Klimato kaitos konferencija 2025 m. lapkričio 10–21 d. Belene (Brazilija) vyko 30-oji JT klimato kaitos konferencija (COP30) . Paryžiaus susitarimo 10-ųjų metinių proga JT klimato konvencijos šalys – prie konvencijos prisijungusios šalys ir regioninės organizacijos – susirinko į 30-ąją klimato kaitos konferenciją, kad pasauliniu mastu dėtų daugiau pastangų siekdamos apriboti pasaulio temperatūros kilimą. Konferencija taip pat suteikė galimybę konvencijos šalims pristatyti naujus arba atnaujintus klimato planus, vadinamus nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, kuriuose išdėstytos nacionalinės pastangos kovoti su klimato kaita, ir įvertinti pažangą, padarytą vykdant COP 29 prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Svarbiausi rezultatai 30-ojoje klimato kaitos konferencijoje ES ragino tarptautinę bendruomenę imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato krizės poveikio.Siekdama platesnio užmojo tikslų, ESpasiekė susitarimą dėl pasaulinio atsako, kad būtų galima išlaikyti 1,5 °C ribą,pristatė plataus užmojo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kuriais siekiama iki 2035 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 66,25–72,5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu,paragino iki 2035 m. patrigubinti finansavimą prisitaikymui prie klimato kaitos pagal naujo kolektyvinio kiekybiškai įvertinto tikslo finansavimo įsipareigojimus, dėl kurių susitarta COP29,pritarė deklaracijai, kuria siekiama skatinti pripažinti, kad anglies dioksido apmokestinimas ir rinkos mechanizmai yra pagrindinės priemonės siekiant daryti pažangą klimato politikos veiksmų srityje visame pasaulyje,parėmė pasaulinį novatorišką finansavimo mechanizmą, pagal kurį atlyginama už atogrąžų miškų išsaugojimą,dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą vykdyti pasaulinius įsipareigojimus atsisakyti iškastinio kuro, patrigubinti įrengtąją atsinaujinančiųjų išteklių energijos galią ir padvigubinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo didinimo tempą iki 2030 m., kaip susitarta COP28. Klimato srities veiksmai Europos Sąjungoje ES toliau siekia savo klimato srities tikslų. Komisija pasiūlė ES klimato teisės akto pakeitimą, kuriuo nustatomas 2040 m. ES klimato srities tikslas – grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc. (pasiekiant 85 proc. ES tikslą ir panaudojant iki 5 proc. tarptautinių anglies dioksido kreditų), palyginti su 1990 m. lygiu. Siekdama 2040 m. tikslo, ES susitarė dėl nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų ir pateikė juos Jungtinių Tautų bendrajai klimato kaitos konvencijai (UNFCCC). Nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai – siekis iki 2035 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 66,25–72,5 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.Abu tikslai grindžiami dabartiniu tikslu iki 2030 m. grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. ir yra tarpinis žingsnis siekiant įgyvendinti visa apimantį ES įsipareigojimą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. –55 % grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekioiki 2030 m.–90 % grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekioiki 2040 m.Poveikio klimatui neutralumasiki 2050 m. Komisija pristatė Europos švarios pramonės kursą – planą, kuriame išdėstyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama, kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas taptų viena pagrindinių Europos pramonės augimo varomųjų jėgų.Be to, naujasis ilgalaikis 2028–2034 m. ES biudžetas turėtų paskatinti investicijas, skirtas novatoriškoms įmonėms remti ir Europos lyderystei švarių technologijų sektoriuose ir žiediškumui išlaikyti. ES įnašas į pasaulinį kovos su klimato kaita finansavimą A team of workers install brackets for solar panels on the roof of a house in Cape Town, South Africa.ES toliau remia besivystančias šalis pasitelkdama kovos su klimato kaita finansavimą, partnerystes ir taisyklėmis grindžiamą prekybą bei investicijas, kad būtų skatinamas perėjimas prie švarios energijos, nė vieno nepaliekant nuošalyje.ES toliau labiausiai prisideda prie kovos su klimato kaita finansavimo pasaulyje. 2024 m. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės skyrė 31,7 mlrd. EUR kovai su klimato kaita finansuoti iš viešųjų šaltinių ir sutelkė papildomą 11 mlrd. EUR privačiojo finansavimo sumą, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.2025 m. sausio mėn. ES įsteigė Pasaulinį energetikos pertvarkos forumą, kuris suburia partnerius iš viso pasaulio, kad būtų pasiekti plataus užmojo klimato tikslai ir remiamos šalys, susiduriančios su didesniais perėjimo prie švarios energijos iššūkiais.ES prekybos ir darnaus vystymosi požiūriu toliau remiamas darnus vystymasis trečiosiose šalyse, į naujus prekybos susitarimus įtraukiant privalomus įsipareigojimus laikytis Paryžiaus susitarimo. Naujausia informacija News article2025 m. gruodžio 1 d.What did COP30 achieve?Skaitymo laikas: 8 minPranešimas spaudai2025 m. lapkričio 22 d.ES užtikrino susitarimą dėl pasaulinio atsako, kad 1,5 °C riba išliktų pasiekiama *Skaitymo laikas: 6 minSpeech2025 m. lapkričio 21 d.Remarks by Commissioner Hoekstra at the Mutirão consultationsSkaitymo laikas: 2 minSpeech2025 m. lapkričio 19 d.Remarks by Commissioner Hoekstra at the second COP30 press conference with MEP Lidia PereiraSkaitymo laikas: 2 minMore news Susijusios nuorodos Klimato politikos veiksmaiTarybos išvados rengiantis COP30Tarptautiniai kovos su klimato kaita veiksmaiEnergetika Afrikoje
2025 m. lapkričio 10–21 d. Belene (Brazilija) vyko 30-oji JT klimato kaitos konferencija (COP30) . Paryžiaus susitarimo 10-ųjų metinių proga JT klimato konvencijos šalys – prie konvencijos prisijungusios šalys ir regioninės organizacijos – susirinko į 30-ąją klimato kaitos konferenciją, kad pasauliniu mastu dėtų daugiau pastangų siekdamos apriboti pasaulio temperatūros kilimą. Konferencija taip pat suteikė galimybę konvencijos šalims pristatyti naujus arba atnaujintus klimato planus, vadinamus nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais, kuriuose išdėstytos nacionalinės pastangos kovoti su klimato kaita, ir įvertinti pažangą, padarytą vykdant COP 29 prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
A team of workers install brackets for solar panels on the roof of a house in Cape Town, South Africa.ES toliau remia besivystančias šalis pasitelkdama kovos su klimato kaita finansavimą, partnerystes ir taisyklėmis grindžiamą prekybą bei investicijas, kad būtų skatinamas perėjimas prie švarios energijos, nė vieno nepaliekant nuošalyje.ES toliau labiausiai prisideda prie kovos su klimato kaita finansavimo pasaulyje. 2024 m. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės skyrė 31,7 mlrd. EUR kovai su klimato kaita finansuoti iš viešųjų šaltinių ir sutelkė papildomą 11 mlrd. EUR privačiojo finansavimo sumą, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.2025 m. sausio mėn. ES įsteigė Pasaulinį energetikos pertvarkos forumą, kuris suburia partnerius iš viso pasaulio, kad būtų pasiekti plataus užmojo klimato tikslai ir remiamos šalys, susiduriančios su didesniais perėjimo prie švarios energijos iššūkiais.ES prekybos ir darnaus vystymosi požiūriu toliau remiamas darnus vystymasis trečiosiose šalyse, į naujus prekybos susitarimus įtraukiant privalomus įsipareigojimus laikytis Paryžiaus susitarimo.
Pranešimas spaudai2025 m. lapkričio 22 d.ES užtikrino susitarimą dėl pasaulinio atsako, kad 1,5 °C riba išliktų pasiekiama *Skaitymo laikas: 6 min
Speech2025 m. lapkričio 21 d.Remarks by Commissioner Hoekstra at the Mutirão consultationsSkaitymo laikas: 2 min
Speech2025 m. lapkričio 19 d.Remarks by Commissioner Hoekstra at the second COP30 press conference with MEP Lidia PereiraSkaitymo laikas: 2 min