerEU“ – Komisijos atsako į socialinius ir ekonominius sunkumus ir pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, įgyvendinimo priemonė.
Tiek daugiametis ES biudžetas, tiek programa „Next Generation EU“, pagrįsta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), buvo priimti 2020 m. gruodžio mėn. Iki 2023 m. rugpjūčio mėn. iš 723 mlrd. EUR (2022 m. kainomis) pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę iš viso išmokėta 153 mlrd. EUR.
Pagal EGADP finansuojami projektai duoda apčiuopiamų rezultatų valstybių narių ekonomikai ir vietos bendruomenėms įvairiose srityse, įskaitant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tvarų ir integracinį augimą, atsparumą ir naujai kartai skirtas politikos priemones. Su projektų visose valstybėse narėse pavyzdžiais galima susipažinti EGADP tinklalapyje.
2020 m. kovo 19 d. Komisija dėl COVID pandemijos priėmė laikinąją valstybės pagalbos sistemą, siekdama sudaryti sąlygas ES valstybėms narėms naudotis visomis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis ekonomikai koronaviruso protrūkio laikotarpiu remti. Laikinoji sistema sudarė sąlygas valstybėms narėms teikti būtiną ir proporcingą paramą įprastomis sąlygomis gyvybingoms įmonėms, kurioms dėl pandemijos iškilo pavojus. Nuo tada, kai laikinoji sistema buvo priimta, Komisija pagal ją patvirtino daugiau kaip 1 020 nacionalinių schemų, t. y. buvo suteikta maždaug 3 trln. EUR patvirtintos valstybės pagalbos. 2022 m. gegužės mėn. buvo paskelbta, kad po 2022 m. birželio 30 d. šios su COVID krize susijusios laikinosios valstybės pagalbos sistemos galiojimas nebus pratęstas, išskyrus kai kurias išimtis. Šios išimtys – investicinės ir mokumo palaikymo priemonės, kurios bus taikomos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
ES fiskalinių taisyklių lankstumo galimybės
2020 m. kovo 20 d. Europos Komisija, įgyvendindama strategiją, kuria siekta greitai ir ryžtingai reaguoti į koronaviruso krizę, pirmą kartą pritaikė Stabilumo ir augimo pakto bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą. Ši išlyga valstybėms narėms leido imtis priemonių tinkamai reaguoti į krizę, nukrypstant nuo biudžeto reikalavimų, kurie paprastai būtų taikomi pagal Europos fiskalinę sistemą.
Bendroji nukrypti leidžianti išlyga nustos galioti 2023 m. pabaigoje. 2022 m. gegužės mėn. Komisijos komunikate dėl Europos semestro pavasario dokumentų rinkinio nurodyta, kad 2024 m. bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos nebetaikymo sąlygos bus laikomos įvykdytomis. 2022 m. lapkričio mėn. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje šis vertinimas patvirtintas, pažymint, kad Europoje didelio ekonomikos nuosmukio laikotarpis pasibaigė. Ekonomika atsigavo, viršijo prieš pandemiją buvusį lygį ir jau atlaikė sunkiausią energijos kainų šoko, kurį sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, etapą, nors neapibrėžtumas tebėra didelis.