Žmonėms tarnaujanti ekonomika

Vykdome savo pažadus

Kad mūsų ekonomika būtų konkurencinga ir parengta XXI amžiui, siekėme skatinti jos modernizavimą, skaitmenizaciją ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tokiu būdu galime sukurti ekonomiką, tarnaujančią žmonėms ir įmonėms bei užtikrinančią jų gerovę, tačiau kurioje niekada nemažėja dėmesys socialinio sąžiningumo užtikrinimui.

Mūsų ekonominės politikos kertinis akmuo yra 800 mlrd. EUR vertės ekonomikos gaivinimo po pandemijos planas „NextGenerationEU“, pagal kurį investuojama, be kita ko, į jūros vėjo elektrinių parkus, elektrinius traukinius, aukščiausios klasės skaitmenines viešąsias paslaugas ir pasaulinio lygio ligonines. Skatinome įmones vykdyti labai reikalingas reformas naudojantis valstybės pagalbos priemonėmis, o mūsų prekybos politika tapo tvaresnė ir ryžtingesnė.

Rėmėme mažąsias ir vidutines įmones, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, kad jos taptų konkurencingesnės. Itin svarbu, kad taip pat sutelkėme dėmesį į savo žmogiškąjį kapitalą – į mūsų darbuotojų įgūdžius ir gerovę: paskelbėme Įgūdžių paktą, kad darbuotojams būtų suteikta galimybė mokytis to, ko reikia verslui. Be to, nustatėme taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti vienodą užmokestį ir padidinti minimalųjį darbo užmokestį.

Taip mūsų Sąjunga didina Europos gerovę. 

Pažadai tesimi

Ekonomikos atsigavimas ir modernizavimas

Pagal 2020 m. gegužės mėn. pasiūlytą priemonę „NextGenerationEU“ skiriama daugiau kaip 800 mlrd. EUR investicijoms į strategines reformas ir projektus, kad mūsų ekonomikos taptų žalesnės, labiau skaitmenizuotos, konkurencingesnės ir atsparesnės.

Prekyba ir ekonominis saugumas

Susitarėme dėl rekordinio skaičiaus prekybos susitarimų (42 lengvatinio prekybos režimo susitarimų su 74 šalimis) ir iki 2023 m. pabaigos nustatėme 180 prekybos apsaugos priemonių, kuriomis apsaugoma beveik 500 000 darbo vietų Europoje.
Precedento neturinčiu mastu pasinaudojome mūsų prekybos politikos priemonių teikiamomis galimybėmis, todėl galėjome gauti ekonominio atvirumo teikiamos naudos, kartu mažindami vis labiau poliarizuotame pasaulyje kylančią riziką.
Pirmojoje Europos ekonominio saugumo strategijoje nustatyta naujų pavojų mūsų ekonominiam saugumui, kylančių dėl didėjančios geopolitinės įtampos ir geoekonominio susiskaidymo.

Ekonomikos valdymas

2024 m. vasario mėn. buvo pasiektas susitarimas dėl ekonomikos valdymo taisyklių reformos, kuri yra nuodugniausia po finansų krizės.

Valstybės pagalba

2023 m. kovo mėn. priimta Laikinoji valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistema, kuria patvirtinta beveik 13 mlrd. EUR siekianti valstybės pagalbos priemonių, skirtų švarių technologijų gamybos finansavimui spartinti, suma.
Patvirtinti devyni strateginių sričių – baterijų, mikroelektronikos, vandenilio ir debesijos kompiuterijos – bendriems Europos interesams svarbūs projektai, kuriuose dalyvauja 22 valstybės narės.

Įgūdžiai, darbuotojų teisės ir socialinė apsauga

Parengėme Įgūdžių paktą, kuriuo siekiama suteikti darbuotojams galimybę mokytis to, ko reikia verslui.
Pasiūlėme darbo platformoje sąlygų gerinimo taisykles – 2021 m. tokiu būdu dirbo daugiau kaip 28 mln. žmonių.
Nustatėme darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kuriomis siekiama įgyvendinti pagrindinį principą, kad už vienodą darbą visiems – ir vyrams, ir moterims – turi būti mokama vienodai.
Sukūrėme vaiko garantijų sistemą, padedančią užtikrinti, kad nepritekliuje gyvenančios šeimos išgalėtų susimokėti už vaiko priežiūros paslaugas ir kad motinos bei tėvai galėtų derinti darbą su šeima.
Buvo priimta Direktyva dėl moterų valdybose, kuria nustatytas tikslas užtikrinti, kad biržinėse bendrovėse 40 proc. nevykdomųjų direktorių būtų moterys.

Tvarus finansavimas

Buvo parengtas ES taksonomijos reglamentas – tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo sistema, – apimantis apie 150 ekonominės veiklos rūšių, kurioms tenka maždaug du trečdaliai Europoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
2023 m. gruodžio mėn. įsigaliojo žaliųjų obligacijų standartas, kuriuo užtikrinama, kad investuotojai galėtų pasitikėti, jog jų investicijos yra tvarios.
2023 m. pradžioje įsigaliojo Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva, kuria investuotojams suteikiama galimybė gauti informacijos, kurios jiems reikia, kad suprastų įmonių, į kurias investuoja, poveikį tvarumui.

Skaitmeniniai finansai

Nuo 2023 m. birželio mėn., priėmus Kriptoturto rinkų reglamentą, kriptoturtas ir jo paslaugų teikėjai tapo reguliuojami ir prižiūrimi.
Nuo 2023 m. sausio mėn. galiojančiu Skaitmeninės veiklos atsparumo aktu didinamas finansų sektoriaus kibernetinis saugumas Europoje ir užtikrinama, kad sutrikimų atveju jis galėtų ir toliau nenutrūkstamai veikti.
Komisija pasiūlė naujas momentinio mokėjimo eurais taisykles, o teisėkūros institucijos jas priėmė 2024 m. vasario mėn.
Priėmėme pasiūlymus dėl galimo būsimo skaitmeninio euro ir grynųjų pinigų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, statuso išsaugojimo.

Visuotinis apmokestinimas

Bendradarbiavome su valstybėmis narėmis, kad užtikrintume, jog būtų priimta direktyva, kuria nustatomas minimalus efektyvusis mokesčio tarifas tarptautinėms įmonėms.
Pateikėme pasiūlymą Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema, kuris padės tiek didelėms įmonėms, tiek mokesčių administratoriams, nes juo nustatomos naujos bendros taisyklės, pagal kurias turėtų būti nustatoma įmonių grupių apmokestinimo bazė.
Pasiūlėme sukurti MVĮ skirtą pagrindine buveine grindžiamą mokesčių sistemą, kad tarpvalstybiniu mastu bendrojoje rinkoje veikiančioms MVĮ būtų lengviau apskaičiuoti ir mokėti mokesčius.

Muitų sąjunga