Migracija yra neatsiejama žmonijos istorijos dalis. Šiais laikais žmonės, kaip ir jų protėviai, juda siekdami išvengti karų, skurdo, bado, nepalankių klimato reiškinių ir ieškodami geresnių būsimo gyvenimo sąlygų.
Migracija taip pat yra pasaulinė problema, todėl reikia bendro Europos atsako, visapusiškai grindžiamo Europos vertybėmis. Tai sudėtingas klausimas ir reikia spręsti daug jo aspektų:
- užtikrinti greitas ir sąžiningas prieglobsčio procedūras ir veiksmingą grąžinimą,
- užtikrinti teisėtus atvykimo į ES būdus,
- užkirsti kelią neteisėtai migracijai,
- kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis,
- užtikrinti ES išorės sienų saugumą.
Migracija skaičiais
Nors dažnai daug dėmesio skiriama neteisėtai migracijai, iš tikrųjų neteisėto atvykimo atvejai sudaro nedidelę migracijos į ES dalį.
Remiantis naujausiais metiniais duomenimis, migracijos į ES ir iš jos padėtis yra tokia (2021 m. duomenys):
Migracijos ir prieglobsčio paktas
Visapusišku požiūriu grindžiamas Migracijos ir prieglobsčio paktas yra bendras europinis atsakas į migraciją. Jis suteikia galimybę ES valdyti migraciją teisingai ir tvariai, užtikrinant valstybių narių solidarumą, taip pat suteikiant tikrumo ir aiškumo į ES atvykstantiems žmonėms ir apsaugant jų pagrindines teises. Šį 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos pasiūlytą paktą Europos Parlamentas priėmė 2024 m. balandžio mėn.
Migracijos ir prieglobsčio paktu bus užtikrinta, kad valstybės narės atsakingai kartu dėtų pastangas, rodydamos solidarumą su tomis valstybėmis, kurios saugo mūsų išorės sienas, ir valstybėmis, kurios patiria ypatingą migracijos spaudimą, kartu užkertant kelią neteisėtai migracijai į ES.
Paktas taip pat suteikia ES ir jos valstybėms narėms priemonių greitai reaguoti į krizes tais atvejais, kai į valstybes nares atvyksta daug asmenų arba kai trečioji šalis arba nevalstybinis subjektas bando migrantais naudotis kaip priemone, kad destabilizuotų mūsų Sąjungą.
Pagrindinės politikos sritys
Prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai
Įgyvendindama migracijos ir prieglobsčio paktą, ES stiprins prašymų suteikti prieglobstį tvarkymą ES, apsaugodama pabėgėlius ir asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, taip pat rems pabėgėlius priimančias šalis.
Pabėgėlių migracijos maršrutai dažnai yra labai sudėtingi ir pavojingi, ir tūkstančiai žmonių rizikuoja gyvybe dėl geresnės ateities keliaudami per dykumas ir jūras. ES bendradarbiauja su ES valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais perkėlimo į ES ir papildomų būdų migrantams atvykti iš prioritetinių regionų klausimais bei ragina didinti migrantų priėmimo vietų skaičių.
Daugiau informacijos apie bendrą Europos prieglobsčio sistemą
Teisėta migracija. Įgūdžių ir talentų pritraukimas
Teisėta migracija yra labai svarbus ekonomikos klestėjimo veiksnys. Senėjant ES visuomenei ir atsirandant vis daugiau žaliųjų ir skaitmeninių darbo vietų, kurioms reikia naujų įgūdžių, Europos darbdaviams sunku rasti reikiamų darbuotojų. Siekdama geriau pritraukti talentų ir juos išlaikyti, 2022 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Įgūdžių ir talentų dokumentų rinkinį.
Šiame dokumentų rinkinyje Komisija pasiūlė peržiūrėti Vieno leidimo direktyvą ir Ilgalaikių gyventojų direktyvą ir sukurti ES specialistų rezervą.
Peržiūrėjus Ilgalaikių gyventojų direktyvą
- bus supaprastintos priėmimo sąlygos, tad bus paprasčiau įgyti ES ilgalaikio gyventojo statusą,
- bus sustiprintos ilgalaikių gyventojų ir jų šeimos narių teisės.
Peržiūrėjus Vieno leidimo direktyvą
- bus supaprastinta vieno leidimo dirbti ir gyventi procedūra, todėl šis procesas pareiškėjams ir darbdaviams bus paprastesnis ir greitesnis,
- o asmenys prašymus galės teikti tiek iš ES nepriklausančių šalių, tiek iš ES valstybių narių.
2023 m. gruodžio 18 d. teisėkūros institucijos pasiekė politinį susitarimą. Peržiūrėtose taisyklėse numatomos bendros darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių teisės, susijusios su darbo sąlygomis, socialine apsauga, kvalifikacijų pripažinimu ir mokesčių lengvatomis.
2023 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlytas ES specialistų rezervas bus pirma ES masto priemonė, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarptautiniam įdarbinimui ir suteikti galimybių trečiųjų šalių piliečiams dirbti ES.
Šengeno erdvė
Šengeno erdvė yra erdvė be vidaus sienų kontrolės, kuria grindžiama daugiau kaip 425 mln. ES piliečių ir ES gyvenančių ar joje besilankančių ne ES piliečių judėjimo laisvė. Sienų kontrolė atnaujinama turi būti išimtiniais atvejais, ji turi būti griežtai ribota laiko atžvilgiu ir kraštutinė priemonė, jei nustatoma, jog yra rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Šengeno erdvėje turi būti užtikrintas laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas.
Pasiūlymu iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą siekiama trijų pagrindinių tikslų:
- pasiūlyti naujas priemones, skirtas užtikrinti, kad patikrinimai kertant vidaus sienas ir toliau būtų kraštutinė priemonė, ir suteikti lankstumo valstybėms narėms taikyti alternatyvias ir proporcingas priemones,
- pasinaudoti COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi,
- reaguoti į pastaruoju metu prie ES išorės sienų kylančias problemas.
Vizų politika ir Šengeno vizų išdavimo skaitmenizacija
2023 m. birželio 13 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl Šengeno vizų išdavimo procedūros skaitmenizavimo. Pagal naująsias taisykles bus modernizuotos vizų išdavimo procedūros: sukurta internetinė ES prašymų išduoti vizą platforma ir skaitmenizuota šiuo metu naudojama vizos įklija. 2023 m. rudenį Komisija pasiūlė peržiūrėti visų režimo sustabdymo mechanizmą, kad ES šalys galėtų geriau kovoti su galimu piktnaudžiavimu beviziu režimu.
ES išorės sienų stiprinimas
Valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už savo ES išorės sienų ruožų valdymą. Tačiau Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) valstybėms narėms jų prašymu teikia techninę ir operatyvinę paramą tiek išorės sienų valdymo, tiek grąžinimo operacijų srityse.
FRONTEX apima Europos sienų ir pakrančių apsaugos nuolatinį korpusą, kuriame iki 2027 m. dirbs 10 000 darbuotojų, padėsiančių didinti Europos integruoto sienų valdymo veiksmingumą.
Remdamasi susitarimais dėl statuso, FRONTEX taip pat dislokuoja nuolatinio korpuso pajėgas ir techninę įrangą ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma tose, per kurias driekiasi pagrindiniai migracijos maršrutai. Šiuo metu ES yra sudariusi susitarimus dėl statuso su Moldova, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Albanija ir Serbija.
Pagal ES teisės aktus reikalaujama, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, įskaitant FRONTEX ir valstybių narių sienų valdymo institucijas, savo užduotis vykdytų visapusiškai paisydamos pagrindinių teisių.
Daugiausia ES lėšų skiriama ES valstybių narių sienų valdymo pajėgumams gerinti, pavyzdžiui, patruliniams automobiliams, elektroniniam stebėjimui, patruliniams laivams ar žvalgybos orlaiviams.
Kartu su Rumunija ir Bulgarija pradėti bandomieji projektai, kuriuos vykdant dėmesys telkiamas į pasienio procedūras siekiant parodyti geriausią praktiką, pavyzdžiui, registracijos, greitų ir sąžiningų prieglobsčio ir grąžinimo procedūrų srityse. Įgyvendinti šiuos bandomuosius projektus padeda FRONTEX, ES prieglobsčio agentūra ir Europolas.
Kova su neteisėtu migrantų gabenimu
Neteisėto žmonių gabenimo tinklai nusikalstamais tikslais naudojasi įvairiomis turimomis priemonėmis tiek internete, tiek realiame gyvenime, o jų metodai greitai ir dažnai keičiasi. ES skubiai reikia naujų kovos su šiais nusikaltėlių tinklais priemonių.
Laikydamasi atnaujinto (2021–2025 m.) ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plano Komisija 2023 m. lapkričio mėn. pateikė du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie padės ES paspartinti šią kovą:
- vykdyti padėjimo neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir būti Sąjungoje prevenciją ir kovoti su tokia veikla;
- sustiprinti Europolą, kad būtų galima geriau kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis.
Siekdama sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą neteisėto migrantų gabenimo prevencijos ir atsako į tokią veiklą srityje, taip pat numatyti neteisėtos migracijos alternatyvas, 2023 m. lapkričio 28 d. Komisija įsteigė Pasaulinį kovos su neteisėtu migrantų gabenimu aljansą.
Tarptautinės partnerystės
Norėdami, kad ES migracijos politika būtų sėkminga, turime toliau stiprinti savo abipusiai naudingas partnerystes su ES nepriklausančiomis šalimis.
Komisija glaudžiau bendradarbiauja su pagrindiniais partneriais, kilmės ir tranzito šalimis siekdama, kad neteisėta migracija būtų mažinama drauge kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei. Veiksmingos grąžinimo procedūros taip pat yra aiškus signalas neteisėtai žmones gabenantiems asmenims.
Komisija siekia nustatyti saugius ir teisėtus atvykimo į ES būdus ir padėti mūsų partneriams šalinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis. Tai, be kita ko, yra geresnės galimybės jaunimui, įskaitant darbą jų atitinkamose šalyse.
Teikdama finansinę paramą, pavyzdžiui, pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę arba strategiją „Global Gateway“, ES daugelyje šalių remia investicijas į švietimą, verslo galimybes ir spartesnį darbo vietų kūrimą, taip pat į klimato kaitos poveikio švelninimą.