Skubios paramos priemonė buvo aktyvuota 2020 m. ankstyvuoju COVID-19 krizės etapu. Ši iki 2022 m. sausio mėn. taikyta priemonė padėjo valstybėms narėms kovoti su koronaviruso pandemija. Ja Europos lygmeniu strategiškai ir koordinuotai buvo tenkinami valstybių narių poreikiai.
Būtiniausių prekių, medikų komandų ir pacientų vežimas
Dalis viso Skubios paramos priemonės finansavimo buvo skirta Judumo dokumentų rinkiniui, pagal kurį buvo teikiama parama:
medicinos reikmenų vežimui ten, kur jų labiausiai reikėjo, finansuojant pagalbos priemonių ir išteklių vežimą į ES valstybes nares ir iš vienų valstybių narių į kitas;
pacientų perkėlimui iš vienos ES valstybės narės į kitą arba iš valstybių narių į kaimynines šalis. Tai leido panaudoti nepanaudotus pajėgumus ir padėti sveikatos priežiūros tarnyboms, kurioms grėsė per didelė našta. Be to, buvo užtikrintas gydymas kuo didesniam pacientų skaičiui;
medicinos personalo ir mobiliųjų medicinos pagalbos komandų vežimas iš vienos ES valstybės narės į kitą ir iš kitų kaimyninių šalių į ES, siekiant padėti žmonėms ten, kur medicinos pagalbos jiems reikėjo labiausiai.
Šia galimybe gauti finansavimą papildyta parama, kuri jau buvo teikiama pagal ES civilinės saugos mechanizmą, ir asmeninių apsaugos priemonių tiekimas pagal „rescEU“.
Aktyvuojant Skubios paramos priemonę Komisija skyrė daugiau kaip 164 mln. EUR medicinos reikmenų, su skiepijimu susijusios įrangos ir terapinių vaistų krovinių vežimui, taip pat 9 mln. EUR medicinos pagalbos komandų vežimui ir pacientų perkėlimui.
Iš viso šia pagalba paremta daugiau kaip 2 000 oro, sausumos ir jūrų operacijų. Į Europą atgabenta gyvybes gelbstinčių asmeninių apsaugos priemonių ir medicinos įrangos, taip pat pervežta 515 sveikatos priežiūros darbuotojų ir 135 pacientai.
UV robotai ligoninėms visoje Europoje dezinfekuoti
Komisija skyrė 12 mln. EUR Skubios paramos priemonės lėšų, kad ligoninėms 27 valstybėse narėse padovanotų 305 UV dezinfekavimo robotus. Robotai greitai ir saugiai dezinfekuoja standartinio dydžio palatą. Taigi jie padeda sumažinti ligoninės darbuotojams tenkančią naštą ir kartu labiau apsaugo pacientus nuo patogenų.
Sveikatos priežiūros specialistų intensyviosios terapijos įgūdžių ugdymas
Siekdama paremti intensyviosios terapijos skyrius ir jiems padėti, Europos Komisija pagal Skubios paramos priemonę įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų grupės mokymams suteikė 2,5 mln. EUR. Programa vykdyta 8 mėnesius. 700 ligoninių visoje ES surengtuose mokymuose dalyvavo 17 000 gydytojų ir slaugytojų. Pagal programą sveikatos priežiūros specialistams, kurie reguliariai nedirba intensyviosios terapijos skyriuose, buvo suteikta medicininių intensyviosios terapijos srities įgūdžių. Tai padėjo parengti daugiau darbuotojų, kuriuos buvo galima pasitelkti, kai skubiai prireikdavo gerokai padidinti intensyviosios terapijos skyrių pajėgumus.
ES skaitmeninis COVID pažymėjimas
2021 m. liepos 1 d. pradėtas taikyti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo reglamentas. Pasiūlymą sukurti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kad pandemijos metu būtų sudarytos palankesnės sąlygos saugiam ir laisvam piliečių judėjimui Europos Sąjungoje, Europos Komisija pateikė 2021 m. kovo 17 d. 2021 m. rugsėjo 27 d. Komisija 20 valstybių narių skyrė iš viso 95 mln. EUR vertės dotacijas COVID-19 diagnostiniams testams įsigyti, kad būtų lengviau išduoti ES skaitmeninius COVID pažymėjimus.
Sąveikumo užtikrinimas
Pagal Skubios paramos priemonę Komisija sutelkė apie 16 mln. EUR, kad būtų sukurta reikiama sąveikiųjų COVID pažymėjimų (įrodančių tai, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19, jo koronaviruso testo rezultatas yra neigiamas arba jis persirgęs COVID-19) išdavimo ir tikrinimo infrastruktūra.
Remdamasi patirtimi, įgyta sukūrus Europos sietinio tinklo sietuvo paslaugą (EFGS), skirtą tarpvalstybiniam keitimuisi duomenimis tarp nacionalinių kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėlių, Komisija sukūrė ES tinklų sietuvą. Jis tapo saugia skaitmenine infrastruktūra, jungiančia nacionalines sistemas ir leidžiančia visoje Europos Sąjungoje patikimai tikrinti sąveikiuosius pažymėjimus. Po sėkmingo bandomojo etapo ES tinklų sietuvas pradėjo veikti 2021 m. birželio 1 d. – pažymėjimus buvo galima tikrinti tarpvalstybiniu mastu.
ES skaitmeninis COVID pažymėjimas
Tarpvalstybinis kontaktų atsekimo mobiliųjų programėlių susiejimas
22 ES ir EEE šalys įdiegė nacionalines mobiliąsias kontaktų atsekimo ir įspėjimo programėles, kad nutrauktų koronaviruso infekcijų grandinę ir išgelbėtų gyvybes. Šios šalys ir Komisija stengėsi užtikrinti, kad minėtos programėlės būtų sąveikios tarpvalstybiniu mastu. Prie Europos sietinio tinklų sietuvo paslaugos (EFGS) prisijungė 19 iš 22 šalių, taigi užtikrinta jų tarpusavio jungtis.
Kontaktų atsekimo ir įspėjimo mobiliųjų programėlių sąveikumui remti pagal Skubios paramos priemonę skirta apie 10 mln. EUR. Iš šios sumos 7 mln. EUR panaudota EFGS – ES masto tinklų sietuvui, kuris sudarė sąlygas tarpvalstybiniam sąveikumui – sukurti ir diegti, o 3 mln. EUR skirta siekiant padėti valstybėms narėms pritaikyti savo nacionalines programėles ir sistemas, kad jos galėtų būti prijungtos prie sąveikiųjų tinklų sietuvo paslaugos.
Kontaktų atsekimo mobiliosios programėlės ES valstybėse narėse
Naudingos nuorodos
- Komisijos atsakas į koronaviruso grėsmę visuomenės sveikatos srityje.
- Skubi paramos priemonė. Klausimai ir atsakymai.
- Skubios paramos priemonės 2016 m. teisinis pagrindas ir jos aktyvavimas 2020 m.
- Komisijos medicinos įrangos koordinavimo mechanizmas.