Pereiti prie pagrindinio turinio

Migracijos į Europą statistika

ES gyvenantys žmonės

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis*

inhabitants image 1

ES gyventojų yra 446,7 mln.

inhibitants image icon
23,8 mln. yra ne ES piliečiai

(5,3 proc. visų ES gyventojų)

inhibitants image icon
38,0 mln. asmenų yra gimę ne ES**

(8,5 proc. visų ES gyventojų skaičiaus)

*Išsamesni duomenys pateikiami Eurostato migracijos ir prieglobsčio duomenų bazėje.

**Neįtraukiami asmenys, gimę kitoje valstybėje narėje.

Užsienyje gimusių gyventojų dalis pagal šalį

Šaltinis: Eurostatas (2022 m.), EBPO (2021 m.).
Pastaba. ES atveju ne ES gimę piliečiai (t. y. asmenys, gimę kitoje valstybėje narėje, neįtraukiami); jei būtų įtraukti ES viduje judantys asmenys, jų dalis būtų 12,4 proc.

Buvimo Europoje priežastys

Leidimai gyventi dėl konkrečių priežasčių 2022 m. pabaigoje

Šaltinis: Eurostatas; „kiti“ apima leidimus, išduotus tik dėl gyvenamosios vietos, leidimus, išduotus prekybos žmonėmis aukoms ir nelydimiems nepilnamečiams, taip pat leidimus, išduotus dėl visų kitų priežasčių, dėl kurių gali būti išduodami leidimai gyventi, ir kurie nepriskiriami kitoms kategorijoms.

Imigrantų užimtumas

2022 m., palyginti su bendru 193,5 mln. 20–64 metų asmenų, dirbančių ES darbo rinkoje, skaičiumi, dirbančių ne ES piliečių buvo 9,93 mln. (5,1 proc.). Iš viso dirba 197,458 mln. 20–64 metų amžiaus grupės asmenų, iš kurių 9,927 mln. yra ne ES piliečiai.

Šaltinis: Eurostatas.

2022 m. duomenimis, ES piliečių vidutinis darbingo amžiaus gyventojų užimtumo lygis, palyginti su ne ES piliečiais, yra aukštesnis (atitinkamai 77,1 proc. ir 61,9 proc.).

Svarbus faktas. Daugelis ne ES piliečių yra vadinamieji ypač svarbūs darbuotojai.

Sektoriai, kuriuose dirba itin daug ne ES piliečių

2022 m. itin daug ne ES piliečių dirbo kai kuriuose konkrečiuose ekonomikos sektoriuose:

Sektorius Ne ES piliečių užimtumas ES piliečių užimtumas
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla 11,3 % 4,2 %
Administracinė ir aptarnavimo veikla 7,6 % 3,9 %
Darbas namų ūkyje 5,9 % 0,7 %
Statybos pramonė 9,1 % 6,6 %

Itin dažnos ne ES piliečių profesijos

Kalbant apie profesijas, itin daug ne ES piliečių dirbo toliau nurodytuose sektoriuose:

Profesinė grupė Ne ES piliečių užimtumas ES piliečių užimtumas
Valytojai ir pagalbininkai 11,4 % 2,9 %
Asmeninių paslaugų teikėjai 7,3 % 4,1 %
Asmens priežiūros darbuotojai 5,5 % 3,0 %
Statybos darbuotojai, išskyrus elektrikus 6,1 % 3,7 %
Gavybos, statybos, pramonės ir transporto darbuotojai 6,0 % 2,5 %
Maisto gaminimo padėjėjai 2,6 % 0,6 %
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai 2,4 % 0,7 %

Sektoriai, kuriuose dirba itin mažai ne ES piliečių

Ne ES piliečių itin mažai dirbo kituose ekonomikos sektoriuose.

Sektorius Ne ES piliečių užimtumas ES piliečių užimtumas
Viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas 1,1 % 7,4 %
Švietimas 3,9 % 7,6 %
Žmonių sveikata ir socialinis darbas 8,5 % 11,2 %
Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 3,8 % 6,0 %

Itin retos ne ES piliečių profesijos

Kita vertus, itin mažai ne ES piliečių dirbo toliau nurodytuose sektoriuose.

Profesinė grupė Ne ES piliečių užimtumas ES piliečių užimtumas
Mokymo specialistai 2,4 % 5,5 %
Jaunesnieji verslo ir administravimo specialistai 2,6 % 6,8 %
Biuro ir administracijos darbuotojai 1,5 % 4,4 %
Jaunesnieji mokslo ir inžinerijos specialistai 1,7 % 3,5 %
Verslo ir administravimo specialistai 2,3 % 4,5 %
Sveikatos priežiūros specialistai 1,5 % 3,1 %

Šaltinis: Eurostatas.

Pabėgėliai Europoje

Pabėgėliai iš Ukrainos

2022 m. vasario mėn. Rusijai pradėjus karinę agresiją Ukrainoje į Europą atvyko nuo Antrojo pasaulinio karo didžiausi nuo karo bėgančių žmonių srautai. Naujausia informacija apie pastangas priimti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones ir suteikti laikiną apsaugą pateikiama specialiame puslapyje Migracijos valdymas. Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas.

Bendra padėtis

Remiantis UNHCR duomenimis, visame pasaulyje:

  • 2023 m. viduryje buvo 36,4 mln. pabėgėlių ir
  • 2022 m. pabaigoje buvo 62,5 mln. šalies viduje (dėl konflikto ir smurto) perkeltų asmenų.

Svarbus faktas. 2021 m. pabaigoje mažiau kaip 10 proc. visų pasaulio pabėgėlių ir tik dalis šalies viduje perkeltų asmenų gyveno ES. Iki 2022 m. pabaigos dėl karo Ukrainoje ES gyvenančių pabėgėlių dalis padidėjo iki daugiau kaip 20 proc.

Pabėgėlių dalis ES, palyginti su bendru jos gyventojų skaičiumi, buvo 1,5 proc.

Pabėgėlių skaičius, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi

Keliose pasaulio šalyse yra daug pabėgėlių:

 

Šaltinis: Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).
Pastaba. Diagramoje nurodyta dešimt šalių, priimančių daugiausia pabėgėlių, ir ES.

Svarbus faktas. Dauguma pabėgėlių iš Afrikos ir Azijos atvyksta ne į Europą, bet persikelia į kaimynines šalis.

Migracija į ES ir iš jos

Remiantis naujausiais metiniais duomenimis

2,25 mln. asmenų
imigravo į ES
1,12 mln. asmenų
emigravo iš ES
1,14 mln. asmenų
bendras grynosios imigracijos į ES skaičius

Pastaba. 2021 m. duomenys.

Nors dažnai daug dėmesio skiriama neteisėtai migracijai, iš tikrųjų neteisėto atvykimo atvejai sudaro nedidelę migracijos į ES dalį.

2022 m. ES pirmą kartą išduotų leidimų gyventi skaičius buvo beveik 3,4 mln., palyginti su 2,9 mln. 2021 m., t. y. didesnis nei iki COVID-19 pandemijos pradžios (3,0 mln. 2019 m.). Pirmą kartą išduotų leidimų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai, palyginti su 2021 m., Vokietijoje (190 proc. daugiau), Maltoje (164 proc. daugiau) ir Airijoje (146 proc. daugiau). 2022 m. ypač padidėjo su prieglobsčiu susijusių leidimų skaičius (60 proc. daugiau), tačiau, palyginti su ankstesniais metais, taip pat padidėjo švietimo (29 proc. daugiau) ir šeimos tikslais (28 proc. daugiau) bei dėl kitų priežasčių (47 proc. daugiau) išduotų leidimų skaičius. Kita vertus, palyginti su 2021 m., sumažėjo darbo tikslais išduotų leidimų skaičius (6 proc. mažiau). 2022 m. pirmą kartą išduoti leidimai gyventi buvo susiję su toliau nurodytomis priežastimis:

Šaltinis: Eurostatas; „kiti“ apima leidimus, išduotus tik dėl gyvenamosios vietos, leidimus, išduotus prekybos žmonėmis aukoms ir nelydimiems nepilnamečiams, taip pat leidimus, išduotus dėl visų kitų priežasčių, dėl kurių gali būti išduodami leidimai gyventi, ir kurie nepriskiriami kitoms kategorijoms.

10 pagrindinių šalių, kurių piliečiams 2022 m. pirmą kartą išduoti leidimai gyventi

Šaltinis: Eurostatas.

Prieglobsčio prašymai Europoje

Pirmą kartą prieglobsčio prašymą pateikę asmenys pagal kilmės žemyną (2022 m.)

Šaltinis: Eurostatas.

Asmenų, pirmą kartą pateikusių prieglobsčio prašymą, 15 pagrindinių pilietybių (2022 m.)

Šaltinis: Eurostatas.

2022 m. prieglobsčio prašytojai atvyko iš maždaug 140 šalių.

2022 m. ES pateikta 958 800 prašymų, įskaitant 877 800 pirmą kartą pateiktus prašymus, t. y. 52 proc. daugiau, palyginti su 2021 m., ir 37 proc. daugiau nei 2019 m. prieš COVID-19 protrūkį.

Didelė dalis prieglobsčio prašymą pateikiančių asmenų atvyksta iš šalių, kurioms taikomas bevizis režimas (22 proc. pirmą kartą prašymą pateikusių asmenų 2022 m., palyginti su 15 proc. 2021 m., nes daugiau asmenų atvyko iš Lotynų Amerikos), taigi jie teisėtai atvyksta į ES, daugiausia iš:

  • Venesuelos (5,7 proc. visų pirmą kartą pateiktų prašymų),
  • Kolumbijos (4,8 proc.),
  • Sakartvelo (3,0 proc.),
  • Ukrainos (2,8 proc.),
  • Albanijos (1,4 proc.).
asylum application icon
Dauguma pirmą kartą teikiamų prašymų buvo pateikti:
  • Vokietijoje (217 700),
  • Prancūzijoje (137 500),
  • Ispanijoje (116 100),
  • Austrijoje (109 800),
  • Italijoje (77 200).
asylum application icon
2022 m. daugiausia pirmą kartą teikiamų prieglobsčio prašymų, tenkančių vienam gyventojui, pateikta:
  • Kipre (2 386 prašymai 100 000 gyventojų),
  • Austrijoje (1 223),
  • Liuksemburge (373).

2022 m. pirmą kartą pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius 100 000 gyventojų:

Šaltinis: Eurostatas.

2022 m. 237 600 asmenų, pateikusių prieglobsčio prašymus, buvo jaunesni nei 18 metų, o maždaug vienas iš šešių (39 500) buvo nelydimas vaikas. Dauguma nelydymų vaikų atvyko iš Afganistano, Sirijos ir Somalio.

Per pirmuosius septynis 2023 m. mėnesius ES buvo pateikta 601 600 prieglobsčio prašymų (iš kurių 556 200 pateikti pirmą kartą). Tai yra 25 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, ir 52 proc. daugiau, palyginti su laikotarpiu iki COVID-19 (tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu).

Pabėgėlių pripažinimas

2022 m. ES šalys priėmė 632 400 pirmosios instancijos sprendimų dėl prieglobsčio. 49 proc. šių sprendimų buvo palankūs:

  • 143 000 asmenų suteiktas pabėgėlio statusas,
  • 101 700 asmenų suteiktas papildomos apsaugos statusas ir
  • 65 900 asmenų suteiktas humanitarinis statusas.

Išnagrinėjus apeliacinius skundus priimta dar 217 500 galutinių sprendimų, įskaitant:

  • 27 000 sprendimų, kuriais suteikiamas pabėgėlio statusas,
  • 17 500 sprendimų, kuriais suteikiamas papildomos apsaugos statusas, ir
  • 28 600 sprendimų, kuriais suteikiamas humanitarinis statusas.

Apskritai 2022 m. ES šalys apsaugą suteikė maždaug 383 700 asmenų.

2023 m. pirmąjį pusmetį prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis padidėjo: iš 342 400 pirmosios instancijos sprendimų dėl prieglobsčio 53 proc. buvo palankūs, įskaitant:

  • 69 500 sprendimų, kuriais suteikiamas pabėgėlio statusas,
  • 63 300 sprendimų, kuriais suteikiamas papildomos apsaugos statusas, ir
  • 48 900 sprendimų, kuriais suteikiamas humanitarinis statusas.

Prieglobsčio sistemos veiksmingumas

  • Neišnagrinėtų prašymų skaičiaus kitimas
    2023 m. liepos mėn. pabaigoje buvo nagrinėjami 955 200 prieglobsčio prašymų, t. y. 25 proc. daugiau nei ankstesniais metais (764 100). Nuo 2021 m. vidurio didėja susikaupusių neišnagrinėtų prašymų skaičius.
  • Prašymų nagrinėjimo laikas skiriasi valstybėse narėse
    Neišnagrinėtų bylų ir prašymų santykis valstybėse narėse labai skiriasi, o tai rodo nagrinėjimo trukmės skirtumus. Remiantis ES prieglobsčio agentūros (EUAA) duomenimis, 48 proc. prašymų, dėl kurių sprendimas turi būti priimtas pirmoje instancijoje, 2023 m. liepos mėn. pabaigoje buvo nagrinėjami ilgiau kaip šešis mėnesius.

Neišnagrinėtų prašymų skaičius, palyginti su bendru prašymų skaičiumi konkretų mėnesį

Šaltinis: Eurostatas.

  • Skirtingas prašymų patenkinimo lygis ES šalyse
    ES prieglobsčio sistemos vientisumui kenkia tai, kad prašymų patenkinimo lygis ES šalyse vis dar labai skiriasi. Pavyzdžiui, 2022 m. prieglobsčio suteikimo Afganistano piliečiams lygis pirmosios instancijos teismuose (neįskaitant humanitarinio statuso) svyravo nuo 27 proc. Vokietijoje iki 100 proc. Portugalijoje ir Latvijoje (iš tų valstybių narių, kurios Afganistano piliečių atžvilgiu priėmė bent 100 pirmosios instancijos sprendimų).
  • Praktinis Dublino taisyklių taikymas
    2022 m. valstybės narės pranešė apie 174 500 pagal Dublino taisykles kitoms valstybėms narėms ir Dublino sistemai priklausančioms šalims išsiųstų prašymų prisiimti atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Iš 158 200 sprendimų dėl tokių prašymų 97 700 (62 proc.) buvo patenkinti ir buvo įvykdyta 13 300 perkėlimų, o tai atitinka 14 proc. patenkintų prašymų.

Perkėlimas į ES

2022 m. iš ES nepriklausančių šalių į ES valstybes nares buvo perkelta apie 17 300 asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, t. y. 6 proc. mažiau, palyginti su 2021 m., bet 97 proc. daugiau nei 2020 m.

Didžioji dalis perkeltų asmenų (63 proc.) turėjo Sirijos pilietybę.

Pagal bendras ES perkėlimo į ES programas nuo 2015 m. ES apsaugą gavo daugiau kaip 117 000 asmenų. Be to, nuo 2021 m. daugiau kaip 46 000 asmenų, daugiausia afganistaniečių, kuriems gresia pavojus, atvyko į ES pagal humanitarinio priėmimo programas. Valstybės narės už perkėlimą ir humanitarinį priėmimą gauna paramą iš ES biudžeto.

Neteisėto sienos kirtimo atvejai

Bendri duomenys

Neteisėto ES sienos kirtimo atvejai 2023 m. (sausio–rugpjūčio mėn.), suskirstyti pagal asmenų pilietybę

 

Šaltinis: FRONTEX.

2023 m. sausio–rugsėjo mėn.:
localisation
281 872 neteisėto sienos kirtimo atvejai

Palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, jų padaugėjo 18 proc.

Tai apima:

crossing boat
184 614 jūrų sienos kirtimo atvejų 2023 m. sausio–rugsėjo mėn.

83 proc. padidėjimas, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu

crossing map
97 258 sausumos sienos kirtimo atvejų 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn.

30 proc. sumažėjimas, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu

Geografinis pasiskirstymas

2022 m.
  • Palyginti su 2021 m., sienos kirtimo atvejų padaugėjo centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu (56 proc. daugiau, 105 600 atvejų), rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu (113 proc. daugiau, 43 900 atvejų) ir Vakarų Balkanų maršrutu (134 proc. daugiau, 144 100 atvejų).
  • Palyginti su 2021 m., mažiau sienos kirtimo atvejų nustatyta vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu (įskaitant Atlanto vandenyno maršrutą iš Vakarų Afrikos į Kanarų salas) (25 proc. mažiau, 30 600 atvejų) ir per rytines sienas (22 proc. mažiau, 6 300 atvejų).
  • 18 proc. išaugo mirčių jūroje skaičius: 2022 m. keliaudami trimis Viduržemio jūros maršrutais žuvo arba dingo 2 411 asmenų, palyginti su 2 047 asmenimis 2021 m.
2023 m. sausio–rugpjūčio mėn.
  • Vertinant laikotarpį nuo sausio iki rugpjūčio mėn., 2023 m. centrinės Viduržemio jūros regiono dalies ir vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies (įskaitant Atlanto vandenyno maršrutą iš Vakarų Afrikos į Kanarų salas) maršrutais sienų kirtimo atvejų skaičius padidėjo (atitinkamai 97 proc. daugiau, 114 900 atvejų; ir 7 proc. daugiau, 20 200 atvejų), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m.
  • 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m., rytinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu ir Rytų pasienio maršrutu sienos kirtimų atvejų sumažėjo (atitinkamai 9 proc. mažiau, 25 400 atvejų, ir 9 proc. mažiau, 3 800 atvejų).
  • 31 proc. išaugo mirčių jūroje skaičius: 2023 m. sausio–rugsėjo mėn. keliaudami trimis Viduržemio jūros maršrutais žuvo arba dingo 2 418 asmenų, palyginti su 1 841 asmeniu tuo pačiu laikotarpiu 2022 m.

Grąžinimas

Bendri duomenys

2022 m.
431 200 ne ES piliečių nurodyta išvykti iš ES
27 proc. daugiau, palyginti su 2021 m.
2021 m.
340 500 ne ES piliečių nurodyta išvykti iš ES
14 proc. mažiau, palyginti su 2020 m.

Asmenys, kuriems nurodyta išvykti iš ES, daugiausia turėjo šių šalių pilietybę:

  • Alžyro (7,9 proc.),
  • Maroko (7,1 proc.),
  • Pakistano (5,9 proc.),
  • Afganistano (5,8 proc.),
  • Albanijos (5,5 proc.).

Grąžinimo sistemos veiksmingumas

2022 m. į ne ES šalį grąžinti 73 600 ne ES piliečių. Tai sudaro 17 proc. visų per metus išduotų sprendimų grąžinti, palyginti su 18 proc. 2021 m.

2022 m. iš ES į trečiąją šalį grąžinti asmenys daugiausia turėjo šių šalių pilietybę:

  • Albanijos (12,9 proc.),
  • Sakartvelo (10,2 proc.),
  • Turkijos (5,4 proc.),
  • Serbijos (4,2 proc.),
  • Moldovos (3,5 %).

Kalbant apie šalis, į kurias nuspręsta grąžinti bent 5 000 jų piliečių, itin žemas grąžinimo lygis buvo į toliau nurodytas šalis:

  • Afganistaną (1,1 proc.),
  • Siriją (1,7 proc.),
  • Dramblio Kaulo Krantą (2,7 proc.),
  • Gvinėją (4,3 proc.),
  • Bangladešą (5,7 proc.).

2022 m. savanoriško grįžimo ir priverstinio grąžinimo dalis buvo 54–46 proc. 75 proc. grąžintų asmenų išvyko pagal remiamo grąžinimo procedūrą, t. y. grąžintiems asmenims buvo suteikta logistinė, finansinė ir (arba) kita materialinė pagalba.

2023 m. pirmąjį pusmetį 217 100 ne ES piliečių buvo nurodyta išvykti iš ES valstybės narės ir iš viso 38 900 buvo grąžinti į ES nepriklausančią šalį pagal nurodymą išvykti. Palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, sprendimų grąžinti ir grąžinamų asmenų skaičius padidėjo atitinkamai 16 proc. ir 21 proc.

Trumpalaikės vizos

2022 m. beveik 1 700 valstybių narių konsulatų išnagrinėjo 7,6 mln. ne ES piliečių pateiktų prašymų išduoti trumpalaikę vizą (šis skaičius padidėjo, palyginti su 2,9 mln. 2021 m., tačiau, palyginti su 2019 m., sumažėjo 55 proc.).

Iš viso išduota 5,9 mln. Šengeno vizų ir atsisakyta išduoti 1,3 mln. vizų, o tai sudaro 17,9 proc. atsisakymo išduoti vizą visoje ES rodiklį (2021 m. – 13,4 proc.).

Daugiausia prašymų buvo pateikta:

  • Turkijoje (778 400),
  • Rusijoje (687 200),
  • Indijoje (671 900),
  • Maroke (423 200),
  • Alžyre (392 100).

Daugiausia prašymų išduoti vizą tvarkė:

  • Prancūzija (1 918 500),
  • Ispanija (1 197 500),
  • Vokietija (1 043 300),
  • Italija (727 500),
  • Graikija (459 100).

58 proc. visų vizų buvo daugkartinio atvykimo vizos. Trumpalaikės vizos apima keliones 26 Šengeno šalyse iki 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Migracijos atlasas

Europos Komisijos migracijos ir demografijos žinių centras parengė Migracijos atlasą – interaktyvią priemonę, kurioje pateikiami suderinti, atnaujinti ir patvirtinti duomenys apie migracijos ir demografijos padėtį 27 ES valstybėse narėse ir 171 ne ES šalyje ir teritorijoje.

Europos migracijos ir prieglobsčio statistika

Naujausia Europos

statistika ir susijusi informacija pateikiama Eurostato interneto svetainėje.

Eurostatas renka duomenis iš ES valstybių narių ir ELPA šalių nacionalinių statistikos institucijų, remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos priimtais statistikos reglamentais. Duomenų ir susijusių metaduomenų kokybė užtikrinama pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, jie reguliariai atnaujinami priklausomai nuo renkamų duomenų. Statistiniai duomenys skelbiami „Statistics Explained“ straipsniuose ir kituose leidiniuose.

Atsakomybės ribojimo pareiškimas. Pirmiau nurodyti duomenys grindžiami naujausia turima informacija, kuri atnaujinama kas ketvirtį. 2023 m. spalio mėn.