Pereiti prie pagrindinio turinio
Europos Komisijos logotipas
Europos Komisija

Europos nepriklausomybės užtikrinimas

Vis labiau susiskaidžiusiame pasaulyje Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo ateitį. 2026 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį išvakarėse apžvelgiame, kaip praėjusiais metais Komisija orientavo savo darbą į pastangas įgyvendinti šį tikslą, ir kokių praktinių veiksmų dėl to imamės.

Stipri Europa permainingame pasaulyje
Apžvalga

Praėjusiais metais Europa tvirtai laikėsi vis permainingesniame pasaulyje. Matydama didėjančias grėsmes saugumui, ginklu paverstą ekonominę priklausomybę ir konfliktų už mūsų sienų pasekmes, Europa toliau bendromis jėgomis darė pažangą: 

  • pasirašydama svarbius naujus prekybos susitarimus trijuose žemynuose; 
  • toliau tvirtai remdama Ukrainą; 
  • megzdama naujus partnerystės ryšius, padedančius įgyvendinti Europos interesus ir vertybes; 
  • išlikdama pasauline lydere įvairiose srityse nuo klimato politikos iki visuotinės sveikatos. 

Europa parodė, kad galimas kitas kelias: stiprybę derinti su partneryste, o nepriklausomumą – su atvirumu. 

Stiprybė įvairovėje. Europos prekybos darbotvarkė

Europos gerovė priklauso nuo tarptautinės prekybos. Todėl per praėjusius metus Europa kreipė savo žvilgsnį labiau į išorę nei į vidų, siekdama įvairinti savo partnerystes, stiprinti tiekimo grandines ir mažinti ekonominę priklausomybę. Europa taip pat konsolidavo savo, kaip patikimos ilgalaikės partnerės, poziciją, demonstruodama atsparumą ir nuspėjamumą netikrumo laikais.

Šalys, pasirašiusios prekybos susitarimus su ES

ES jau yra sudariusi 45 prekybos susitarimus, taikomus 81 šaliai. Dėl šių susitarimų apie 712 000 Europos įmonių, eksportuojančių už ES ribų, kasmet sutaupo apie 25 mlrd. EUR muitų.

Šiais metais ES pasirašė arba užbaigė derybas dėl naujų prekybos susitarimų su:

Taip pat padarėme pažangą su partneriais iš: 

  • Tailando

  • Malaizijos

  • Filipinų

  • Jungtinių Arabų Emyratų

Be to, bendradarbiaudama su didesnėmis regioninėmis grupėmis, pavyzdžiui, sudariusi Ramiojo vandenyno šalių partnerystės susitarimą, Europa didina savo įtaką kai kuriose sparčiausiai augančiose pasaulio rinkose.

ES ir JAV prekybos santykiai

Svarbiausi komerciniai santykiai pasaulyje išlieka transatlantiniai prekybos santykiai. Kiekvieną dieną tarp ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomos transatlantinės prekybos prekėmis ir paslaugomis vertė siekia 4,9 mlrd. EUR. Europa toliau darbuojasi, kad užtikrintų stabilius santykius ir taip apsaugotų Europos įmonių bei darbuotojų interesus. Be to, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir kitais partneriais ji plėtoja iniciatyvą „Pax Silica“, kuria siekiama stiprinti koordinavimą DI labai svarbių tiekimo grandinių, puslaidininkių ir pažangiųjų technologijų srityse.

Mūsų ekonominio saugumo didinimas

Prekyba, investicijos ir prieiga prie ypatingos svarbos išteklių vis dažniau naudojamos kaip geopolitiniai svertai. Į tai reaguodama Europa parengė išsamų priemonių rinkinį, skirtą kovoti su nesąžininga prekybos praktika, priešiškomis investicijomis, ekonomine prievarta, rinkos iškraipymu ir pasauliniais pertekliniais pajėgumais. 2025 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo stiprinimo. Taip ES parodo, kad iškilus grėsmei jos pramonei, darbuotojams ir ekonominiam saugumui, ji yra pasirengusi naudotis šiomis priemonėmis. 

Tekstinė versija

Ypatingos svarbos žaliavos ir „RESourceEU“

Saugi ir patikima prieiga prie mūsų ekonomikai reikalingų žaliavų

  • 34 medžiagos įvardytos kaip ypatingos svarbos žaliavos, pvz., galis, germanis, manganas, gamtinis grafitas.
  • Tikslinei paramai pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą gauti atrinkti 47 strateginiai projektai ES ir 13 už ES ribų.
  • Su trečiosiomis šalimis sudaromi susitarimai dėl saugesnės prieigos prie žaliavų, pavyzdžiui, pirmoji švarios prekybos ir investicijų partnerystė su Pietų Afrika ir prekybos susitarimas su Australija.
  • Veiksmų planu „RESourceEU“ siekiama iki 2029 m. kone 50 proc. sumažinti priklausomybę nuo baterijoms reikalingų žaliavų, retųjų žemių elementų ir gynybai reikalingų žaliavų.
  • Strateginiams projektams remti per vienus metus sutelkta 3 mlrd. EUR.
  • Steigiamas Ypatingos svarbos žaliavų centras, kurio paskirtis – skatinti vertės grandinių įvairinimą ir atsparumą.

Šalys, pasirašiusios skaitmeninius susitarimus su ES

Kadangi daugiau kaip 60 proc. pasaulio BVP sukuriama per skaitmeninius sandorius, Europa plečia skaitmeninės prekybos partnerystes. Vasario mėn. įsigaliojo ES skaitmeninės prekybos susitarimas su Singapūru, birželio mėn. pasirašytas panašus susitarimas su Pietų Korėja, o kovo mėn. pradėtos derybos su Kanada. Atskiras susitarimas, užtikrinsiantis saugius abipusius duomenų srautus, pasiektas su Brazilija.


Stipri ir laisva Ukraina

Rusijos agresijos karas Ukrainoje jau įpusėjo penktus metus, o Ukraina ne tik priešinasi, bet ir kuria sąlygas tam, kad taikos derybose galėtų dalyvauti iš galios pozicijų. Taip yra visų pirma dėl Ukrainos žmonių drąsos ir ryžto. Tačiau reikia nepamiršti ir Europos, kuri yra didžiausia Ukrainos rėmėja, tvirtos paramos.

ES karinė pagalba

ES yra didžiausia Ukrainos karinė rėmėja – šios šalies gynybos pajėgumams stiprinti jau sutelkta 89,7 mlrd. EUR. Vykdant ES karinę pagalbos misiją surengti mokymai beveik 97 000 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių. Be to, pagal Europos gynybos pramonės programą Europa padeda remti Ukrainos gynybos pramoninę bazę ir ją integruoti į Europos gynybos pramoninę bazę.

2026 m. liepos mėn. ES pasirašė naują gynybos pramonės partnerystės aktą – tai svarbus žingsnis į priekį integruojant mūsų gynybos pramonę. Ji taip pat pradėjo įgyvendinti ES ir Ukrainos susitarimą dėl dronų, kad sustiprintų bendradarbiavimą dronų ir apsaugos nuo dronų technologijų srityje. 

Sankcijos

Iki šiol ES yra patvirtinusi 21 sankcijų Rusijai ir jos rėmėjams paketą. Šios sankcijos kelia įtampą Rusijos ekonomikoje ir riboja jos galimybes kariauti.

Tekstinė versija

21 sankcijų paketas

Ekonominio spaudimo Rusijai didinimas

  • Šešėlinis laivynas – daugiau kaip 600 laivų įtraukti į Rusijos šešėlinio laivyno sąrašą ir jiems taikomas draudimas įplaukti į uostus ir teikti paslaugas.
  • Rusijos turtas – imobilizuota 210 mlrd. EUR vertės Rusijos centrinio banko turto.
  • Įtraukimas į sankcijų sąrašus – imobilizuota daugiau kaip 2 900 asmenų ir subjektų turto. Į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims taip pat taikomas draudimas keliauti.
  • Pajamos iš naftos – siekiant sumažinti Rusijos pajamas iš energijos eksporto, draudžiama importuoti jūromis vežamą žalią naftą ir apribota naftos kaina. Kainos ribos peržiūrėjimas sustabdytas iki 2027 m. liepos mėn.
  • Dujų importas – nuo 2027 m. sausio mėn. draudžiama importuoti Rusijos SGD, o nuo 2027 m. rudens – dujotiekiais tiekiamas dujas.
  • Finansai, prekyba ir propaganda – draudimai taikomi daugiau kaip 100 Rusijos bankų, daugiau kaip 20 Rusijos propagandos kanalų ir prekybai įvairiomis dvejopo naudojimo prekėmis bei ypatingos svarbos technologijomis.

Sankcijų apėjimas
Dėmesys kovai su sankcijų vengimu ir apėjimu.

Teisingumo Ukrainai siekimas ir nuo karo bėgančių asmenų apsauga

ES prisijungė prie Specialiojo tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą, kuris galės patraukti baudžiamojon atsakomybėn politinius ir karinius vadovus, atsakingus už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą. 2026 m. gegužės mėn. Komisija, kaip narė steigėja, ratifikavo Konvenciją, kuria įsteigiama Tarptautinė paraiškų dėl Ukrainos nagrinėjimo komisija. Jos užduotis – vertinti ir nustatyti kompensacijas karo aukoms.

Turime užtikrinti, kad kiekvienas prievarta į Rusiją perkeltas Ukrainos vaikas būtų grąžintas į savo šeimą. ES prisijungė prie Tarptautinės Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijos, o 2026 m. gegužės mėn. Komisija kartu su Ukraina ir Kanada surengė aukšto lygio renginį, kad šis klausimas atsidurtų tarp svarbiausių pasaulio darbotvarkėje.

ES valstybės narės taip pat susitarė laikinąją apsaugą nuo karo bėgantiems žmonėms pratęsti iki 2028 m. kovo 4 d. 

Parama Ukrainos energetiniam saugumui 

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainai jau suteikta daugiau kaip 4 mlrd. EUR energetiniam saugumui užtikrinti. 2026 m. vasario 24 d. Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė apie papildomą 920 mln. EUR paketą 2026–2027 m. žiemai, apimantį itin svarbią paramą energijos gamybos, tinklų atsparumo, energijos vartojimo efektyvumo ir šilumos tiekimo srityse.

  • Suremontuoti

    Atkurti elektrines ir suteikti daugiau įrangos, kad būtų patenkinama 15 proc. Ukrainos poreikių.

  • Atkurti

    Padidinti ES elektros energijos eksportą, kad būtų patenkinta 12 proc. Ukrainos poreikių.

  • Pradėti iš naujo

    Plėtoti decentralizuotą elektros energijos gamybą, be kita ko, suteikiant ligoninėms fotovoltinių plokščių.


Plėtra – mūsų Sąjungos sukūrimas

Pasauliui tapus pavojingesniam ir labiau susiskaidžiusiam, Europos saugumas priklauso nuo padėties jos kaimynystėje stabilumo. Šiam užtikrinti visų pirma svarbi mūsų plėtros politika. Plėtros procesas visada bus grindžiamas nuopelnais ir esame pasiryžę šalims kandidatėms teikti visapusišką siekiant narystės reikalingą paramą.

  • Ukraina ir Moldova

    Šią vasarą ES ir su Ukraina ir Moldova pradėjo derybas dėl pirmųjų dviejų stojimo derybų skyrių grupių. Jų pagrindinės temos – pagrindiniai principai, įskaitant teisinės valstybės principą, ir išorės santykiai.

    2026 m. birželio mėn. įvykęs antrasis ES ir Moldovos aukščiausiojo lygio susitikimas buvo svarbus žingsnis pirmyn, pabrėžiantis stebėtiną šios šalies pažangą siekiant narystės ES.

  • Vakarų Balkanai

    Padaryta pažanga derybose su Vakarų Balkanų šalimis kandidatėmis. ES valstybės narės susitarė pradėti rengti stojimo sutartį su Juodkalnija.

    Kol vyksta derybos, specialiais ekonomikos augimo planais skatiname investicijas ir reformas. Be to, keturios Vakarų Balkanų valstybės ir Moldova prisijungė prie mūsų bendros mokėjimų eurais erdvės.

    Taip pat vedame derybas dėl Vakarų Balkanų prisijungimo prie tarptinklinio ryšio erdvės, kad iš ES į šį regioną ir iš jo į ES keliaujantys žmonės galėtų naudotis tarptinkliniu ryšiu savo šalies kainomis.

    Albanija nuveikė svarbų darbą – 2026 m. liepos mėn. ji baigė derėtis dėl pirmųjų trijų derybų skyrių. 

    Kartu, toliau bendradarbiaudami, europiniu keliu padedame žengti Bosnijai ir Hercegovinai, Kosovui, Šiaurės Makedonijai ir Serbijai.

  • Sakartvelas

    Europa yra ir bus pasiryžusi padėti šios šalies žmonėms įgyvendinti jų teisėtus europinius siekius. Atsižvelgdama į tai, kad Sakartvelo institucijos nuolat pažeidinėja demokratijos principus ir pagrindines teises, Komisija 2026 m. kovo mėn. sustabdė bevizio režimo taikymą Sakartvelo diplomatinių ir pareiginių pasų turėtojams. Paprastiems piliečiams šis sprendimas poveikio nedaro.


Stabilumo platesnėje kaimynystėje užtikrinimas ir taikos Artimuosiuose Rytuose rėmimas

Siekdama užtikrinti stabilumą ir atverti naujų ekonominių galimybių, Europa partnerystės ryšius stiprina su daugeliu – nuo Šiaurės Afrikos iki Pietų Kaukazo – šalių.

  • Armėnija ir Azerbaidžanas

    ES surengė pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą su Armėnija, kuriame daugiausia dėmesio skirta taikos ir stabilumo regione rėmimui. Ji taip pat sudarė ES ir Armėnijos partnerystę junglumo srityje, kuria siekiama padėti stiprinti transporto, energetikos ir skaitmenines jungtis. 2026 m. liepos mėn., Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen apsilankė Armėnijoje ir Azerbaidžane ir taip parodė, kad Europa remia taikius ir gerus šių dviejų šalių kaimyninius santykius. 

    Per savo vizitą Komisijos Pirmininkė paskelbė apie naują Pietų Kaukazui skirtą 200 mln. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ priemonių rinkinį „Taika per junglumą“, taip pat apie papildomas Armėnijai skirtas prekybos priemones ir ES ir Azerbaidžano partnerystę junglumo srityje.   

  • Arktis

    ES atnaujina ES Arkties strategiją ir stiprina bendradarbiavimą su Arkties regiono šalimis ir regionais. Pasitelkdami skaitmeninę infrastruktūrą jungiame bendruomenes. Be to, mezgame partnerystės ryšius siekdami gauti ypatingos svarbos žaliavų, kurių Europai reikia, kad ji galėtų pereiti prie švarios energijos. 

    Be kita ko, Europa visiškai solidariai palaikė Grenlandiją ir Danijos Karalystę, kai buvo nepagrįstai sukelta grėsmė Grenlandijos suverenitetui. Per 2026 m. rugsėjo mėn. vizitą Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė apie 200 mln. EUR vertės partnerystės priemonių rinkinį pagal strategiją „Global Gateway“, skirtą investicijoms Grenlandijoje. Tai suteiks galimybių vietos gyventojams ir kartu prisidės prie tvaraus, klestinčio ir taikaus Arkties regiono.

  • Artimieji Rytai

    Padėtis Artimuosiuose Rytuose – Irane, Persijos įlankoje, Vakarų Krante, Izraelyje ir Libane – praėjusiais metais buvo labai konfliktiška ir nestabili. Europa pasmerkė smurtą, ėmėsi aktyviau veikti visame regione ir glaudžiai bendradarbiauja su partneriais siekdama padėti rasti diplomatinių sprendimų ir užtikrinti stabilumą, sustiprinti ekonominius ryšius ir reaguoti į humanitarinius poreikius.  

    Reaguodama į Irano išpuolius ir tęsiamas prekybos derybas su Jungtiniais Arabų Emyratais, ES sustiprino bendradarbiavimą su Persijos įlankos partneriais. Pastaraisiais mėnesiais taip pat suintensyvėjo derybos dėl strateginės partnerystės susitarimų su šešiomis Persijos įlankos šalimis.

    2026 m. sausio mėn. Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas A. Costa pirmą kartą po Basharo al-Assado režimo žlugimo nuvyko į Sirijos sostinę Damaską ir susitiko su Prezidentu Ahmedu al-Sharaa. Tai buvo pirmasis iš veiksmų, kuriais atnaujinta mūsų partnerystė su Sirija ir padidinta parama Sirijos žmonėms ir jos institucijoms. 

    2025 m. spalio mėn. surengtas pirmasis ES ir Egipto aukščiausiojo lygio susitikimas siekiant stiprinti bendradarbiavimą prekybos, migracijos, energetikos, investicijų srityse, remti Egipto reformų darbotvarkę ir prisijungimą prie programos „Europos horizontas. 2026 m. sausio mėn. surengtas pirmasis ES ir Jordanijos aukščiausiojo lygio susitikimas siekiant sustiprinti bendradarbiavimą ekonominio atsparumo, regioninio saugumo ir paramos pabėgėliams srityse.

    ES gerokai padidino humanitarinę paramą visame regione, įskaitant paramą per Palestinos rėmėjų grupę. Pagal Gazos komandos iniciatyvą Komisija Gazos civilių gyventojų labui sutelkė 883,6 mln. EUR ankstyviesiems atkūrimo veiksmams įvairiuose sektoriuose remti. Už šiurkščius ir sistemingus palestiniečių žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Krante atsakingiems ekstremistinių pažiūrų Izraelio naujakuriams ji taip pat nustatė sankcijas. 

  • Viduržemio jūra

    2025 m. lapkričio mėn. ES paskelbė Viduržemio jūros regiono paktą taikai, saugumui ir ilgalaikiam stabilumui regione remti. Suburiant ES, ES šalis ir pietines Viduržemio jūros regiono partneres, juo siekiama sukurti labiau sujungtą, klestinčią ir saugesnę bendrą Viduržemio jūros regiono erdvę. 2026 m. balandžio mėn. paskelbtas pirmasis Viduržemio jūros regiono pakto veiksmų planas.


Partnerystės ryšiai, kuriais įgyvendinami Europos interesai ir vertybės

Europa siekia nepriklausomybės pasaulio ekonomikoje ne izoliuodamasi, o megzdama partnerystės ryšius. Ji kuria abipusiais interesais, bendra gerove ir pagarba suverenumui grindžiamus patvarius santykius.

  • Strategija „Global Gateway“

    Strategijai „Global Gateway“ skirtomis lėšomis Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje ir kitur remiami projektai, padedantys įgyvendinti tiek šalių partnerių vystymosi prioritetus, tiek Europos strateginius interesus. Keli finansuojamų projektų pavyzdžiai – skaitmeninė pertvarka Kolumbijoje, švarios energijos projektai Pietų Afrikoje ir Transkaspijos transporto koridorius, pagerinsiantis susisiekimą tarp Europos ir Vidurinės Azijos. Europa pasirengusi iki 2027 m. investuoti daugiau kaip 400 mlrd. EUR.

    Strategija „Global Gateway“ veiksminga, nes ją įgyvendinant viešojo sektoriaus tikslai derinami su privačiojo sektoriaus kompetencija. Šiam modeliui sustiprinti ES įsteigė vieno langelio principu grindžiamą strategijos „Global Gateway“investicijų centrą, kurio tikslas – suburti įmones, valdžios sektoriaus subjektus ir plėtros finansų įstaigas, kad jie galėtų drauge rengti ir įgyvendinti projektus.

  • Lyderystė klimato srityje

    2025 m. lapkričio mėn. Belene, Brazilijoje, vykusioje COP30 konferencijoje Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, kad Europa yra tvirtai įsipareigojusi laikytis Paryžiaus susitarimo – tarptautinės kovos su klimato kaita sutarties. Tai įtvirtinta ES klimato teisės akte įsipareigojus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2040 m., palyginti su 1990 m., sumažinti 90 proc. 

    Europa taip pat toliau pirmauja pasaulyje teikiant kovos su klimato kaita finansavimą – vien 2024 m. ji tam finansuoti skyrė 31,7 mlrd. EUR viešųjų lėšų ir papildomai sutelkė 11 mlrd. EUR privačiųjų lėšų.  

    Per 2026 m. balandžio mėn. sukurtą Pasaulinės žaliųjų obligacijų iniciatyvos fondą Europa sutelks iki 20 mlrd. EUR privataus kapitalo didelio masto tvarios infrastruktūros projektams finansuoti ir kartu skatins žaliųjų obligacijų rinkų plėtrą šalyse partnerėse. 

    ES taip pat skyrė daugiau kaip 15,1 mlrd. EUR lėšų rinkimo kampanijaiatsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai Afrikoje, kurią kartu surengė Pirmininkė U. von der Leyen ir Pietų Afrikos Prezidentas M. Ramaphosa. Šios investicijos padės didinti galimybes gauti švarios energijos, remti pramonės plėtrą, kurti darbo vietas ir didinti energetinį saugumą tiek Afrikoje, tiek Europoje.

  • Vandenynai

    2026 m. Europa pradėjo iniciatyvą „OceanEye“, kurios tikslas – didinti Europos vandenynų bei jūrų stebėjimo pajėgumus ir kartu padėti vykdyti mokslinius tyrimus ir kurti konkurencingesnę bei tvaresnę mėlynąją ekonomiką.

  • Visuotinė sveikata

    Tarptautinio finansavimo galimybėms mažėjant, grėsmės sveikatai – nuo Ebolos protrūkių iki naujų infekcinių ligų – pasaulyje ir toliau didėja. Be to, pradėjusi naująją Pasaulinęsveikatos sistemųatsparumoiniciatyvą, ES visame pasaulyje didina atsparumą ir pasirengimą krizėms, kol jos dar neįvyko.

  • Humanitarinė pagalba

    2026 m. humanitarinės pagalbos visame pasaulyje reikėjo daugiau kaip 239 mln. žmonių. Daugeliui paramos teikėjų mažinant savo įnašus, Europa išlieka didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja – vien 2026 m. ji tam skyrė daugiau kaip 1,9 mlrd. EUR.

    Gyvybes gelbstinčio Europos solidarumo įrodymas – po 2026 m. birželio mėn. Venesuelą sukrėtusių dviejų didžiulių žemės drebėjimų pagal ES civilinės saugos mechanizmą koordinuota 19 Europos šalių parama – jos į Venesuelą išsiuntė paieškos ir gelbėjimo komandų, techninių ekspertų, pastogės priemonių, vandens ir sanitarijos reikmenų. 

Šiame puslapyje išvardyti tik kai kurie per praėjusius metus pasiekti laimėjimai. 
Daugiau informacijos rasite atsisiuntę bukletą (PDF).

Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 11 rugsėjo 2026