Svarbiausi aspektai
- ES kuo griežčiausiai pasmerkė puolimą be atrankos Persijos įlankos regione ir dar kartą patvirtino savo solidarumą su paveiktomis šalimis.
- ES valstybės narės saugiai repatrijavo daugiau kaip 35 000 ES piliečių, iš kurių daugiau kaip 13 000 grąžinti ES remiamais repatriacijos skrydžiais.
- 2026 m. ES numatė Palestinai, Libanui, Sirijai, Jordanijai ir Egiptui skirti iš viso 458 mln. EUR vertės humanitarinės pagalbos.
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi spręsti sudėtingas krizes Artimuosiuose Rytuose, įskaitant pastarojo meto įvykius Irane. Ji veikia įvairiose srityse – nuo piliečių evakavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo iki diplomatinio bendradarbiavimo, deeskalavimo ir tolesnių konfliktų prevencijos.
Konfliktas Irane
ES vienareikšmiškai pasmerkė Irano vykdomą puolimą be atrankos. Nuo 2026 m. vasario 28 d. ES palaiko nuolatinius ryšius su Artimųjų Rytų regiono ir Europos šalių lyderiais, solidarizuojasi su Irano puolamomis šalimis ir remia Irano žmonių demokratinius siekius.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas António Costa, taip pat vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Kaja Kallas dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą siekti stabilumo regione ir paragino nedelsiant:
- mažinti įtampą ir vengti eskalacinių veiksmų
- apsaugoti civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą
- visiškai laikytis Jungtinių Tautų Chartijos.
ES pozicija buvo pakartota 2026 m. kovo 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriose visi 27 vadovai pasmerkė Irano išpuolius, pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį ir paragino paskelbti išpuolių prieš energetikos ir vandens infrastruktūrą moratoriumą.
Pirmininkė U. von der Leyen ir pirmininkas A. Costa kartu su kitais vadovais palankiai įvertino dviejų savaičių ugnies nutraukimą ir paragino abi šalis derėtis dėl greito ir ilgalaikio karo pabaigos.
Svarbiausios diplomatinės pastangos
- 2026 m. vasario 28 d.
Pirmininkė U. von der Leyen ir pirmininkas A. Costa dar kartą patvirtino ES įsipareigojimą siekti stabilumo regione, branduolinės saugos ir diplomatinių pastangų ir paragino visas šalis elgtis santūriai ir laikytis tarptautinės teisės.
- 2026 m. kovo 5 d.
Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Kaja Kallas sušaukė bendrą ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ministrų posėdį.
- 2026 m. kovo 9 d.
Pirmininkė U. von der Leyen ir pirmininkas A. Costa pasikeitė nuomonėmis su Jordanijos, Egipto, Bahreino, Libano, Sirijos, Turkijos, Armėnijos, Irako, Kataro, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos ir Omano vadovais.
Jie pabrėžė ES solidarumą su regionu, pasmerkdami išpuolius ir remdami diplomatines pastangas sumažinti įtampą, apsaugoti civilius gyventojus ir užtikrinti energetinį saugumą. - 2026 m. kovo 18 d.
Pirmininkė U. von der Leyen susitiko su JT generaliniu sekretoriumi A. Guterresu aptarti karo Artimuosiuose Rytuose padarinių ir būdų užtikrinti tarptautinę teisę ir daugiašalį bendradarbiavimą.
- 2026 m. balandžio 17 d.
Pirmininkė U. von der Leyen dalyvavo vaizdo konferencijoje dėl visiškos ir nuolatinės laivybos Hormūzo sąsiauryje atkūrimo.
Pagalba ES piliečiams
Europos piliečių saugumas regione yra svarbiausias ES prioritetas. ES skubiai ėmėsi veiksmų, kad padėtų dėl konflikto įstrigusiems asmenims saugiai grįžti namo. Iš regiono saugiai repatrijuota daugiau kaip 35 000 ES piliečių, be to, dešimtys tūkstančių piliečių išvyko komerciniais skrydžiais.
Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras padėjo valstybėms narėms organizuoti repatriacijos skrydžius. Pasitelkus Sąjungos civilinės saugos mechanizmą:
Jūrų saugumo ir energetikos priemonės
ES vykdo dvi karinio laivyno operacijas, kad užtikrintų jūrų maršrutus Indijos vandenyne ir Raudonojoje jūroje: EUNAVFOR Atalanta ir EUNAVFOR Aspides.
Šiuo metu tiesioginių problemų dėl tiekimo saugumo nėra. Dėl priemonių, kuriomis įvairinamas tiekimas, kaupiamas rezervas ir gerinamas junglumas, Europos energetikos sistema yra tinkamai parengta ir atspari.
Tačiau Europa tebėra veikiama pasaulinių kainų svyravimo. Reaguodama į tai, Europos Komisija siūlo laikinas ir tikslines priemones, kuriomis siekiama nedelsiant suteikti pagalbą ir kartu paspartinti struktūrines reformas, susijusias su pagrindiniais elektros energijos kainodaros komponentais. Šios priemonės apima valstybės pagalbos plėtrą, tinklo efektyvumo didinimą, elektros energijos mokesčių, susijusių su iškastiniu kuru, mažinimą ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos modernizavimą.
Humanitarinė pagalba
Atsižvelgdama į blogėjančią humanitarinę padėtį Libane, ES nedelsdama sutelkė papildomą skubią pagalbą, įskaitant maistą, medicininius rinkinius, laikino apgyvendinimo priemones, užimtumo (laisvalaikio) ir žieminių drabužių rinkinius. Parama teikiama per humanitarinius partnerius, pavyzdžiui, Pasaulio maisto programą ir UNICEF.
ES Libanui jau skyrė 110 mln. EUR ir šiuo metu telkia papildomą paramą pagal savo 2024–2027 m. 1 mlrd. EUR paketą, kad tenkintų skubiausius poreikius vietoje: teikiant piniginę paramą 100 000 pažeidžiamų namų ūkių, remiant švietimą krizės sąlygomis ir vykdant skubiosios sveikatos priežiūros veiksmus.
ES atsakas į Izraelio ir Palestinos konfliktą
ES pasmerkė 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ smurtinį puolimą be atrankos Izraelyje ir patvirtino solidarumą su Izraeliu, pabrėždama jo teisę į savigyną pagal tarptautinę humanitarinę teisę. ES pakartojo, kad visada reikia apsaugoti civilius gyventojus, ir pareiškė susirūpinimą dėl Izraelio karinių operacijų ir ribotos prieigos daromo humanitarinio poveikio Gazoje.
ES palankiai įvertino 2025 m. spalio mėn. ugnies nutraukimą ir įkaitų paleidimą ir paragino visas šalis visapusiškai įgyvendinti susitarimą, įskaitant Izraelio pasitraukimą iš Gazos ir nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą. ES paragino tarptautinius suinteresuotuosius subjektus dėti daugiau pastangų siekiant dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, pagal kurį Izraelis ir Palestinos valstybė taikiai gyvuotų viena šalia kitos turėdamos saugias ir pripažintas sienas. Ji apgailestavo dėl tebesitęsiančios katastrofiškos humanitarinės padėties Gazoje ir paragino Izraelį sudaryti sąlygas nedelsiant, nekliudomai teikti ir nuolat dideliu mastu paskirstyti humanitarinę pagalbą.
ES humanitarinė parama Palestinos žmonėms
ES jau daugiau kaip du dešimtmečius yra didžiausia tarptautinė paramos Palestinos žmonėms teikėja, suteikusi daugiau kaip 1,25 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos. Nuo 2023 m. spalio mėn. suteikta daugiau kaip 670 mln. EUR. Dalis šios pagalbos buvo suteikta per ES humanitarinį oro tiltą, per kurį nuo to laiko 86 skrydžiu pervežta daugiau kaip 5 600 tonų būtiniausių atsargų.
Pagal ES civilinės saugos mechanizmą ES taip pat teikia pagalbą per Kipro jūrų koridorių. Siekiant nukreipti ES valstybių narių pagalbą į Gazą, Kipre įsteigtas ES logistikos centras. Nuo 2024 m. į ES medicininio gydymo tikslais buvo evakuoti 475 pacientai ir 1 328 šeimos nariai.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 14 liepos 2026