Konkurencinga ekonomika yra esminis elementas norint siekti klestinčios Europos, kurti gerovę, kokybiškas darbo vietas, finansuoti viešąsias paslaugas ir remti mūsų socialinį modelį bei nepriklausomybę.
Europa yra pažangios gamybos ir švarių technologijų srities lyderė pasaulyje, turi joje veikia pasaulinio lygio universitetai ir mokslinių tyrimų įstaigos ir didžiausias prekybos partnerysčių tinklas, palyginti su bet kuria kita ekonomine galybe. Tačiau Europos ekonomikos augimą riboja susiskaidžiusios rinkos, didelės energijos kainos, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir reglamentavimo sudėtingumas.
Sutelkėme dėmesį į šių klausimų sprendimą tokiomis priemonėmis:
- bendrosios rinkos sukūrimas
- strateginių pramonės šakų stiprinimas
- energijos sąnaudų mažinimas naudojant vietos gamybos švarią energiją
- konkurencingumo suderinimas su Europos socialiniu modeliu
Gyventojams ir įmonėms skirta stipresnė bendroji rinka
450 mln. vartotojų bendroji rinka yra Europos ekonomikos augimo ir konkurencingumo varomoji jėga. Pašalinti užsilikusias vidaus kliūtis ir tokiu būdu baigti kurti bendrąją rinką yra gyvybiškai svarbu Europos nepriklausomybei, todėl tai esminis mūsų prioritetas.
Taisyklių paprastinimas
Mažiname nereikalingą biurokratizmą, kad veikti bendrojoje rinkoje būtų paprasčiau. Pateikėme 12 supaprastinimo rinkinių su įvairiomis kitomis supaprastinimo įvairiuose sektoriuose – nuo automobilių iki cheminių medžiagų – priemonėmis.
Bendradarbiaujame su Parlamentu ir Taryba, kad toliau įgyvendintume supaprastinimo darbotvarkę, kad bendrovės turėtų daugiau išteklių inovacijoms diegti, veiklai plėsti ir kokybiškoms darbo vietoms kurti.
Numatoma, kad, priėmus siūlomas supaprastinimo priemones, Europos įmonės galės sutaupyti ne mažiau kaip 17 mlrd. EUR grynųjų administracinių išlaidų.
Mūsų tikslas yra visų įmonių administracinę naštą sumažinti bent 25 proc., o mažųjų ir vidutinių įmonių – bent 35 proc.
Greičiausias kelias į didesnį konkurencingumą ir tikrą Europos nepriklausomybę – bendrosios rinkos susiskaidymo mažinimas. Mes
pateikėme daugumą konkurencingumo kelrodžio komunikate išdėstytų iniciatyvų – dabar esame susitelkę į jų įgyvendinimą,
susitarėme su Parlamentu ir Taryba dėl Vienos Europos, vienos rinkos gairių, kuriomis siekiama iki 2027 m. pabaigos pasistūmėti įgyvendinant svarbiausias reformas, o sparti pažanga jau daroma.
„EU Inc.“ – bendra Europos bendrovių sistema
Nuo fragmentiško reglamentavimo pirmiausia nukenčia Europos verslininkai ir novatoriškos įmonės. Užuot vykdžius veiklą vienoje rinkoje, joms tenka perprasti 27 teisines sistemas ir daugiau kaip 60 bendrovių formų. Pasiūlėme iniciatyvą „EU Inc.“, kad mūsų įmonės galėtų naudotis tikros bendrosios rinkos privalumais.
Tekstinė versija
„EU Inc.“ – nauja suderinta įmonių teisinė sistema
- Greita ir pigu – registracija per 48 valandas. Išlaidos – ne daugiau kaip 100 EUR.
- Paprasta – visiškas suskaitmeninimas. Informacija pateikiama vieną kartą. Centrinis ES įmonių informacijos registras.
- Maža rizika – supaprastintos ir suskaitmenintos startuolių nemokumo procedūros.
- Patrauklu investuotojams – paprastas akcijų perleidimas ir patekimas į vertybinių popierių biržą.
- Patrauklu darbuotojams – darbuotojai gali lengviau sudaryti akcijų pasirinkimo sandorius.
- Geresnės apsaugos priemonės – darbuotojų apsaugos taisyklės nesusilpnintos.
Ateities pramonės šakose pirmaujanti novatoriška Sąjunga
Europa išgyvena labai gilią technologinę ir pramonės transformaciją. Pasaulis lenktyniauja dėl įtakos formuojant klestėjimą ir galią ateityje nulemsiančias pramonės šakas – nuo dirbtinio intelekto ir kvantinių technologijų iki švarių technologijų ir biotechnologijų. Europos gebėjimas veikti nepriklausomai ir išlikti konkurencinga priklauso nuo to, ar bus užtikrinta, kad šios technologijos būtų ne tik diegiamos, bet ir kuriamos, plėtojamos bei gaminamos Europoje.
Europa turi pasaulyje pirmaujančių pramonės ir technologijų įmonių ir itin kvalifikuotos darbo jėgos, joje vykdomi pažangiausi moksliniai tyrimai ir auga startuolių ekosistema. Privalome
visą šį turtą geriau panaudoti tam, kad įmonės galėtų kurtis, plėstis ir tapti pasaulinėmis lyderėmis,
didinti Europos technologijų ir švarių produktų paklausą, kad būtų pritraukta investicijų.
Pramonės spartinimo aktas
2026 m. kovo mėn. pateikėme Pramonės spartinimo aktą, kuriuo siekiama:
Šiuo aktu siekiama gamybos pramonei tenkančią ES BVP dalį nuo 14,3 proc. 2024 m. padidinti iki 20 proc. 2035 m.
Didesnė švarių ir novatoriškų europinių produktų paklausa suteikia įmonėms tikrumo, reikalingo norint investuoti ir plėsti veiklą Europoje.
Parama tradicinėms pramonės šakoms ir pagalba joms vykdant dekarbonizaciją
Kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, energetikos, cheminių medžiagų, plieno, juntamas vis didesnis spaudimas dėl didelių energijos kainų, intensyvesnės pasaulinės konkurencijos ir didžiulių užsienio subsidijų sukeltų rinkos iškraipymų.
Siekdami užtikrinti, kad Europa išliktų ne tik inovacijų žemynu, bet ir statančiu bei gaminančiu,
Dirbtinis intelektas (DI) ir skaitmeninės technologijos
Europos sėkmė ateityje priklausys nuo technologinės lyderystės skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto srityje, grindžiamos gyvybinga pramone. Kita inovacijų banga priklausys nuo to, kaip skaitmeniniai pajėgumai bus naudojami realiame pasaulyje. Siekiant sukurti vertę, tokios technologijos kaip DI turi būti prijungtos prie fizinių sistemų, kurias jos turėtų tobulinti.
padedame Europos pramonei diegti DI svarbiausiuose sektoriuose (nuo sveikatos priežiūros iki pažangiosios gamybos ir vaistų) vykdydami DItaikymostrategiją;
kuriame infrastruktūrą, reikalingą konkuruoti pasauliniu mastu: veiklą jau pradeda 19 DIfabrikų, o 2026 m. liepos mėn. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl pirmųjų Europos DIgigafabrikų steigimo, kad būtų išplėsti skaičiavimo pajėgumai, reikalingi pažangiausiems DI modeliams mokyti ir didelio masto inovacijoms remti;
paprastiname taisykles siekdami, kad Europa taptų geresne vieta inovacijoms ir investicijoms, ir tuo tikslu parengėmeskaitmeninio sektoriausbendrąjį rinkinį;
Norint pirmauti technologijų srityje, taip pat reikia patikimos prieigos prie ypatingos svarbos išteklių. Šiuo tikslu
Tekstinė versija
Europos technologinio suverenumo dokumentų rinkinys
Technologinio suverenumo dokumentų rinkinys sustiprins Europos konkurencingumą, strateginį savarankiškumą ir geoekonominę padėtį.
Reikšmė
- Didinamas Europos pramonės pajėgumas ir savarankiškumas visoje tiekimo grandinėje.
- Daugiau pasirinkimo galutiniams naudotojams.
- Užsitikrinamas skaitmeninių technologijų tiekimas.
- Kuriamos, kontroliuojamos ir plėtojamos ypatingos svarbos technologijos, infrastruktūra, paslaugos ir duomenys.
- Nustatomi pagrindinių strateginių technologijų standartai.
Rinkinį sudaro
- Lustų aktas 2.0
- Debesijos ir DI plėtros aktas
- ES atvirojo kodo strategija
- Energetikos sektoriaus skaitmenizacijos ir DI naudojimo jame strateginės veiksmų gairės
Energetinės nepriklausomybės užtikrinimas
Kadangi šį dešimtmetį Europa antrą kartą patyrė pasaulinės energetikos sukrėtimą, kaip niekada anksčiau tapo aišku, kad būtina užsitikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę.
Aštrėjantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir Hormūzo sąsiaurio blokada lėmė staigų pasaulinių naftos ir dujų kainų šuolį, dėl kurio Europa patyrė beveik 50 mlrd. EUR papildomų energijos išlaidų ir kuris parodė, kaip geopolitinis nestabilumas už mūsų sienų gali greitai virsti ekonominiu spaudimu šeimoms ir įmonėms mūsų šalyse.
Per pastaruosius kelerius metus ES ėmėsi reikšmingų žingsnių, kad paspartintų perėjimą prie švarios energijos, sumažintų išmetamą teršalų kiekį ir geriau apsisaugotų nuo nepastovumo energijos rinkose. Dėl visų šių pastangų Europa į šią krizę įžengė geriau pasirengusi nei anksčiau.
Iniciatyva „AccelerateEU“
2026 m. balandžio mėn. pristatėme priemonių rinkinį „AccelerateEU“, skirtą
Jame trumpalaikė parama pažeidžiamiems piliečiams ir energijai imlioms pramonės šakoms derinama su struktūrinėmis priemonėmis, skirtomis priklausomybei nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų sumažinti.
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis Europos elektros energijos rūšių derinyje padidėjo nuo 36 proc. 2021 m. iki 47 proc. 2025 m. Apskaičiuota, kad vien dėl sparčios saulės energijos plėtros per krizę Hormūzo sąsiauryje kasdien buvo sutaupoma apie 110 mln. EUR, kuriuos kitu atveju būtų reikėję išleisti dujoms importuoti.
Mums taip pat reikia paspartinti elektrifikavimą, kad transportas, šildymas ir pramonės procesai būtų grindžiami ne importuojamu iškastiniu kuru, o švaria europine elektros energija. 2026 m. liepos mėn. parengėme elektrifikavimo veiksmų planą, kad Europa taptų pirmuoju elektra varomu žemynu.
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS)
Energetikos pertvarkai vykdyti taip pat reikia tinkamų rinkos paskatų. Todėl pradėjome apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) peržiūrą.
Tekstinė versija
ES ATLPS ir ŠESD išmetimas
Nuo 2005 m., kai pradėta įgyvendinti ATLPS
- sektoriuose, kuriems ši sistema taikoma, išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 50 proc.;
- ši sistema sugeneravo daugiau kaip 280 mlrd. EUR lėšų, kurios buvo reinvestuotos į inovacijas, modernizavimą ir dekarbonizaciją.
ES ekonomika ir toliau auga
Šios pajamos visoje Europoje reinvestuojamos į švarias inovacijas ir pramonės transformaciją.
Valstybės narės turės 50 proc. savo nacionalinių ATLPS pajamų skirti investicijoms į sektorių, kuriems taikoma ši sistema, dekarbonizaciją. Tai padės užtikrinti, kad iš Europos pramonės gautos pajamos būtų reinvestuojamos taip, kad padėtų Europos įmonėms kurti švarias ateities pramonės šakas.
Žemės ūkis
Europos ūkininkai yra mūsų gerovės ir nepriklausomybės ramstis. Jų dėka turime patikimą saugaus ir kokybiško maisto tiekimą, o milijonai žmonių – darbą žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, dėl jų išlieka kaimo bendruomenės ir kraštovaizdžiai, kurie yra neatsiejama Europos tapatybės dalis.
Kadangi ūkininkams tenka įveikti vis daugiau sunkumų – nuo didėjančių gamybos sąnaudų ir pasaulinės konkurencijos iki didėjančio klimato kaitos poveikio ir geopolitinių iššūkių, padedame jiems
dar labiau supaprastinome bendrą žemės ūkio politiką, tad administracinės naštos bus mažiau, o gauti paramą – paprasčiau;
pateikėme trąšų veiksmų planą, siekdami užtikrinti galimybę įsigyti trąšų už prieinamą kainą, didinti jų gamybą Sąjungoje ir taip padidinti ekonominį saugumą bei nepriklausomumą. Taip pat sutelkėme apie 540 mln. EUR dydžio (o jei prisidės valstybės narės, ši suma gali padidėti iki 1,5 mlrd. EUR) finansinę pagalbą trąšas perkantiems ūkininkams;
priėmėme gyvulininkystės strategiją, skirtą stiprinti apsirūpinimo maistu saugumą, remti kaimo bendruomenes ir prisidėti prie atsparesnės žemės ūkio sistemos;
parengėme baltymų strategiją, skirtą didinti ES auginamų baltymų gamybą ir naudojimą.
Žmonių įgalinimas ir mūsų socialinio modelio stiprinimas
Konkurencingumas užtikrina mūsų piliečių gerovę ir palaiko socialinį modelį. Mūsų konkurencingumo varomoji jėga remiasi į unikalų Europos socialinį modelį ir tvirtą darbuotojų ir darbdavių socialinio dialogo tradiciją. Jis taip pat padeda žmonėms įgyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų klestėti konkurencingesnėje pasaulio ekonomikoje.
Tačiau dėl geopolitinės įtampos ir technologinių proveržių daugelis europiečių nerimauja dėl ateities ir DI poveikio, nes įmonės restruktūrizuojamos, o pramonė junta vis intensyvesnę pasaulinę konkurenciją. Vykstant esminei ir sparčiai transformacijai, Europa turi ir toliau išlikti tarp lyderių, kartu užtikrindama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
Įgūdžių Sąjunga
Įgūdžiai svarbūs mūsų konkurencingumui ir tam, kad žmonės jaustųsi ramūs dėl ateities. Įgūdžių sąjunga siekiama suteikti europiečiams gebėjimų, atveriančių kelią į sėkmę kintančioje ekonomikoje.
- daugiau kaip10.00mln. žmoniųnuo 2020 m. pasinaudojo kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo iniciatyvomis
- 3.90mln. žmoniųpasinaudojo šiomis iniciatyvomis vien 2025 m.
Vykdydami įgūdžių garantijos iniciatyvą, padėsime sektorių, kuriuose vyksta esminė pertvarka, darbuotojams pereiti į augančius ir strateginius sektorius, kuriuose trūksta darbo jėgos. Tam reikia
daugiau investicijų į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
padėti įmonėms pritaikyti darbo vietas diegiant DI.
Taip pat užtikriname, kad Europa geriau pasinaudotų savo talentingų ir darbščių gyventojų potencialu. Laisvas judėjimas yra viena didžiausių mūsų Sąjungos stiprybių, tačiau darbuotojai, kirsdami sienas, vis dar susiduria su nereikalingomis kliūtimis, be kita ko,
Būsimu Sąžiningo darbo jėgos judumo dokumentų rinkiniu siekiama pašalinti nereikalingas kliūtis ir sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms savo įgūdžius pasiūlyti ten, kur jų labiausiai reikia.
Kokybiškos darbo vietos
Konkurencingumas taip pat priklauso nuo kokybiškų darbo vietų. Jomis prisidedama prie našumo, pritraukiami talentai ir ugdoma kvalifikuota darbo jėga, reikalinga Europai pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Dėl šios priežasties Komisija kartu su socialiniais partneriais parengė kokybiškų darbo vietų kūrimo gaires, kad būtų remiamas teisingas darbo užmokestis, geros darbo sąlygos, griežti sveikatos ir saugos standartai ir sklandesnis perėjimas iš vienos darbo vietos ar sektoriaus į kitą.
Šiame puslapyje išvardyti tik kai kurie per praėjusius metus pasiekti laimėjimai.
Daugiau informacijos rasite atsisiuntę bukletą (PDF).
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 11 rugsėjo 2026