Pereiti prie pagrindinio turinio

Europos semestras

Europos semestras yra Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos koordinavimo ir priežiūros sistema.

Kas yra Europos semestras?

Europos semestras yra kasmetinis procesas, kuriuo koordinuojama ES ekonominė ir socialinė politika. Semestro metu ES valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su tikslais ir taisyklėmis, dėl kurių susitarta ES lygmeniu.

Vykdant tvirtesnį ekonominį ir socialinį koordinavimą, Europos semestru siekiama užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, makroekonominį stabilumą ir patikimus viešuosius finansus visoje ES.

Semestro tvarkaraštis vykdomas pasikartojančiu ciklu, kuris prasideda rudenį, kai Europos Komisija pristato ekonominius ir socialinius prioritetus. Jis baigiamas kitų metų spalio mėn., kai ES valstybės narės pateikia savo biudžeto planų projektus. Po to prasideda naujas ciklas.

Europos semestro sistema

Europos semestras sukurtas 2010 m., reaguojant į poreikį stiprinti ES socialinį ir ekonominį valdymą ir geriau koordinuoti nacionalinę ekonominę ir fiskalinę politiką. 2008 m. finansų krizė parodė, kad tai būtina. Reaguodamos į ją, ES valstybės narės inicijavo plataus masto ES politikos reformą, kuri apėmė:

  • naujas finansinių sunkumų patiriančių valstybių narių valdymo priemones, tarp kurių yra Europos stabilumo mechanizmas;
  • griežtesnę nacionalinių biudžetų fiskalinę priežiūrą pagal reformuotą Stabilumo ir augimo paktą;
  • naujas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią rizikingiems makroekonominiams pokyčiams ir juos ištaisyti taikant makroekonominio disbalanso procedūrą;
  • geresnį užimtumo, socialinės ir augimo politikos koordinavimą; taip pat
  • pradėtas taikyti Europos semestras – metinis planavimo ciklas, kuriuo sinchronizuojami įvairių koordinavimo procedūrų tvarkaraščiai.

Europos semestru užtikrinama, kad nacionalinės ekonomikos, socialinių reikalų ir biudžeto politikos priemonės būtų analizuojamos ir vertinamos kartu, o anksčiau šių sričių politikos priemonės buvo vertinamos atskirai. Europos semestras vykdomas pagal konkretų vienų metų ciklą. Pirmuoju etapu ES valstybės narės aptaria savo ekonominius ir biudžeto planus ir susitaria dėl pagrindinių prioritetų. Tikimasi, kad antrojoje ciklo dalyje, kuri vadinama nacionaliniu semestru, valstybės narės suderins savo nacionalinę politiką, visų pirma kitų metų nacionalinius biudžetus. Europos Komisija, vertindama valstybių narių pateiktus biudžeto projektus ir teikdama joms gaires, atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos semestrą.

Pirmasis Europos semestro ciklas prasidėjo 2011 m. sausio mėn., kai Komisija paskelbė metinę tvaraus augimo apžvalgą ir bendrą užimtumo ataskaitą. Pastarieji semestro ciklai prasideda lapkričio mėn., o nacionalinis semestras trunka nuo birželio iki spalio mėn.

Palyginti su ankstesnėmis koordinavimo sistemomis, Europos semestras suteikia galimybę:

  • reguliariau vykdyti stebėseną;
  • labiau suderinti veiksmus kovojant su bendrais iššūkiais;
  • greičiau reaguoti iškilus problemoms;
  • užtikrinti didesnį valstybių narių skaidrumą;
  • Europos Parlamento ir nacionalinių teisės aktų leidėjams, socialiniams partneriams ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams aktyviau dalyvauti visais lygmenimis.

Daugiau apie Europos semestro sistemą

Europos semestro tvarkaraštis

Semestras vyksta pagal aiškų tvarkaraštį. Be toliau aprašytų oficialių veiksmų, Europos Komisija per visus metus palaiko nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais.

  1. Lapkričio mėn.
    Europos semestro rudens dokumentų rinkinys

    Europos semestro ciklas prasideda lapkričio mėn., kai Europos Komisija pristato Europos semestro rudens dokumentų rinkinį. Jame nustatomi bendrieji socialiniai ir ekonominiai prioritetai ir valstybėms narėms pateikiamos ateinančio laikotarpio politikos gairės.

    Rudens dokumentų rinkinį paprastai sudaro: 

    • metinė tvaraus augimo apžvalga, kurioje nustatomi Europos Komisijos įvertinti bendrieji Europos Sąjungos ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos prioritetai per ateinančius 12–18 mėnesių;
    • nuomonės dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų, kuriose pateikiamas Komisijos vertinimas, kaip valstybių narių biudžeto projektai ateinantiems metams dera su ES ekonominėmis fiskalinėmis taisyklėmis. Į vertinimą įeina visa apimantis komunikatas;
    • Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos, kurioje pateikiama specialiai euro zonos valstybėms narėms pritaikytų rekomendacijų tais klausimais, kurie turi įtakos visos euro zonos veikimui;
    • įspėjimo mechanizmo ataskaita, kuria siekiama nustatyti makroekonominį disbalansą, kuris trukdo tinkamam valstybių narių ekonomikos, ekonominės ir pinigų sąjungos arba visos Sąjungos veikimui, užkirsti jam kelią ir jį ištaisyti;
    • priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitos, kuriose vertinamas valstybių narių, gavusių paramą pagal finansinės pagalbos programas, pajėgumas grąžinti skolas;
    • pasiūlymas dėl bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojami pagrindiniai užimtumo ir socialiniai pokyčiai ES, taip pat atsakomosios nacionalinių vyriausybių politikos priemonės.

    Rudens dokumentų rinkinys 

  2. Sausio–kovo mėn.
    Taryba priima išvadas ir gaires.

    Rudens dokumentų rinkinį sudarantys dokumentai siunčiami Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai.

    Sausio–vasario mėn. Taryba aptaria ir priima išvadas dėl metinės tvaraus augimo apžvalgos ir įspėjimo mechanizmo ataskaitos. Ji taip pat patvirtina (galbūt su pakeitimais) Tarybos rekomendacijos euro zonos valstybėms narėms projektą. Po to rekomendacija pateikiama Europos Vadovų Tarybai.

    Kovo mėn. Taryba priima bendrą užimtumo ataskaitą su išvadomis. Europos Vadovų Taryba patvirtina Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos projektą. Ja remdamiesi ES vadovai pateikia bendras gaires vidutinės trukmės fiskaliniams struktūriniams planams, kurie turi būti pateikti balandžio mėn. Be to, Komisija siūlo fiskalinės politikos gaires, kuriomis gali būti remiamasi rengiant šiuos nacionalinius planus.

    Europos Parlamentas taip pat aptaria metinę tvaraus augimo apžvalgą ir gali paskelbti pranešimą savo iniciatyva.

  3. Balandžio mėn.
    Valstybės narės pateikia savo politikos planus vertinimui.

    Iki balandžio mėn. pabaigos valstybės narės Komisijos vertinimui pateikia savo vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus arba susijusias metines pažangos ataskaitas. Šiuose dokumentuose pateikiamas daugiametis grynųjų išlaidų planas, kuriuo siekiama sumažinti nacionalinę skolą arba išlaikyti ją apdairaus lygio. Struktūriniuose planuose taip pat išsamiai aprašomos reformos ir viešosios investicijos, kurių šalys ketina imtis, kad padidintų tvarumą ir augimą ir spręstų pagrindines problemas, nustatytas vykdant Europos semestro procesą.

    Nuo 2024 m., atliekant ekonomikos valdymo peržiūrą, ankstesnes nacionalines reformų programas ir stabilumo / konvergencijos programas keičia vidutinio laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai. Šie planai apima ne trumpesnį kaip ketverių metų laikotarpį, priklausomai nuo nacionalinės teisės aktų leidėjo veiklos trukmės

    Rengdamos politikos planus arba pažangos ataskaitas valstybės narės turėtų atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (žr. birželio–liepos mėn.) pateiktas gaires, į Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos ir papildomas Komisijos fiskalinės politikos gaires (žr. sausio–kovo mėn.).

  4. Gegužės mėn.
    Europos semestro pavasario dokumentų rinkinys

    Komisija pristato Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį, kuriame, įvertinus vidutinio laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą arba susijusią pažangos ataskaitą, valstybėms narėms pateikiamos ekonominės ir fiskalinės gairės.

    Pavasario dokumentų rinkinį paprastai sudaro:

    • komunikatas, kuriame apibendrinami pagrindiniai dokumentų rinkinio elementai;
    • visų valstybių narių ataskaitos, kuriose apžvelgiama jų ekonominė ir socialinė padėtis;
    • konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos visoms valstybėms narėms, kuriose pateikiamos gairės, kaip tinkamai reaguoti į naujus ir esamus iššūkius ir pasiekti pagrindinius politikos tikslus;
    • priežiūros po programos įgyvendinimo ataskaitos, kuriose vertinamas valstybių narių, gavusių paramą pagal finansinės pagalbos programas, pajėgumas grąžinti skolas;
    • pasiūlymas dėl užimtumo politikos gairių, kuriame išdėstyti bendri nacionalinės užimtumo politikos prioritetai.

    Pavasario dokumentų rinkinys

  5. Birželio–liepos mėn.
    Taryba aptaria ir priima konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

    Birželio mėn. Taryba aptaria siūlomas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir susitaria dėl galutinės redakcijos. Per šias diskusijas valstybės narės gali pateikti pastabų dėl savo atitinkamų vidutinio laikotarpio fiskalinių struktūrinių planų. Gavusi Europos Vadovų Tarybos pritarimą, liepos mėn. Taryba oficialiai priima rekomendacijas.

    Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos

  6. Rugpjūčio–spalio mėn.
    Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas

    Valstybės narės raginamos įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir įtraukti jas į kitų metų reformų, viešųjų investicijų ir nacionalinius biudžeto planus. Euro zonos valstybės narės iki spalio mėn. vidurio, prieš kitą rudens dokumentų rinkinį, Komisijai pateikia savo biudžetų projektus. Komisija įvertina planus, atsižvelgdama į Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, taip pat sutartą grynųjų išlaidų planą ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

    Metų pabaigoje valstybės narės baigia rengti savo nacionalinius biudžetus, atsižvelgdamos į Komisijos nuomones dėl biudžeto planų projektų, pateiktų su naujuoju rudens dokumentų rinkiniu.

    Po to Europos semestras baigiamas ir pradedamas naujas ciklas.

    Semestro rekomendacijų įgyvendinimas

Europos semestras jūsų šalyje

Konkrečioms šalims skirtos ataskaitos, rekomendacijos ir nacionalinės programos