Kova su dezinformacija apie koronavirusą

Koronaviruso pandemiją lydi didžiulė melagingos ir klaidinančios informacijos banga, užsienio subjektų mėginimai daryti įtaką ES vidaus diskusijoms, mėginimai pasinaudoti didžiausiomis žmonių baimėmis ir sparčiai besikeičiantis naujienų ciklas. Klaidinanti informacija apie sveikatos priežiūrą, pavojingos, melagingais teiginiais grindžiamos sąmokslo teorijos ir vartotojų apgaudinėjimas kelia pavojų visuomenės sveikatai.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra pasiryžusios užkirsti kelią subjektams, kurie bando pasinaudoti krize ir kelia pavojų piliečių gyvybei arba skleidžia propagandą ar neapykantą. Remiantis 2018 m. kovos su dezinformacija veiksmų planu, reikia imtis labiau suderintų veiksmų, atitinkančių mūsų demokratines vertybes.

Bendrame komunikate Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis siūlo konkrečius veiksmus siekiant stipresnės ir atsparesnės ES. Jie bus įtraukti į būsimus ES veiksmus dezinformacijos srityje, visų pirma į Europos demokratijos veiksmų planą ir skaitmeninių paslaugų aktą.

Krizė rimtai išbandė, ar ES ir jos demokratinės visuomenės geba spręsti dezinformacijos problemą. Siekiant stipresnės ir atsparesnės ES, labai svarbūs keli toliau nurodyti aspektai.

Suprasti

Melagingi arba klaidinantys naratyvai pateikiami įvairiomis formomis ir su jomis reikia kovoti skirtingai.

• Turinys gali būti ne neteisėtas, kaip apibrėžta teisės aktuose, bet vis tiek žalingas.
• Jis gali būti įvairus – nuo dezinformacijos (laikomos tyčine) iki klaidingos informacijos.
• Jis gali apimti klaidinančią informaciją apie sveikatos priežiūrą, vartotojų apgaudinėjimą, kibernetinius nusikaltimus, neteisėtą, neapykantą kurstančią kalbą, taip pat tikslinius užsienio subjektų veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką.
• Jo sklaidos motyvacija irgi skiriasi – nuo ekonominės naudos (pvz., apgaulės internete), kuria daroma žala visuomenei, iki politinių tikslų.
• Užsienio subjektai ir kai kurios trečiosios šalys, visų pirma Rusija ir Kinija, vykdė tikslinius veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, ir dezinformacijos kampanijas ES, jos kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje.

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) toliau stebės užsienio subjektų skleidžiamą melagingą ar klaidinančią informaciją ir bandymus daryti įtaką.

Informuoti

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba toliau investuos į partnerių strateginės komunikacijos pajėgumus.

Komisija sukūrė specialią atsako į koronaviruso grėsmę svetainę, kurioje tikruoju laiku pateikiama informacija apie šį virusą ir ES atsaką. Specialiame dezinformacijos apie koronavirusą skyriuje visomis ES kalbomis reguliariai paneigiami didžiausi mitai apie koronavirusą.

Komisija populiarina Pasaulio sveikatos organizacijos, nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro turinį.

EIVT kartu su Komisija artimiausiose ES kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje vykdo ir toliau dar ryžtingiau vykdys strateginės komunikacijos ir viešosios diplomatijos veiksmus.

Komisijos atstovybės valstybėse narėse toliau skleis faktais pagrįstą informaciją, pritaikytą prie vietos aplinkybių.

Bendradarbiauti

naudodamasi nustatytais kanalais, pavyzdžiui, skubaus įspėjimo sistema. Bus sukurtas specialus skyrius, kad ES institucijoms ir valstybėms narėms būtų lengviau dalytis informacine medžiaga apie koronavirusą. Komisija toliau stiprins bendradarbiavimą su Europos Parlamentu.

Stiprinamas bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, įskaitant PSO, G 7 greitojo reagavimo mechanizmą ir NATO.

ES taip pat padidins paramą ir pagalbą pilietinės visuomenės subjektams ir nepriklausomai žiniasklaidai trečiosiose šalyse, įskaitant kaimynines šalis.

Bendradarbiaujama su platformomis ir Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklu, kad būtų patikrinti ir pašalinti pernelyg brangūs, neveiksmingi ar potencialiai pavojingi produktai.

Darbo su platformomis rezultatai

2022 m. birželio 16 d. buvo sugriežtintas Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas. Naujasis kodeksas yra dar vienas svarbus žingsnis didinant interneto aplinkos skaidrumą, saugumą ir patikimumą: jame numatyti platūs ir konkretūs platformų ir sektoriaus įsipareigojimai kovoti su dezinformacija. Siekiama, kad kodeksas būtų pripažintas elgesio kodeksu pagal Skaitmeninių paslaugų aktą.

Tarp 34 signatarų yra didžiausios interneto platformos „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“, taip pat įvairūs kiti subjektai – mažesnės arba specializuotos platformos, internetinės reklamos sektoriaus atstovai, reklamos technologijų bendrovės, faktų tikrintojai, pilietinės visuomenės organizacijos arba subjektai, kurie turi konkrečių ekspertinių žinių ir sprendimų, kaip kovoti su dezinformacija.

Stiprinamas ES kovos su dezinformacija praktikos kodeksas

Kodeksą pasirašiusios šalys raginamos kas mėnesį pranešti apie savo kovos su dezinformacija apie koronavirusą veiksmus. Skaitykite naujausias ataskaitas.

Svarbiausi faktai

• Kovo ir balandžio mėn. „Twitter“ sustabdė 527 paskyras, pažeidusias jos kovos su COVID-19 dezinformacija politiką.
• „TikTok“ pranešė, kad dar vasario mėn. pastebėta duomenų tendencija tebėra matoma kovo ir balandžio mėn., t. y. mažėja visi rodikliai, susiję su apribojimų panaikinimu daugelyje ES šalių.
• Gegužės 4 d. „Google“ paskelbė 2021 m. ataskaitą „Ads Safety report“ – metinę ataskaitą dėl pastangų užkirsti kelią piktavališkam „Google“ skelbimų platformų naudojimui, į kurią įtraukti pasauliniai su COVID-19 susijusių skelbimų pašalinimo skaičiai. Įmonė pranešė, kad kovo ir balandžio mėn. buvo užblokuoti su koronavirusu susiję 33 882 679 (+ 267 048) skelbimai.
• „Meta“ praneša, kad „Facebook“ COVID-19 informacijos centras kovo mėn. sulaukė 3,1 mln., o balandžio mėn. – daugiau kaip 2 mln. lankytojų, o tai reiškia, kad, palyginti su sausio ir vasario mėnesiais, lankytojų skaičius sumažėjo beveik 21,8 mln.
• „Microsoft“ praneša, kad labai sumažėjo „Bing“ COVID-19 skirtos svetainės lankytojų skaičius: kovo ir balandžio mėn. joje apsilankė 1 795 676 lankytojai, t. y. 1 220 020 lankytojų mažiau nei ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu. „Microsoft Advertising“ tebetaiko priemones: ji užblokavo iš viso 9 022 800 (+ 8 200 933) reklaminių skelbimų, nukreiptų į Europos rinkas, įskaitant su vakcinomis susijusį turinį.

Faktų tikrinimas

ES sustiprino pastangas remti Europos faktų tikrintojus ir tyrėjus kovos su dezinformacija srityje. Įsteigtas naujas Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras padės geriau suprasti dezinformacijai svarbius subjektus, kryptis, priemones, metodus, sklaidos dinamiką, prioritetinius tikslus ir poveikį visuomenei. Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras siekia tapti Europos kovos su dezinformacija internete centru. Kiti ES finansuojamų projektų, kuriais siekiama kovoti su dezinformacija, pavyzdžiai yra PROVENANCE, „SocialTruth“, EUNOMIA ir „WeVerify“.

Komisija kartu su vartotojų apsaugos institucijomis bendradarbiauja su interneto platformomis, dalyvaujančiomis struktūriniame dialoge dėl kovos su internetinėmis vartotojų apgavystėmis, susijusiomis su koronaviruso pandemija. Komisija ir Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklas palaiko nuolatinius ryšius su 11 pagrindinių interneto platformų: „Allegro“, „Amazon“, „Alibaba / AliExpress“, „CDiscount“, „Ebay“, „Facebook“, „Google“, „Microsoft / Bing“, „Rakuten“, „Verizon Media / Yahoo“ ir „Wish“, ir su jomis aptaria su pandemija susijusias naujas tendencijas ir verslo praktiką. Dėl to interneto platformos jau pranešė, kad pašalinta šimtai milijonų neteisėtų pasiūlymų ir skelbimų, ir patvirtino, kad skelbiama vis mažiau naujų su koronavirusu susijusių įrašų.

2021 m. kovo 2 d. Komisija paskelbė metinę ataskaitą dėl sistemos „Saugos vartai“. Tai ES skubių pranešimų apie pavojingas vartojimo prekes sistema, padedanti iš rinkos pašalinti pavojingus ne maisto produktus. Iš ataskaitos išvadų matyti, kad 2020 m. valdžios institucijos ėmėsi rekordiškai daug – 5 377 veiksmų, palyginti su 4 477 veiksmais 2019 m. 2020 m. 9 proc. neatitikties atvejų buvo nustatyti dėl produktų, susijusių su COVID-19, pvz., dėl neveiksmingų veido kaukių, toksiškų dezinfekantų ir kaip dezinfekavimo priemonės naudojamų UV lempų.

ES požiūris į kovą su dezinformacija grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms. Koronavirusas negali būti naudojamas kaip pretekstas pažeisti saviraiškos laisvę, mažinti valdžios institucijų atskaitomybę ar nepagrįstai riboti prieigą prie informacijos ir mažinti skaidrumą. Krizė parodė, kad žurnalistai atlieka esminį vaidmenį, suteikdami piliečiams patikimą ir patikrintą informaciją ir taip padėdami saugoti gyvybes.

Komisija atidžiai stebi neatidėliotinų priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, poveikį ES teisei ir vertybėms ir tai darys tol, kol visos priemonės bus laipsniškai panaikintos.

Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad žurnalistai galėtų dirbti saugiai, tinkamomis sąlygomis, ir skatina jas kuo geriau pasinaudoti ES ekonominio atsako į koronavirusą ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkiniu, kad būtų suteikta parama žiniasklaidai, kartu gerbiant žurnalistų nepriklausomumą.

ES toliau didins paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams visame pasaulyje ir intensyvins veiksmus, kuriais didinama saviraiškos laisvės apsauga ir žiniasklaidos aplinkos saugumas.

ES turi suteikti galių piliečiams, didinti informuotumą ir visuomenės atsparumą.

ES keisis geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su atsparumo didinimo priemonėmis koronaviruso srityje.

Komisija rems ir skatins žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimo projektus, kritinį mąstymą ir skaitmeninius įgūdžius, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų veiklą. Ji labiau derins institucijų, tinklų ir valstybių narių veiksmus, kad būtų dalijamasi informuotumą didinančia medžiaga ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Komisija ypatingą dėmesį skirs pažeidžiamoms grupėms, visų pirma vaikams ir jaunimui, kuriems kyla didesnė rizika būti suklaidintiems.