Naujais teisės aktais reaguojama į neatidėliotiną poreikį
Netvarus gamtos išteklių naudojimas, ypač dirvožemio degradacija ir tarša, yra svarbus klimato ir biologinės įvairovės krizes Europos Sąjungoje skatinantis veiksnys. Dėl to jau prarasta tūkstančiai gyvybių ir patirta milijardai eurų nuostolių.
Vis dažnesnės sausros bei miškų gaisrai ir vis didesnis vandens trūkumas ir potvynių rizika jau atnešė tragiškų padarinių trims ketvirtadaliams Europos šalių.
Ūkininkai ir žvejai patiria nuostolių dėl nualintos aplinkos, taršos, sausrų, karščio bangų, potvynių ir naujų kenkėjų. Tačiau dėl to smarkiai nukenčia ir piliečiai, nes auga maisto kainos.
Europos Komisija pristatė priemones, kurių ilgalaikė nauda ekonomikai, visuomenei, sveikatai ir aplinkai užtikrina tausų gamtos išteklių naudojimą.
Dirvožemis, kaip vienas iš pagrindinių gyvųjų gamtos išteklių, yra labai svarbus aplinkai, ekonomikai ir visuomenei. Tai neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuriame šimtai tūkstančių rūšių sąveikauja ir bendradarbiauja. Dirvožemis teikia daug ekosisteminių paslaugų, kurios mums yra būtinos, kad galėtume užkirsti kelią nelaimėms, švelninti klimato kaitą ir užtikrinti aprūpinimą maistu.
Siekiant ES sudaryti sąlygas iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę, naujuoju Dirvožemio stebėsenos teisės aktu:
- reikalaujama, kad ES šalys stebėtų ir vertintų dirvožemio būklę;
- ūkininkams ir dirvožemio valdytojams padedama gerinti dirvožemio būklę ir atsparumą;
- nustatoma, kaip reikėtų spręsti seniai užterštų teritorijų problemą;
- gerinamos žinios apie dirvožemio būklę.
Naujos technologijos gali padėti padidinti žemės ūkio paskirties bei mišku apaugusios žemės atsparumą ir apsaugoti derlių nuo klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo padarinių. Nauji genomikos metodai (NGM) yra novatoriškos priemonės, padedančios didinti mūsų maisto sistemos tvarumą ir atsparumą.
Jie leidžia mums kurti geresnių veislių augalus, kurie būtų atsparūs klimato kaitai ir kenkėjams, kuriems reikėtų mažiau trąšų bei pesticidų ir kurių derlius būtų didesnis. Tai padeda perpus sumažinti cheminių pesticidų naudojimą bei riziką, taip pat sumažinti ES priklausomybę nuo žemės ūkio produktų importo.
Kas yra nauji genomikos metodai?
NGM yra metodai, galintys padėti veisti naujas augalų veisles greičiau ir tiksliau nei klasikiniai selekcijos metodai, pvz., sėklų selekcija ar kryžminimas. NGM gali padėti kurti labai įvairius augalinius produktus. Šių augalų modifikacijos gali būti nedidelės, galinčios vykti ir gamtoje ar būti vykdomos klasikinės selekcijos būdu, arba jos gali būti sudėtingesnės.
Naujosiomis taisyklėmis, pateiktomis 2026 m. birželio mėn., užtikrinama gera sveikatos ir aplinkos apsauga, o kartu prisidedama prie įvairių rūšių augalų tvarumo ir užtikrinamos galimybės vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas.
Taisyklėmis:
- nustatomos dvi naujais genomikos metodais (NGM) pagrįstų augalų kategorijos: augalų, panašių į natūraliai paplitusių veislių augalus, ir augalų, kuriems būdingos sudėtingesnės modifikacijos;
- sumažinama veisėjams ir ūkininkams tenkanti administracinė našta;
- užtikrinama sveikatos bei aplinkos apsauga;
- sudaromos sąlygos patikimai NGM pagrįstų produktų ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio poveikio stebėsenai.
Augalų ir miško dauginamosios medžiagos tobulinimas
Europos sėklų sektorius yra didžiausias eksportuotojas pasaulinėje sėklų rinkoje.
Augalų dauginamoji medžiaga (sėklos, auginiai, šakniavaisiai, gumbavaisiai ir kt.) yra naudojama kitiems augalams dauginti. O miško dauginamoji medžiaga (MDM) – tai medžių rūšių, naudojamų kuriant naujus miškus ir sodinant medžius, sėklos, sodinukai ir dalys. Svarbu, kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į mokslo raidą.
2026 m. birželio mėn. priimtos naujos taisyklės padės:
- užtikrinti MDM kokybę ir prieinamumą;
- išsaugoti sveikus miškus ir užtikrinti, kad tinkamas medis būtų pasodintas tinkamu tikslu ir tinkamoje vietoje;
- sukurti tvarų ir novatorišką MDM sektorių, kuriame būtų remiama biologinė įvairovė ir padedama spręsti būsimus uždavinius;
- užtikrinti MDM kokybę ir sveikatą.
Daugiau informacijos apie augalų ir miško dauginamąją medžiagą
Maisto ir tekstilės atliekų kiekio mažinimas
Maisto ir tekstilės atliekų kiekio mažinimas gali padėti efektyviau naudoti gamtos išteklius ir toliau mažinti šiuose sektoriuose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Kova su maisto švaistymu
ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) – iki 2030 m. perpus sumažinti vienam gyventojui tenkančias maisto atliekas mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenimis. Siekiant paspartinti ES pažangą, pagal 2025 m. rugsėjo mėn. nustatytas naujas ES taisykles reikalaujama, kad ES šalys maisto švaistymą mažintų:
- 10 proc. – perdirbimo ir gamybos etapu;
- 30 proc. – mažmeninės prekybos, restoranų, maitinimo paslaugų ir namų ūkių sektoriuose (vienam gyventojui).
Kovojant su maisto švaistymu taupomas žmonėms vartoti skirtas maistas, įmonėms ir vartotojams padedama taupyti ir mažinamas maisto gamybos ir vartojimo poveikis aplinkai.
Tvarūs ir žiediniai tekstilės gaminiai
Tekstilės gaminių naudojimo poveikis aplinkai ir klimato kaitai Europoje – ketvirtas pagal dydį. Jį viršija tik su maistu, būstu ir judumu susijęs poveikis. Tekstilės gamyba yra viena iš trijų sričių, kurioms reikia daugiausiai vandens bei žemės, ir penkta sritis pagal žaliavų naudojimą ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Siekiant užtikrinti tekstilės atliekų tvarkymą, naujosiomis taisyklėmis, kurios galioja nuo 2025 m. rugsėjo mėn., nustatyta visų ES gamintojų atsakomybė už visą tekstilės gaminių gyvavimo ciklą ir remiamas tvarus tekstilės atliekų tvarkymas; tuo tikslu:
- visose ES šalyse įvestos privalomos ir suderintos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos tekstilės gaminiams, o gamintojai padengia tekstilės atliekų tvarkymo išlaidas;
- nustatomas vienodas atliekų ir naudotų tekstilės gaminių atskyrimas – šalys turės užtikrinti atskirai surinktų tekstilės gaminių rūšiavimą, kad atliekos nebūtų klaidingai ženklinamos kaip pakartotinai naudotinos.
Suteikus daugiau galimybių panaudoti jau naudotus tekstilės gaminius, ES ir už jos ribų vietos mastu sukuriama darbo vietų, sumažinamos vartotojų išlaidos, o kartu sumažėja tekstilės gamybos poveikis gamtos ištekliams.
Daugiau informacijos apie tvarius ir žiedinius tekstilės gaminius
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 8 liepos 2026