Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
lt
Europos Komisija

Ryšiai su Europos ombudsmenu

Europos ombudsmenas gali priimti ir nagrinėti skundus dėl ES institucijų ar kitų ES įstaigų įtariamo netinkamo administravimo atvejų.

Europos ombudsmenas ir Komisija

2022 m. Ombudsmenė pradėjo 348 tyrimus (palyginti su 338 tyrimais 2021 m.), iš kurių 197 buvo dėl Komisijos (palyginti su 210 tyrimų 2021 m.).

Komisija ir toliau yra pagrindinė ombudsmeno tyrimų adresatė (57,1 proc., palyginti su 56,8 proc. 2021 m.), nes tai institucija, tiesiogiai bendraujanti su visuomene.

Kiekvienais metais Komisija sutinka su maždaug trimis ketvirtadaliais Europos ombudsmeno pasiūlymų (pasiūlymų dėl sprendimo, pasiūlymų dėl patobulinimų ir rekomendacijų).

2022 m. baigta 330 tyrimų: 152 bylose institucijų iniciatyva pasiektas susitarimas, problemos išspręstos, problemos išspręstos iš dalies, institucijos priėmė pasiūlymus dėl patobulinimų. 122 bylose netinkamo administravimo nenustatyta, 42 bylose papildomų tyrimų nereikėjo ir tik 15 bylų (4,5 proc.) netinkamas administravimas nustatytas.

2022 m. 152 bylose (46,1 %) institucijų iniciatyva pasiektas susitarimas arba problemos išspręstos. 122 bylose (37 proc.) galiausiai netinkamas administravimas nenustatytas. 42 bylose (12,7 %) papildomų tyrimų nereikėjo. 15 bylų nustatytas netinkamas administravimas. 4 bylas (1,2 %) nagrinėjo teismas. 1 byloje (0,3 %) sprendimas buvo atmestas.

2022 m. 95,5 proc. bylų netinkamo administravimo nenustatyta, nes netinkamo administravimo nebūta arba buvo pasiekti patenkinami rezultatai.

Gero administravimo siekis

Komisija siekia užtikrinti gerą administravimą. Ombudsmenas, atlikęs deramus tyrimus, daugeliu atvejų juos baigia nenustatęs netinkamo Komisijos administravimo.

Ombudsmenui pateikus rekomendacijas arba pasiūlymus dėl sprendimų ar tobulinimo, Komisija daugeliu atvejų šiuos pasiūlymus priima.

Vis dėlto kartais Komisija į pasiūlymus atsižvelgti negali dėl priežasčių, susijusių su viešuoju interesu, arba dėl to, kad su pasiūlymais nesutinka. Šiais atvejais Komisija paaiškina priežastis.

Naujausia informacija

Savo naujausiame metiniame pranešime, paskelbtame 2023 m. gegužės mėn., Ombudsmenė nurodė keletą pavyzdinių su Komisija susijusių bylų.

  • Ombudsmenė pradėjo tyrimą, siekdama, kad Komisija užtikrintų subalansuotą atstovavimą interesams, susijusiems su ES bendra žemės ūkio politika, ir pasiūlė Komisijai aktyviai skelbti daugiau informacijos apie nacionalinius naujos bendros žemės ūkio politikos (#NewCap) įgyvendinimo planus, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui (#EUAgri) pasiūlė rengti susitikimus su daugiau ne žemės ūkio sektoriaus atstovų.
  • Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina skaidrų bendravimą su tabako pramone pagal PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją (rašytiniai susitikimų protokolai, galimybės susipažinti su dokumentais klausimai).
  • Atlikusi „BlackRock“ tyrimą Ombudsmenė palankiai vertina Komisijos pasiūlymą atmesti konkurso dalyvius, jeigu jie turi profesinį interesų konfliktą.
  • Kalbant apie Ombudsmenės tyrimą, dėl to, kaip Komisija tvarkosi su „sukamųjų durų“ reiškiniu, Ombudsmenė paragino Komisiją laikinai neleisti eiti pareigų, jei rizikos negalima panaikinti arba jei negalima užtikrinti apribojimų vykdymo, taip pat greičiau skelbti sprendimus dėl darbuotojų naujų darbo vietų.
  • Ombudsmenė pradėjo viešas konsultacijas dėl ES aplinkos srities sprendimų priėmimo skaidrumo (2023 m. imtasi tolesnių veiksmų).
  • Kalbant apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), Ombudsmenė paklausė Komisijos, kaip ši užtikrins atskaitomybę, susijusią su gaivinimo fondo išlaidomis, kad visuomenė galėtų lengvai suprasti, kokie projektai yra finansuojami ir ar žadėti tarpiniai tikslai pasiekti. Ombudsmenė taip pat gavo skundų dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos ekonomikos gaivinimo planais. Savo tyrimuose Ombudsmenė pabrėžė EGADP svarbą ir tai, kad vykdant šią priemonę turi būti užtikrinami aukšti skaidrumo standartai.
  • Ombudsmenė paskelbė ES administracijai skirtą praktinių rekomendacijų dėl su darbu susijusių tekstinių ir tikralaikių žinučių įrašymo rinkinį. Rekomendacijose teigiama, kad su darbu susijusios tekstinės ir tikralaikės žinutės turėtų būti pripažįstamos kaip ES dokumentai, kad turėtų būti įdiegti technologiniai sprendimai, kad tokius pranešimus būtų galima lengvai atkurti, o darbuotojai turėtų turėti aiškias gaires, kaip tokias žinutes registruoti. Ombudsmenė nurodė, kad Komisija pareiškė pateiksianti papildomų gairių dėl šiuolaikinių komunikacijos priemonių, kaip antai tekstinių žinučių.
  • Atsižvelgdama į tai, kad vis dažniau vėluojama nagrinėti prašymus leisti susipažinti su dokumentais, Ombudsmenė pradėjo tyrimą šiam klausimui išnagrinėti. Jis buvo susijęs su tuo, kiek laiko Komisija užtrunka atsakyti į prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais.
  • Ombudsmenė kritikavo Komisijos vėlavimą nustatyti Kroatijos valdžios institucijų sienų valdymo stebėsenos mechanizmą. Ombudsmenė paprašė Komisijos pateikti naujausią informaciją apie tai, kaip veikia stebėsenos mechanizmas ir ar jis yra nepriklausomas bei veiksmingas. Ombudsmenė taip pat paprašė Komisijos iki 2023 m. pradžios pranešti apie veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad vykdant ES lėšomis remiamas Kroatijos pasienio operacijas būtų labiau gerbiamos pagrindinės teisės.
  • Ombudsmenė nustatė, kad Komisija nepakankamai įvertino Skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo lėšomis finansuojamų projektų, kuriuose gali būti stebėjimo pajėgumų, poveikį žmogaus teisėms. Ombudsmenė paprašė, kad ateityje kiekvienas projektas būtų vertinamas atsižvelgiant į žmogaus teises.
  • Buvo pateiktas prašymas paaiškinti dirbtinio intelekto poveikį ES administracijai ir viešojo administravimo institucijoms ES, taip pat paaiškinti, kaip Komisija teikia informaciją apie Komisijos narių ir savarankiškai dirbančių asmenų organizacijų susitikimus, kaip Komisija užtikrina pagarbą žmogaus teisėms tarptautiniuose prekybos susitarimuose ir kaip Komisija teikia informaciją subjektams, kurių pasiūlymai neatrenkami surengus kvietimus dalyvauti konkursuose ir teikti pasiūlymus.

Europos ombudsmeno apdovanojimas už gerą administravimą

Apdovanojimu siekiama pripažinti įvairių ES institucijų, agentūrų, tarnybų ir kitų įstaigų iniciatyvas, projektus ir kitokio pobūdžio darbą, kurie daro akivaizdų ir tiesioginį teigiamą poveikį gyventojams Europoje ir už jos ribų. Kasmet Europos Komisija laimėjo po kelis apdovanojimus.

Daugiau informacijos:

Teisinės nuorodos

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo –

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija –

  • Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje apibrėžta teisė į gerą administravimą: „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.“
  • Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje nurodyta, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“.

Reglamentas (EB) 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais

Europos ombudsmeno pranešimai:

Asmens duomenų tvarkymas

Susijusios nuorodos