Tema
Europos Komisija imasi veiksmų visose srityse, kad sustabdytų koronaviruso plitimą, paremtų nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir mažintų pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį. Todėl ji tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu imasi beprecedenčių priemonių.
Europos Komisijos atsako į koronaviruso grėsmę grupė
Keli pavyzdžiai, kaip Komisija padeda įveikti krizę:
Saugių ir veiksmingų vakcinų užtikrinimas Europai ir pasauliui
Komisijos vakcinų strategija siekiama:
padėti įmonėms padidinti gamybos pajėgumų mastą ir tempą;
užtikrinti pakankamas atsargas valstybėms narėms, sudarant išankstinius pirkimo susitarimus su vakcinų gamintojais;
pasinaudoti mūsų taisyklių lankstumu, siekiant paspartinti vakcinų kūrimą, leidimų išdavimą ir prieinamumą.
Vakcinų dozių užtikrinimas ir skiepijimo rėmimas ES šalyse
Komisija užsakė įvairių vakcinų ES piliečiams sąžiningomis kainomis. Buvo sudarytos sutartys su 8 perspektyvias vakcinas kuriančiomis bendrovėmis, užsakytas iki 4,2 mlrd. dozių dydžio krepšelis.
- su „BioNTech-Pfizer“ dėl iki 2,4 mlrd. dozių;
- su „AstraZeneca“ dėl iki 400 mln. dozių;
- su „Sanofi-GSK“ dėl iki 300 mln. dozių;
- su „Johnson and Johnson“ dėl iki 400 mln. dozių;
- su „Moderna“ dėl iki 460 mln. dozių;
- su „Novavax“ dėl iki 200 mln. dozių;
- su „Valneva“ dėl iki 1,2 mln. dozių;
- su „HIPRA Human Health“ dėl iki 250 mln. dozių.
Nuo 2020 m. gruodžio mėn. Komisija suteikė šešis sąlyginius COVID-19 vakcinos rinkodaros leidimus: „BioNTech and Pfizer“ (2020 m. gruodžio 21 d.), „Moderna“ (2021 m. sausio 6 d.), „Astra Zeneca“ (2021 m. sausio 29 d.), „Johnson & Johnson“ (2021 m. kovo 11 d.), „Novavax“ (2021 m. gruodžio 20 d.) ir „Valneva“ (2022 m. birželio 24 d.).
Nuo 2020 m. gruodžio mėn. valstybėms narėms pristatomų vakcinos dozių kiekis nuolat didėjo. Skiepijimas įgavo pagreitį visoje Europos Sąjungoje ir 2022 m. viduryje 86 proc. visų suaugusių ES gyventojų buvo visiškai paskiepyti.
Atsiradus naujų koronaviruso atmainų, Komisija sutelkė lėšų skubiems moksliniams tyrimams ir toliau sudarinėjo išankstinio pirkimo sutartis dėl stiprinamųjų dozių ir vakcinų pritaikymo prie naujų atmainų.
Komisija taip pat pradėjo naujus bendrus viešuosius pirkimus dėl skiepijimui skirtų medicinos priemonių. Komisija taip pat pasiūlė nustatyti tvarką, kad ligoninėms ir gydytojams nereikėtų mokėti PVM už vakcinas ir testų rinkinius.
Naujų atmainų grėsmės numatymas
Europos Komisijos iniciatyva veiklą pradėjo Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA), kurios paskirtis – užkirsti kelią ekstremaliosioms sveikatai situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti.
HERA – tai bendras valstybių narių ir ES institucijų išteklių ir veiksmų kontrolės centras, padedantis ES geriau pasirengti tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai.
HERA, rinkdama informaciją ir kurdama reikiamus reagavimo pajėgumus, numatys grėsmes ir galimas sveikatos krizes. Be to, ekstremaliosios situacijos atveju HERA užtikrins vaistų, vakcinų ir kitų medicininių atsako priemonių, pavyzdžiui, pirštinių ir kaukių, kurių dažnai trūko pirmuoju atsako į koronaviruso grėsmę etapu, kūrimą, gamybą ir platinimą.
Todėl HERA yra vienas iš pagrindinių Europos sveikatos sąjungos ramsčių, ir yra visai ES skirta nauja parengties sveikatai ir atsparumo misija, kaip 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį skelbė Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen. Taip bus užpildyta ES reagavimo į ekstremalias sveikatai situacijas ir pasirengimo joms spraga.
Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad šiai naujai pasirengimo ir atsparumo sveikatos srityje misijai Europos komanda turėtų skirti 50 mlrd. EUR.
Gamybos plėtra
2021 m. vasario 4 d. Europos Komisija įsteigė specialios paskirties grupę, kurios tikslas – padėti didinti vakcinų nuo COVID-19 gamybos pajėgumus ES ir būti vieno langelio principu veikiančiu centru gamintojams, kuriems reikia paramos, be to, nustatyti bei spręsti gamybos pajėgumų ir tiekimo grandinių problemas.
Pagrindiniai specialios paskirties grupės pasiekti rezultatai – ji nustatė ir padėjo pašalinti vakcinų gamybos trukdžius ES, identifikavo ES vakcinų gamybos pajėgumus visoje tiekimo grandinėje ir, organizuodama vakcinų ir terapinių vaistų gamybai skirtus renginius, sudarė palankesnes sąlygas megzti partnerystės ryšius. Ji taip pat siekia užtikrinti, kad Europoje būtų pakankamai ilgalaikių gamybos pajėgumų, ir padeda užtikrinti visuotinę prieigą prie vakcinų ir dalijimąsi jomis.
Mokslinių tyrimų finansavimas
Komisija nuo 2020 m. sausio mėn. pagal programą „Horizontas 2020“ sutelkė daugiau kaip 660 mln. EUR vakcinoms, naujiems gydymo metodams, diagnostikos testams ir medicinos sistemoms kurti, kad būtų užkirstas kelias koronaviruso plitimui ir gelbstimos gyvybės.
Komisija pasiūlė itin novatoriškai Europos vakcinų kūrimo bendrovei „CureVac“ finansinę paramą – parėmė 75 mln. EUR Europos investicijų banko paskolą.
Be to, Europos investicijų bankas su imunoterapijos bendrove „BioNTech SE“ pasirašė 100 mln. EUR vertės finansavimo susitarimą vakcinų programai parengti. EIB finansavimas remiamas tiek pagal programą „Horizontas 2020“, tiek pagal Investicijų planą Europai.
Pasaulinis atsakas
Pasaulinė pandemija reikalauja pasaulinio masto sprendimo. Todėl Komisija yra įsipareigojusi užtikrinti visuotinę prieigą prie COVID-19 vakcinų, taip pat ir mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
2020 m. pasaulinio atsako į koronaviruso grėsmę lėšų rinkimo maratone sutelktos lėšos, kurių reikia visuotinei prieigai prie koronaviruso gydymo, tyrimų ir vakcinų užtikrinti. Maratonas prasidėjo gegužės mėn. ir baigėsi 2020 m. birželio mėn. pasauliniu aukščiausiojo lygio susitikimu ir koncertu.
Europos Komisija ir Europos investicijų bankas tvirtai remia COVAX – pasaulinę sąžiningos visuotinės prieigos prie COVID-19 vakcinos priemonę.
Kartu su ES valstybėmis narėmis pagal Europos komandos iniciatyvą priemonei COVAX iki šiol įsipareigota skirti per 3 mlrd. EUR. Tokiu būdu Europos Sąjunga yra viena didžiausių COVAX skirtos paramos teikėjų.
Ekonominės priemonės
ES vadovai susitarė dėl 2,018 trln. EUR (dabartinėmis kainomis) ekonomikos gaivinimo paketo, kurį sudaro 2021–2027 m. ES biudžetas ir priemonė „Next Generation EU“. Pagal susitarimą Komisija galės rinkose pasiskolinti maždaug iki 800 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis).
2021 m. birželio 15 d. Komisija savo pirmąja „NextGenerationEU“ operacija išleidžiant 10 metų trukmės obligacijas, kurių išpirkimo terminas – 2031 m. liepos 4 d., surinko 20 mlrd. EUR Europos atsigavimui po koronaviruso krizės ir jos padarinių finansuoti. Po kitų operacijų birželį ir liepą Komisija pagal programą „NextGenerationEU“ jau sutelkė 45 mlrd. EUR. Dabar lėšos bus panaudotos pirmiesiems mokėjimams pagal priemonę „NextGenerationEU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir įvairias ES biudžeto programas. Pirmosios priemonės „NextGenerationEU“ lėšos jau išmokėtos birželio pabaigoje, išmokos atliktos programą REACT-EU.
Iki rugpjūčio pabaigos Komisija įvertino ir patvirtino 19 pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų. Pirmąsias daugiau kaip 49 mlrd. EUR vertės išmokas rugsėjo 21 d. jau buvo gavusios Belgija, Kipras, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Portugalija.
2020 m. Europos Komisija priėmė įvairių paramos priemonių, pvz.:
ekonomikos priemones, kurios papildo Europos Centrinio Banko 1 850 mlrd. EUR dydžio specialiąją pandeminę pirkimų programą, greta pirmiau priimtos 120 mlrd. EUR vertės programos;
laikinas valstybės pagalbos taisykles, kad vyriausybės galėtų užtikrinti likvidumą ekonomikai, taip paremti piliečius ir išsaugoti darbo vietas ES;
pradėta taikyti išvengimo sąlyga, kuria užtikrinamas didžiausias mūsų biudžeto taisyklių lankstumas. ES šalims tai padės paremti sveikatos priežiūros sistemas ir įmones, taip pat per krizę apsaugoti darbo vietas;
tiesioginių užsienio investicijų tikrinimas. Komisija paskelbė gaires, skirtas padėti valstybėms narėms apsaugoti Europos ypatingos svarbos turtą ir technologijas per šią krizę.
Atsižvelgiant į pandemiją, Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje visoms ES valstybėms narėms pateiktos ekonominės politikos gairės. Šiose rekomendacijose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip sušvelninti krizės poveikį trumpuoju laikotarpiu ir užtikrinti augimą ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į mūsų žaliuosius ir skaitmeninius tikslus.
Komisijos Laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) tikslas – padėti žmonėms per krizę išsaugoti savo darbo vietas. SURE parama teikiama socialinių obligacijų forma, siekiant užtikrinti, kad kiekvienu euru būtų daromas aiškus socialinis poveikis. Devyniolika šalių pagal šią priemonę gavo iš viso daugiau kaip 94 mlrd. EUR paramą.
Be to Komisija pristatė gaires, kuriomis siekiama užtikrinti sezoninių darbuotojų apsaugą ES pandemijos metu. Nacionalinėms valdžios institucijoms, darbo inspekcijoms ir socialiniams partneriams skirtomis gairėmis siekiama užtikrinti sezoninių darbuotojų teises, sveikatą bei saugą ir pačių sezoninių darbuotojų informuotumą apie jų teises.
- EIB grupė skyrė 20 mlrd. EUR papildomų investicijų mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
- Komisija kartu su EIB grupe sutelkė 8 mlrd. EUR, kad galėtų skirti pagalbą bent 100 000 įmonių.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl investicijų iniciatyvos, kad būtų nedelsiant užtikrinti valstybių narių likvidumo poreikiai. Tam skiriamos nepanaudotos sanglaudos politikos lėšos. Tai daroma
- taikant naujus metodus, kad pasinaudojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis būtų galima pasiekti pažeidžiamiausius asmenis, pavyzdžiui, pristatant prekes į namus ir naudojant elektroninius kuponus, kad būtų sumažinta viruso plitimo rizika;
- skiriant paramą žvejams ir ūkininkams.
- pradėjo taikyti išskirtines priemones žemės ūkio rinkoms paremti ir stabilizuoti;
- priėmė papildomą išskirtinių vyno sektoriaus rėmimo priemonių rinkinį. 2020 m. gegužės 4 d. Komisija patvirtino dar vieną priemonių rinkinį, kuriuo siekiama toliau remti nuo koronaviruso sukeltos krizės labiausiai nukentėjusius žemės ūkio ir maisto produktų sektorius.
Visuomenės sveikata
Žingsnis Europos sveikatos sąjungos link
2020 m. lapkričio 11 d. Komisija žengė pirmuosius žingsnius link Europos sveikatos sąjungos, grindžiamos dviem ramsčiais:
- sveikatos saugumo sistemos stiprinimo:
-
derinant Europos, nacionalinius ir regioninius pasirengimo ir atsako planus. Šie planai būtų bandomi nepalankiausiomis sąlygomis ir juos reguliariai tikrintų Komisija bei ES agentūros;
-
sukuriant ES ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą. Ji padėtų užtikrinti glaudesnį koordinavimą ir sparčius veiksmus plėtojant krizei įveikti būtinas priemones, kaupiant jų atsargas ir rengiant tokių priemonių viešuosius pirkimus;
-
- ES agentūrų funkcijų stiprinimo:
-
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras epidemiologinę padėtį stebės remdamasis bendrais duomenimis;
-
Europos vaistų agentūros bus atsakinga už vaistų ir medicinos priemonių saugą, vaistų trūkumo rizikos vertinimą ir klinikinius vaistų tyrimus;
-
bus sukurta nauja Reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA).
-
Medicinos srities gairės ES valstybėms narėms
Įsteigta Komisijos 7 nepriklausomų epidemiologų ir virusologų grupė, kuri teikia moksliškai pagrįstų ir koordinuotų rizikos valdymo priemonių gaires ir patarimus dėl:
- reagavimo priemonių visose valstybėse narėse;
- klinikinio valdymo trūkumų,
- prioritetinių sveikatos priežiūros, civilinės saugos ir kitų išteklių,
- politikos priemonių koronaviruso sukeltoms ilgalaikėms pasekmėms šalinti.
Remdamasi šios grupės ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija ėmėsi toliau nurodytų veiksmų.
- 2020 m. kovo 19 d.
Rekomendacijos dėl Bendrijos priemonių, pavyzdžiui, fizinio atstumo laikymosi.
- 2020 m. balandžio 8 d.
Paskelbė gaires dėl vaistų tiekimo ir prieinamumo optimizavimo, taip pat antimonopolinių taisyklių taikymo gaires dėl laikino įmonių bendradarbiavimo, visų pirma siekiant užtikrinti ligoninėms svarbių vaistų pasiūlą. Be to, Komisija sukūrė su medicinos reikmenimis susijusių veiksmų koordinavimo mechanizmą, kurį taikant yra lengviau identifikuoti turimas atsargas, įskaitant tyrimų rinkinius, ir jas paskirstyti atsižvelgiant į valstybių narių poreikius.
- 2020 m. balandžio 15 d.
Gairės dėl tyrimų metodikų, siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingai naudoti tyrimų reikmenis, visų pirma tais atvejais, kai panaikinamos plitimo stabdymo priemonės.
- 2020 m. balandžio 16 d.
Gairės, kaip kurti visapusiškai ES duomenų apsaugos taisykles atitinkančias kontaktų išaiškinimui ir sekimui skirtas mobiliąsias programėles, atsižvelgiant į laipsnišką plitimo stabdymo priemonių panaikinimą.
- 2020 m. birželio 16 d.
ES valstybės narės, padedamos Komisijos, susitarė dėl techninių gairių, kuriomis būtų užtikrintas saugus keitimasis informacija tarp kontaktų atsekimo programėlių ir sąveikumas.
- 2020 m. liepos 3 d.
Vaistui remdesivirui suteikė sąlyginę registraciją. Šis vaistas tapo pirmu ES lygmeniu registruotu vaistu nuo koronaviruso.
- 2020 m. liepos 29 d.
Pasirašė 63 mln. EUR vertės sutartį su farmacijos bendrove „Gilead“, kad užtikrintų „Veklury“ (remdesiviro prekinis ženklas) gydymo dozių tiekimą. Valstybės narės ir JK, koordinuojant ir remiant Komisijai, gali gauti „Veklury“ partijas.
- 2020 m. spalio 19 d.
Pradėta teikti Europos sietuvo paslauga, kurios paskirtis yra susieti kontaktų atsekimo programėles. Iki gruodžio vidurio per šį sietuvą turėtų būti sujungta 13 programėlių.
- 2020 m. gruodžio 2 d.
Strategija, kuria siekiama padėti užtikrinti apsaugą nuo COVID-19 žiemą ir kurioje rekomenduojama neprarasti budrumo ir atsargos ir 2021 m., kai bus pradėtos plačiai naudoti saugios ir veiksmingos vakcinos.
Komisija iš ES biudžeto skyrė 3 mlrd. EUR, prie kurių bus pridėta dar 3 mlrd. EUR valstybių narių paramos, kad būtų finansuojama Skubios paramos priemonė ir rezerve „RescEU“ kaupiamos bendros įrangos atsargos.
Asmeninės apsaugos priemonės (AAP)
Siekdama padėti gaminti asmenines apsaugos priemones (AAP) ir užtikrinti jų prieinamumą, Komisija
- glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, kad įvertintų ES turimas AAP atsargas, jų gamybos pajėgumus ir numatomą poreikį;
- vykdo atitikties vertinimą ir rinkos priežiūrą, kad būtų padidinta AAP pasiūla, kartu nepažeidžiant sveikatos ir saugumo standartų;
- su pramonės atstovais svarsto, kaip būtų galima pertvarkyti gamybos linijas, kad būtų galima tiekti daugiau AAP, rankų dezinfekanto ir dezinfekavimo priemonių.
Komisija paskelbė valstybėms narėms skirtą rekomendaciją dėl testavimo strategijų, be kita ko, ir dėl greitųjų antigenų testų naudojimo.
Pagal skubios paramos priemonę 100 mln. EUR buvo investuota tokiems testams įsigyti ir pristatyti į valstybes nares. Kartu Komisija paskelbė bendrus viešuosius pirkimus, skirtus padėti ES šalims gauti daugiau šių testų.
Be to, Komisija iš Skubios paramos priemonės Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus federacijai skyrė 35,5 mln. EUR, kad Europos Sąjungoje būtų padidinti COVID-19 testavimo pajėgumai, apmokomi savanoriai ir apsaugomi pažeidžiamiausi asmenys.
Sienos ir judumas
Pandemijos metu Komisija pateikė rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės veiktų koordinuotai, kad būtų suvaldytas viruso plitimas ir užtikrintas laisvas asmenų bei prekių judėjimas ir mūsų ekonomikos funkcionavimas.
Komisija pasiūlė skaitmeninius pažymėjimus, kad pandemijos laikotarpiu būtų lengviau saugiai ir laisvai judėti Europos Sąjungoje.
2021 m. liepos 1 d. pradėtas taikyti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo reglamentas. Dabar ES piliečiai ir gyventojai gali gauti skaitmeninius COVID pažymėjimus ir juos galima patikrinti visoje ES. Skaitmeniniai ir popieriniai pažymėjimai yra nemokami ir gali būti naudojami kaip skiepo, testo ar persirgimo liga įrodymas.
2020 m. Komisija paskelbė:
- sienų valdymo priemonių, skirtų sveikatai apsaugoti ir prekių bei pagrindinių paslaugų prieinamumui užtikrinti, gaires;
- rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, visų pirma sveikatos priežiūros ir maisto sektoriuose;
- rekomendacijas dėl kruizinių laivų keleivių ir krovininių laivų įgulų sveikatos, repatriacijos ir kelionių tvarkos;
- pasiūlymus, skirtus užtikrinti, kad visos priemonės, kurių imasi valstybės narės ribodamos laisvą judėjimą dėl koronaviruso pandemijos, būtų suderinamos ir kad apie jas būtų aiškiai pranešama ES lygmeniu, naudojant vieną spalvų derinį rizikai nurodyti ir bendrą taisyklių rinkinį, kurio reiktų laikytis. Komisija taip pat bendradarbiaus su valstybėmis narėmis dėl bendro požiūrio į karantinavimą;
- rekomendacijas dėl keliautojų, kuriems taikoma laikino kelionių apribojimo išimtis;
- aviacijai skirtą testavimo protokolą ir ES keleivio buvimo vietos anketą, siekiant padėti užtikrinti kelionių saugumą.
Platformoje „Re-open EU“ pateikiama pagrindinė informacija dėl laisvo judėjimo ir turizmo saugaus atnaujinimo visoje Europoje. 2020 m. gruodžio mėn. pradėjo veikti programėlė „Re-open EU“. Ten rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie
- sienas,
- transporto priemones, kuriomis galima keliauti,
- kelionių apribojimus,
- visuomenės sveikatos ir saugos priemones,
- taip pat žemėlapį su aiškiu spalviniu kodu.
Kova su dezinformacija
Komisija palaiko glaudų ryšį su socialinių tinklų platformomis dėl priemonių, kuriomis siekiama viešinti patikimą turinį, didinti naudotojų informuotumą ir riboti dezinformaciją apie koronavirusą ir su tuo susijusią reklamą.
Iki šiol interneto svetainėje www.EUvsDisinfo.eu atskleista, paskelbta ir atnaujinta daugiau kaip 700 dezinformacijos naratyvų apie koronavirusą. Komisijos kovos su dezinformacija apie koronavirusą interneto puslapyje taip pat pateikiama medžiagos, padedančios paneigti mitus ir patikrinti faktus.
Komisija naudoja visas turimas priemones ir finansuoja mokslinius tyrimus, kad padėtų kovoti su klaidinga informacija ir dezinformacija apie koronavirusą.
Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis, be kita ko, per 2019 m. kovo mėn. sukurtą Skubaus perspėjimo sistemą, taip pat su tarptautiniais G7 ir NATO partneriais.
2020 m. birželio 10 d. Komisija pristatė keletą veiksmų, skirtų kovai su dezinformacija apie koronaviruso pandemiją, pavyzdžiui, strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos stiprinimą artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, taip pat paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams.
Šie veiksmai padeda ES toliau kovoti su dezinformacija. 2020 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė du naujus tekstus. Pirmasis – Europos demokratijos veiksmų planas, kuriuo siekiama padėti Europos Sąjungai veiksmingiau kovoti su dezinformacija, prisitaikyti prie kintančių grėsmių ir manipuliacijų bei remti laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidą. Antrasis – Skaitmeninių paslaugų aktas, kuriame nustatytos taisyklės, užtikrinančios didesnę atskaitomybę už tai, kaip platformos riboja turinį, už reklamą ir algoritminius procesus.
Su Kovos su dezinformacija internete praktikos kodeksą pasirašiusiomis šalimis buvo parengta mėnesinė stebėsenos programa. Joje dabar taip pat pateikiama informacija apie veiksmus kovojant su klaidinančia informacija apie skiepus ir dezinformacija. 2021 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė patobulinti kodeksą keliose srityse, kad jis taptų griežtas, stabilus ir lankstus.
Dokumentai
- ParsisiųsdintiDeutsch
- Parsisiųsdintifrançais