Page contents Page contents Esami projektai Pagal dabartinę mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ daug išteklių sutelkta siekiant užtikrinti informacijos teisingumą socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Dezinformacijos ir socialinės žiniasklaidos analizės socialinė observatorija (SOMA) kartu su kitais ES lėšomis finansuojamais projektais (PROVENANCE, „SocialTruth“, EUNOMIA, „WeVerify“) suteikia socialinių tinklų sektoriui galimybę vertinti savo paties dinamiką ir ryšį su kitais sektoriais. Observatorija jau sutelkė daug išteklių ir tyrimų, susijusių su koronaviruso infodemija, taip pat su dezinformacija susijusių žinių. Šie siūlomi sprendimai yra įvairių rūšių projektai, kaip antai: turinio tikrinimo platforma; faktų tikrinimo priemonės; dezinformacijos socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo metodika; strategijos ir veiksmai, kuriais siekiama didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, analizuoti teisines kliūtis ir bendruomeninės savireguliacijos aspektus; su dezinformacija susijusių žinių saugykla. Pavyzdžiui, projektas „HERoS“ padeda veiksmingiau reaguoti į viruso protrūkį. Jo tikslas – padėti reaguoti į ekstremalias visuomenės sveikatos situacijas ir priimti informacija pagrįstus sprendimus. Šiuo tikslu pagal projektą kuriamas naujas socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos skirstymo į kategorijas ir filtravimo metodas, kad būtų galima geriau kovoti su gandais apie koronavirusą ir klaidinga informacija. Pakoreguota kelių kitų pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų projektų („Visuomenės uždavinys Nr. 6“ ir „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“) veikla ir į jų taikymo sritį įtraukta su koronavirusu susijusi dezinformacija. Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą „Co-Inform“, kuriuo siekiama skatinti kritinį mąstymą bei skaitmeninį raštingumą ir taip gerinti visuomenės informuotumą, jau publikuota klaidingos informacijos ir COVID-19 tema. Vykdant projektą QUEST, kurio tikslas – mokslo ir technologijų srities komunikacijos kokybė ir veiksmingumas, buvo atkreiptas dėmesys į įvairius mokslo komunikacijos kokybės aspektus, susijusius su koronaviruso krize. Vykdant projektą TRESCA, kurio tikslas – didinti pasitikėjimą mokslu ir inovacijomis diegiant novatoriškus tyrėjų, žurnalistų ir politikos formuotojų vykdomos komunikacijos metodus, taip pat analizuoti pagrindiniai skaitmeninės higienos metodai, neleidžiantys plisti klaidingai informacijai. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamo projekto FANDANGO tikslas – agreguoti ir patikrinti įvairias naujienų duomenų, medijų šaltinių, socialinių tinklų ir atvirųjų duomenų tipologijas, kad būtų galima aptikti melagingas naujienas ir užtikrinti veiksmingesnę ir patikrintą komunikaciją visiems Europos piliečiams. Projektu FANDANGO siekiama pašalinti duomenų sąveikumo kliūtis, sukuriant vienodus metodus ir integruotą didelių duomenų kiekių platformą, skirtą padėti tradicinei žiniasklaidai susidoroti su nauja duomenimis grindžiama naujienų ekonomika, ir užtikrinant didesnį skaidrumą per atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų prizmę. Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) remia teorinius tyrimus, pavyzdžiui, tokius, kaip Oksfordo interneto instituto direktoriaus Philo Howardo, gavusio EMTT įsitvirtinimo dotaciją už projektą COMPROP tema „Kompiuterinė propaganda. Algoritmų ir botų poveikio politiniam diskursui Europoje tyrimas“. Ieškodamas galimų sprendimų, Philas Howardas taiko geriausius turimus socialinių ir informatikos mokslų srities metodus. Jo moksliniai tyrimai jau pristatyti EMTT interneto svetainėje ir laidose „ERCTalks“. Kartu su savo komanda jis kas savaitę vedė informacinius susitikimus klaidingos informacijos apie koronavirusą tema ir neseniai dalyvavo pokalbyje apie dezinformaciją koronaviruso pandemijos metu. EMTT taip pat remia Ekseterio universiteto profesoriaus Jasono Reiflerio darbus, kurie buvo įvertinti įsitvirtinimo dotacija už projektą DEBUNKER tema „Klaidingas supratimas politikos, sveikatos ir mokslo srityse. Priežastys, pasekmės ir sprendimų paieška“, pristatytą šiame neseniai paskelbtame straipsnyje. Projektas FARE padeda spręsti melagingų naujienų plitimo problemą, suteikdamas teorinį pagrindą patikrinamoms prognozėms rengti. Įgyvendinant projektą bus plėtojami daugiadalykiai moksliniai tyrimai, kurie, naudojant eksperimentinius ir kompiuterinius metodus (didžiuosius duomenis ir kompleksines sistemas), padės geriau suprasti sprendimų priėmimo procesą ir padarytas klaidas, susijusias su melagingomis naujienomis. Europos mokslinių tyrimų taryba taip pat remia koncepcijų išbandymo projektus, tokius kaip „GoodNews“, pagal kurį melagingoms naujienoms aptikti naudojama giliojo mokymosi technologija. Juo siekiama taikant naujovišką paradigmą sukurti technologinius pajėgumus algoritminiam melagingų naujienų aptikimui socialiniuose tinkluose. Užuot taikius tradicinį naujienų turinio analizės metodą, bus analizuojami naujienų sklaidos socialiniuose tinkluose modeliai. Šis projektas grindžiamas naujos klasės giliojo mokymosi geometriniais algoritmais, sukurtais įgyvendinant projektą LEMAN. Europos inovacijų taryba vadovavo iniciatyvai „#EUvsVirus Hackathon“, kuri buvo rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis ir kurios tikslas – užmegzti ryšį tarp pilietinės visuomenės, novatorių, partnerių ir investuotojų visoje Europoje, kad būtų parengti novatoriški su koronavirusu susijusių problemų sprendimai. Užduočių kategorijoje „Melagingų naujienų plitimo mažinimas“ pasiūlyti sprendimai buvo pristatyti 2020 m. gegužės 22–25 d. Europos inovacijų tarybos surengtoje konferencijoje „Matchathon“ siekiant sutelkti finansavimą. Be to, Europos inovacijų taryba tokiais veiksmais kaip „Truthcheck“ ir „Newtral“, taip pat padėjo įmonėms kurti pusiau automatines melagingų naujienų aptikimo sistemas. Antras kvietimas pareikšti susidomėjimą, paskelbtas reaguojant į koronaviruso pandemiją pagal programą „Horizontas 2020“ buvo susijęs su atsako į protrūkį poveikiu elgesiui, visuomenei ir ekonomikai. Vienu 5 atrinktų projektų, COVINFORM, sprendžiama su COVID-19 susijusios dezinformacijos / klaidingos informacijos problema. Įgyvendinant šį projektą bus nustatytos ir įvertintos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią klaidingai informacijai, dezinformacijai, pakenkti skirtai informacijai, melagingoms naujienoms ir sąmokslo teorijoms, taip pat bus parengtos rekomendacijos, kaip su jomis kovoti. Taip pat bus analizuojamas klaidingos informacijos ir skaitmeninės komunikacijos poveikis įvairių grupių psichikos sveikatai ir gerovei, siekiama padėti suprasti šių reiškinių poveikį. Pagal paskutinius kvietimus teikti paraiškas pagal programą „Horizontas 2020“ 2021 m. pradžioje pradėti vykdyti 3 projektai, susiję su Europos žiniasklaidos aplinkos pokyčiais. Pagal juos (jų tikslai buvo apibrėžti dar prieš prasidedant koronaviruso pandemijai), be kitų aspektų, turi būti nagrinėjamas medijų, įskaitant socialinius tinklus, vaidmuo, kalba, naujienų generavimas ir nauji reiškiniai, kaip antai melagingos naujienos. Todėl, nors projektai nėra tiesiogiai susiję su pandemija, jie padės kovoti su dezinformacija, analizuodami itin svarbų socialinį, kultūrinį ir politinį žiniasklaidos vaidmenį ir jo poveikį Europos politinės ir kultūrinės erdvės raidai. Kitos esamos priemonės Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinio tyrimų centro (JTC) bendradarbiavimo rezultatas – epideminės žvalgybos iš atvirųjų šaltinių (EIOS) platforma, sukurta siekiant greitai nustatyti galimas grėsmes visuomenės sveikatai remiantis žiniasklaidos pranešimų informacija. Ji padėjo PSO nustatyti pirmuosius koronaviruso protrūkio Vuhane požymius praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir nuo to laiko yra naudojama ligos plitimui visame pasaulyje sekti. Ji grindžiama Jungtinio tyrimų centro Europos žiniasklaidos monitoriaus / Medicininės informacijos sistemos (MEDISYS) priemone, leidžiančia per dieną surinkti iki 120 000 su koronaviruso pandemija susijusių straipsnių. Dauguma melagingų naujienų rašomos sąmoningai pasirenkant žodžius ir kalbą, kuriais kurstomos ir stiprinamos baimę ir nerimą sukeliančios emocijos. Jungtinis tyrimų centras parengė mašininio mokymosi programą „Misinfo Classifier“, skirtą nustatyti kalbos modelius, visų pirma agresyvią kalbą, ir išsiaiškinti, ar tokia kalba gali būti skleidžiamos melagingos naujienos. Šią priemonę šiuo metu naudoja Komisija bei Europos Parlamentas ir ja galės naudotis gerą reputaciją turinčios faktų tikrinimo organizacijos. Europos Parlamentas ir Europos Komisija taip pat naudojasi programine įranga „Social Rumour“. Ji tinkle „Twitter“ nustato paskyras, kuriose pateikiamos nuorodos į žinomus abejotinus šaltinius. Tuomet ji tikrina kitus šių paskyrų skelbiamus saitus, kad nustatytų socialiniuose tinkluose atsirandančius naujus naratyvus. Ši programinė įranga taip pat bus prieinama gerą reputaciją turinčioms faktų tikrinimo organizacijoms. Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorija (EDMO) yra projektas, kuriuo remiama nepriklausoma bendruomenė, kovojanti su dezinformacija. Jis sudarys sąlygas sukurti tarpvalstybinę daugiadalykę nepriklausomų faktų tikrintojų ir akademinių tyrėjų bendruomenę, kuri bendradarbiaus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad nustatytų, analizuotų ir atskleistų galimas dezinformacijos keliamas grėsmes. EDMO, bendradarbiaudama su interneto platformomis, sukurs privatumo reikalavimus atitinkančią ir saugią sistemą, kad tyrėjai iš akademinio pasaulio galėtų susipažinti su interneto platformų duomenimis. Be to, EDMO teiks techninę paramą ir konsultacijas ERGA dėl interneto platformų politikos stebėsenos pagal Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą ir (arba) būsimas reguliavimo sistemas. EDMO (veikia nuo 2020 m. birželio 1 d.). Konsorciumui, su kuriuo sudaryta sutartis, vadovauja Europos universitetinis institutas (EUI). Komisija neseniai paskelbė kvietimo teikti pasiūlymus dėl dotacijų, kurių bendra suma – 11 mln. EUR rezultatus. Jomis siekiama įsteigti 8 EDMO regioninius centrus skirtingose valstybėse narėse ir užtikrinti jų jungtį su centrine infrastruktūra. Šie centrai pradės veikti 2021 m. vasarą ir apims Airiją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Suomiją, Prancūziją, Italiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Lenkiją, Slovakiją, Ispaniją, Švediją, taip pat dalį EEE (Norvegiją). Būsimi kvietimai teikti paraiškas ir projektai Pagal kitos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ pirmąsias darbo programas bus sutelkta apie 60 mln. EUR tiek bendro pobūdžio moksliniams tyrimams kovos su dezinformacija klausimais, tiek su pandemija susijusios dezinformacijos tam tikrų aspektų moksliniams tyrimams. Į 2-os veiksmų grupės „Kultūra, kūrybiškumas ir įtrauki visuomenė“ programas bus įtrauktos atitinkamos temos, svarbios vykdant tyrimus, susijusius su dezinformacija, didėjančia stiprios ir nepriklausomos žiniasklaidos aplinkos svarba ir kova su melagingomis naujienomis po koronaviruso pandemijos. Konkrečiau, 2021–2022 m. numatytos temos gali apimti mokslinius tyrimus šiose srityse: tradicinės ir naujosios žiniasklaidos politinis vaidmuo ieškant būdų, kaip išlaikyti žurnalistikos standartus ir remti demokratiją pasitelkiant kokybišką žiniasklaidą; internetinių socialinių tinklų ir naujosios žiniasklaidos poveikis individualiam ir kolektyviniam elgesiui, įsitikinimams ir vertybėms; su pandemija susijusi dezinformacija ir kovos su ja mechanizmai, atsižvelgiant į politiką ir valdymą pasaulyje po COVID-19 pandemijos. Pagal 3-ą veiksmų grupę „Civilinė visuomenės sauga“ ir 4-ą veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“ taip pat bus finansuojami moksliniai tyrimai, susiję su kova su dezinformacija ir melagingomis naujienomis, pasitikėjimo skaitmeniniu pasauliu didinimu ir dirbtiniu intelektu kovoje su dezinformacija.
