Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
Europos Komisija

Saugesnė ir stabilesnė energetikos sistema

Pagrindiniai laimėjimai

Nuo 2022 m. mes

  • 13 proc. sumažinome Europos Sąjungoje suvartojamų dujų kiekį
  • įveikėme priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos
  • 2025 m. pirmą kartą elektros energijos iš saulės ir vėjo pagaminome daugiau nei iš iškastinio kuro
  • užtikrinome galimybę naudotis saugia ir įperkama energija
  • greitai paspartinome atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą
  • 2 proc. naftos importo

    (sumažinome nuo 43 proc.)

  • 12 proc. priklausomybė nuo Rusijos dujų 2025 m.

    (sumažinome nuo 45 proc. 2021 m., planuojama ją visiškai panaikinti)

  • per 70 proc.

    mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos (iš atsinaujinančiųjų išteklių ir branduolinės energijos) dalis

Nepaisant pažangos, tokie sektoriai kaip transportas tebėra labai priklausomi nuo iškastinio kuro, o energijos kainas reikia toliau stabilizuoti. Turime tęsti darbą siekiant labiau integruotos energetikos sąjungos ir toliau spartinti perėjimą prie Europos Sąjungoje gaminamos mažo anglies dioksido pėdsako energijos.

Dujų tiekimo žiemą atsparumo užtikrinimas

2022 m. vasarą Komisija pasiūlė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europa turėtų pakankamai dujų ir galėtų atlaikyti bet kokius staigius tiekimo iš Rusijos sutrikimus žiemos mėnesiais.

Pagal naujas dujų laikymo taisykles ES šalys iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. dujų saugyklas turi užpildyti 90 proc. 2024–2025 m. žiemos sezono pradžioje dujų saugyklos buvo užpildytos 95 proc., o 90 proc. riba buvo pasiekta dar 2024 m. rugpjūčio mėn.

Be to, ES šalys susitarė dėl reglamento, pagal kurį 2022–2023 m. žiemos sezonu gamtinių dujų poreikį savanoriškai sumažintų 15 proc., o vėliau jo galiojimą pratęsė, įtraukdamos 2023–2024 m. žiemą. 2024 m. kovo mėn. Taryba priėmė rekomendaciją iki 2025 m. kovo mėn. toliau taikyti savanoriškas priemones, kuriomis būtų išlaikytas bendras 15 proc. mažesnis dujų poreikis (palyginti su vidutiniu poreikiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.). 

2022 m. balandžio mėn. Komisija taip pat sukūrė ES energetikos platformą, kurioje ES šalims lengviau bendradarbiauti pasaulinėse rinkose. Siekiama išvengti ES šalių konkurencijos, pasinaudoti ES įtaka siekiant užtikrinti įvairius energijos šaltinius, skatinti pagrindinių tiekėjų konkurenciją ir sudaryti geresnes sąlygas vartotojams.

Dujų saugyklos prieš kiekvieną žiemą turi būti užpildomos
90 proc. – iki kiekvienų metų lapkričio 1 d.
95 proc. – iki 2024–2025 m. žiemos

Dujų šaltinių įvairinimas ir investicijos į infrastruktūrą

Investuodama į SGD terminalus ir jungiamuosius vamzdynus, kiekviena ES šalis dabar gali gauti dujų bent iš dviejų šaltinių, o tarp kaimyninių šalių įmanomas dvikryptis dujų transportavimas. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Lenkijos ir Lietuvos jungiamasis dujotiekis, padidinęs Baltijos dujų rinkos pasirinkimo galimybes ir atsparumą. Be to, 2022 m. spalio mėn. buvo paleistas Graikijos ir Bulgarijos jungiamasis dujotiekis, atliekantis svarbų vaidmenį įvairinant dujų tiekimą Pietryčių Europoje.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas

Reikia ne tik užsitikrinti šaltinius užsienyje, bet ir naudoti kuo daugiau ES pagamintos energijos. Jau dabar atsinaujinančiosios energijos technologijų plėtros srityje ES pirmauja pasaulyje.

2024 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarė 25,2 proc. visos ES suvartojamos energijos. 2023 m. lapkričio mėn. peržiūrėtoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje ES šalys susitarė dėl bendro ES lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo – kad iki 2030 m. ji sudarytų bent 42,5 proc. ir kad ilgainiui ši dalis padidėtų iki bent 45 proc.

Atsinaujinančioji energija Europos Sąjungoje
25,2 proc. – atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2024 m. (visos ES suvartojamos energijos dalis)
42,5 proc. – bendras ES lygmens atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas iki 2030 m. (ilgainiui siekiant užtikrinti bent 45 proc.)

Europos namų ūkių ir įmonių sąskaitų mažinimas

  • nustatyti laikiną solidarumo įnašą už perteklinį pelną naftos, dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektoriuose, nukreipiant lėšas energijos vartotojams.

Neatidėliotinos priemonės nustojo galioti 2023 m.

2023 m. vasario mėn. ES šalys taip pat susitarė dėl rinkos koregavimo mechanizmo, padedančio išvengti energijos ir finansų rinkos sutrikimų. Prireikus jis būtų automatiškai aktyvuotas:

  • jei kito mėnesio „Title Transfer Facility“ (TTF) kaina už tris darbo dienas viršytų 180 EUR/MWh ir

  • jei TTF kaina už tas pačias tris darbo dienas pasaulinėse rinkose būtų 35 EUR didesnė už referencinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainą.

Mechanizmas galiojo iki 2025 m. sausio mėn. ir jo taikyti neprireikė nė karto – tai lėmė tokie veiksniai kaip struktūrinis paklausos mažėjimas, sklandus SGD importas iš patikimų partnerių ir geresnė importo infrastruktūra.

Įperkamos energijos veiksmų planas

Vis dėlto energijos kainos ES tebėra struktūriškai aukštos, o tai kenkia ES piliečiams ir ES pramonės konkurencingumui. Todėl 2025 m. vasario mėn. Komisija pasiūlė įperkamos energijos veiksmų planą, kuriame nustatytos konkrečios trumpalaikės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti piliečių, įmonių, pramonės ir bendruomenių energijos sąnaudas visoje ES, baigti kurti energetikos sąjungą, pritraukti investicijų ir geriau pasirengti galimoms energetikos krizėms. 

Tai leis 2025 m. iš viso sutaupyti 45 mlrd. EUR, iki 2030 m. kasmet laipsniškai didinti iki 130 mlrd. EUR, o iki 2040 m. – 260 mlrd. EUR per metus.

45 mlrd. EUR 2025 m.
iki 130 mlrd. EUR kasmet iki 2030 m.
iki 260 mlrd. EUR kasmet iki 2040 m.

Siekdama užtikrinti energijos įperkamumą, Komisija taip pat pristatė šias priemones:

Perėjimas prie švarios energijos reiškia atsparios, prieinamos ir nepriklausomos energetikos sistemos, kuri būtų naudinga visiems, sukūrimą. Tai taip pat reiškia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 22 balandžio 2026