Didžiausias iki šiol skatinamųjų priemonių paketas

ES ilgalaikis biudžetas kartu su iniciatyva „Next Generation EU“ (NGEU) – laikinąja priemone, skirta ekonomikos gaivinimui skatinti – yra didžiausias iki šiol Europoje finansuotas skatinamųjų priemonių rinkinys. Europos ekonomikai po COVID-19 atkurti iš viso skirta 2,018 trln. EUR (dabartinėmis kainomis*). Europa bus žalesnė, labiau skaitmeninė ir atsparesnė.

Lėšos naudojamos svarbiausiems Europos uždaviniams spręsti ir tiems, kuriems reikia pagalbos, remti. Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, ES biudžeto lėšos buvo sutelktos siekiant teikti skubią pagalbą ir paramą Ukrainoje bei ES šalyse ir sušvelninti humanitarines karo pasekmes.

^{*1,8 trln. EUR 2018 m. kainomis.}

2021–2027 m. DFP ir „Next Generation EU“ faktai ir skaičiai

Pagrindiniai priemonių rinkinio aspektai

Daugiau kaip 50 proc. ilgalaikio biudžeto ir priemonės „Next Generation EU“ lėšų skirta modernizavimui remti, pavyzdžiui:

Be to, priemonių rinkinyje dėmesys skiriamas:

Pagrindinės naujovės

Bendri 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir priemonės „Next Generation EU“ asignavimai pagal išlaidų kategorijas

_{Visos sumos nurodytos EUR dabartinėmis kainomis. Šaltinis: Europos Komisija.}

Priemonės „Next Generation EU“ pagrindas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP) – dotacijų ir paskolų teikimo priemonė reformoms ir investicijoms ES valstybėse narėse remti, jos bendra vertė yra 723,8 mlrd. EUR. Kad gautų lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, valstybės narės turi parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kaip jos ketina tas lėšas investuoti. Be to, jos turi pasiekti atitinkamas tarpines reikšmes ir galutines reikšmes, o prieš atliekant bet kokius mokėjimus pagal EGADP Komisija įvertina, ar kiekviena tarpinė reikšmė ir galutinė reikšmė yra pakankamai įgyvendinta.

Norėdami susipažinti su įvairių ES valstybių narių planais ir sekti iki šiol atliktus mokėjimus, išbandykite interaktyvią Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinę.

Likusios priemonės „NextGenerationEU“ lėšos ES valstybėms narėms išmokamos pagal kelias ES programas: Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU), programą „Europos horizontas“, programą „InvestEU“, iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai arba iš Teisingos pertvarkos fondo (TPF).

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES valstybės narės dalį šių lėšų galėtų panaudoti į jų teritorijas atvykstančių pabėgėlių poreikiams tenkinti.

Priemonės „Next Generation EU“ paskirstymas

_{Visos sumos nurodytos EUR dabartinėmis kainomis. Šaltinis: Europos Komisija.}

Nacionaliniai asignavimai

ES biudžetas nėra ir niekada nebuvo susijęs vien su mokėjimu ir lėšų rinkimu. Visoms valstybėms narėms naudinga būti bendrosios rinkos dalimi ir kartu spręsti bendras problemas. ES lėšos, pavyzdžiui, iš sanglaudos fondų arba pagal programą „Europos horizontas“, skiriamos visoms ES šalims.

Valstybės narės gavo iš anksto asignuojamas sumas, skirtas tam tikroms politikos sritims. Jas galite rasti čia.

Skolinimasis ekonomikos gaivinimui finansuoti

Siekdama finansuoti priemonę „Next Generation EU“, Europos Komisija Europos Sąjungos vardu skolinasi lėšų rinkose palankesnėmis sąlygomis, nei tai galėtų padaryti dauguma valstybių narių, ir tas sumas po to perskirsto.

Prieš „NextGenerationEU“ Europos Komisija jau buvo išleidusi obligacijas, pavyzdžiui, paskoloms ES valstybėms narėms ir trečiosioms šalims finansuoti, įskaitant iki 100 mlrd. EUR vertės programą SURE, kuria siekta apsaugoti darbo vietas ir išlaikyti darbuotojus per COVID-19 pandemiją.

Iki 2026 m. Europos Sąjunga, taikydama diversifikuotą finansavimo strategiją, priemonei „NextGenerationEU“ surinks apie 800 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis.

ES skolinimosi priemonės

Aiškios naujų pajamų šaltinių telkimo veiksmų gairės, padėsiančios grąžinti pasiskolintas lėšas

2021 m. gruodžio mėn. tarpinstituciniu susitarimu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė bendradarbiauti, kad nustatytų pakankamus naujus nuosavus išteklius pagal priemonę „NextGenerationEU“ pasiskolintų lėšų sumoms padengti.

Taigi 2021 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė tris naujus pajamų į ES biudžetą šaltinius, padėsiančius grąžinti priemonės „NextGenerationEU“ dotacijų dalį. Šiuo pasiūlymu taip pat būtų prisidėta prie Socialinio klimato fondo, kurio tikslas – užtikrinti, kad pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos niekas neliktų nuošalyje, finansavimo.

Dabar Komisija Taryboje bendradarbiauja su Europos Parlamentu ir ES valstybėmis narėmis, kad būtų greitai patvirtinti nauji pajamų šaltiniai.

Iki 2023 m. pabaigos Komisija pasiūlys antrą naujų nuosavų išteklių paketą.

2021–2027 m. ES biudžeto pajamų šaltiniai

Galimi nauji ES nuosavų išteklių šaltiniai

Pagalbos gavėjai

ES biudžeto finansavimą gali gauti visi. Ieškokite informacijos apie šiuo metu skelbiamus ir būsimus kvietimus teikti finansavimo paraiškas, susipažinkite su finansavimo tvarka bei programomis, teikite paraišką internetu.

Sužinokite, kokia viešųjų pirkimų tvarka ir kokių esama verslo su Europos Komisija galimybių.

Pagrindiniai faktai

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo ilgalaikio ES biudžeto. 

2020 m. gegužės 27 d., reaguodama į beprecedentę koronaviruso sukeltą krizę, Europos Komisija pasiūlė laikiną ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ ir tikslinius ilgalaikio 2021–2027 m. ES biudžeto papildymus.

2020 m. liepos 21 d., mažiau kaip po dviejų mėnesių, ES valstybių ir vyriausybių vadovai pasiekė politinį susitarimą dėl šio priemonių rinkinio.

Taryboje jis buvo galutinai priimtas 2020 m. gruodžio 17 d.

Derybų procesas