Santrauka
- Europos Komisija pasiūlė kitą ilgalaikį 2028–2034 m. ES biudžetą, dar vadinamą daugiamete finansine programa (DFP).
- Biudžetas siekia 2 trln. EUR per septynerius metus, juo siekiama stiprinti Europos suverenumą, konkurencingumą ir atsparumą.
- Naujasis ES biudžetas bus labiau supaprastintas, juo modernizuojamos ES investicijos ir strategiškiau derinami nacionaliniai ir ES prioritetai.
Kaip bus leidžiami pinigai?
- 865 mlrd. EUR, t. y. beveik pusė biudžeto – padėti panaikinti atotrūkį tarp Europos regionų
- 409 mlrd. EUR – Europos konkurencingumui pasaulio ekonomikoje didinti
- 49 mlrd. EUR – investicijoms į švietimą (programai „Erasmus+“) ir demokratinių vertybių propagavimui (programai „AgoraEU“)
- 200 mlrd. EUR – glaudesniems partnerystės ryšiams su likusiu pasauliu kurti
Apie šią diagramą
Sumos nurodomos galiojančiomis kainomis.
*įskaitant „Europos horizontą“ Inovacijų fondas (41 mlrd. EUR) neįtrauktas
**Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), civilinė sauga ir sveikata, Bendrosios rinkos programa, Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), teisingumas, eksploatacijos nutraukimas, užjūrio šalys ir teritorijos (UŠT) ir programa „Pericles IV“
Kokie yra pagrindiniai naujojo pasiūlymo dėl ES biudžeto prioritetai?
Pasiūlyme nustatyti šeši strateginiai kito ES ilgalaikio biudžeto prioritetai.
- Piliečiams
- švietimo ir galimybių jaunimui studijuoti ir dirbti užsienyje finansavimas (pvz., programos „Erasmus+“ finansavimas didėja 50 proc.);
- didesnė parama pilietinei visuomenei, žiniasklaidos laisvei, aplinkos apsaugai ir demokratinėms vertybėms, įgyvendinant naująją programą „AgoraEU“;
- geresnė parengtis ir spartesnis atsakas, ištikus gaivalinėms nelaimėms ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms;
- didesnės galimybės gauti įperkamą būstą, įtrauktos į nacionalinius ir regioninius planus.
- ES valstybėms narėms
- lengvesnės galimybės gauti ES finansavimą, taikant supaprastintus, specialiai pritaikytus planus;
- daugiau kontrolės dėl fondų panaudojimo suteikiama vietos organams, tuo pačiu įgyvendinant ES prioritetus;
- naujos galimybės pasiskolinti lėšų pagal priemonę „Europos katalizatorius“, suteikiant palankias sąlygas strateginėms investicijoms;
- daugiau strateginių priemonių, kuriomis remiama energetinė nepriklausomybė, technologinės inovacijos ir gynybos pajėgumai.
Kaip ES finansuos šį biudžetą?
Siekdama finansuoti šią plataus užmojo programą neprašant didesnių šalių didesnių įnašų, Europos Komisija pasiūlė penkis naujus ES pajamų šaltinius, vadinamuosius nuosavus išteklius:
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema;
- pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas;
- nesurinktos elektros ir elektroninės atliekos;
- tabako akcizas;
- bendrojoje rinkoje veikiančių didelių korporacijų įnašai.
Tikimasi, kad jos sugeneruos 58,5 mlrd. EUR per metus. Šie ištekliai padės ES finansuoti naujus ilgalaikius prioritetus (skaitmeninimo, gynybos ir švarių technologijų srityje) ir grąžinti pagal ekonomikos gaivinimo po COVID-19 pandemijos programą („NextGenerationEU“) pasiskolintas lėšas.
Kas yra ES nuosavi ištekliai?
Nuosavi ištekliai yra pagrindiniai ES lėšų surinkimo būdai, tai, pvz., muitai arba PVM dalis, kurie tiesiogiai patenka į ES biudžetą jos prioritetams finansuoti.
Tolesni veiksmai
Šiuo metu prasideda derybų su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis etapas. Patvirtinus kitą ES biudžetą, iš jo ne tik bus teikiamas finansavimas Europos tikslų įgyvendinimui, jis taip pat pakeis tai, kaip Sąjunga kuria vertę visiems savo gyventojams skirtingose šalyse ir priklausantiems skirtingoms kartoms.
Šis puslapis paskutinį kartą atnaujintas 10 rugsėjo 2025