Dėl koronaviruso pandemijos visame pasaulyje išaugo asmeninių apsaugos priemonių, medicinos reikmenų ir kitų gydymo priemonių, naudojamų intensyviosios terapijos skyriuose, paklausa. Siekdama, kad būtų lengviau laiku apsirūpinti kovai su virusu būtinais medicininiais ištekliais, gelbėti gyvybes ir įveikti visuomenės sveikatos krizę Europos Sąjungoje, Komisija sukūrė COVID-19 medicinos reikmenų pasiūlos ir paklausos koordinavimo mechanizmą. Jis pradėjo veikti šešiems mėnesiams nuo 2020 m. balandžio 1 d.
Medicinos reikmenų paklausos ir pasiūlos derinimas
Taikant šį koordinavimo mechanizmą glaudžiai bendradarbiauta su ES nacionalinėmis valdžios institucijomis, gamintojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad valstybėms narėms būtų lengviau apsirūpinti jų poreikius atitinkančiais ištekliais.
Šis mechanizmas veikė kaip platforma, skirta dialogui ir keitimuisi informacija su valstybių narių sveikatos ir ekonomikos sričių atstovais apie medicinos reikmenų paklausą ir pasiūlą ES lygmeniu ir būdus trūkumams įveikti bei pajėgumams stiprinti. Palaikant dialogą su pramonės atstovais ir taikant šį mechanizmą buvo sutelkiama informacija apie besikeičiančias svarbiausių medicinos reikmenų paklausos ir pasiūlos tendencijas ir padedama šia informacija keistis.
Be to, valstybėms narėms suteikta pagalbinių priemonių, įskaitant keitimosi informacija platformą, kurioje jos galėjo nurodyti savo trumpojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpių medicinos reikmenų poreikius ir ieškoti atitinkamų įmonių pasiūlymų.
Koordinavimo mechanizmu buvo stebimas importas, trečiųjų šalių taikyti eksporto apribojimai, gamybos pajėgumai ir tiekimo grandinės, įskaitant transporto ir logistikos kliūtis. Jis taip pat padėjo numatyti ir šalinti kliūtis, kylančias dėl reguliavimo ar techninių priežasčių. Mechanizmu taip pat padėta stebėti iš Europos Sąjungos išvežamų asmeninių apsaugos priemonių eksporto leidimo reikalavimą, kurį Komisija laikinai taikė nuo 2020 m. kovo 15 d. iki gegužės 25 d.
Visa tai padėjo nustatyti, kur reikėtų koncentruoti pastangas kiekvienu Bendrų Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gairių etapu. Taip pat padėta geriau rengtis būsimiems protrūkiams ar galimoms kitoms viruso bangoms, laikantis Komisijos komunikato „Laikinoji ES sveikatos sistemos parengtis COVID-19 protrūkiams“.
Koordinavimo mechanizmu buvo sutelkiamos įvairių Europos Komisijos departamentų, įtrauktų į kovą su COVID-19, ekspertinės žinios. Mechanizmas suskirstytas į penkias su produktais susijusias grupes: asmens apsaugos priemonių, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kitų medicinos ir ligoninių reikmenų, tyrimų medžiagų ir intensyviosios terapijos skyriuose naudojamų gydymo priemonių bei vakcinų.
Šiuo mechanizmu papildyti Komisijos veiksmai, susiję su bendru medicinos reikmenų viešuoju pirkimu ir kaupimu pasitelkiant „rescEU“. Per jį nebuvo rengiami bendri viešieji pirkimai ir tiesiogiai nederinta individualaus lygmens paklausa ir pasiūla. Šio mechanizmo funkcija buvo teikti paramą, priemones ir svarbiausią informaciją, kad būtų galima lengviau, labiau prognozuotai ir greičiau gauti kovai su virusu reikiamas medicinos priemones.
Į koordinavimo mechanizmo veiklą kaip asocijuotosios šalys buvo įtrauktos Europos ekonominės erdvės šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija), Šveicarija ir Jungtinė Karalystė.
Ryšių užmezgimo platforma
Ryšių užmezgimo platforma – internetinė informacijos rinkimo priemonė, kuria naudodamosi valstybės narės galėjo nurodyti savo numatomus medicinos reikmenų poreikius, o šiuos reikmenis gaminančios ir tiekiančios įmonės galėjo įkelti informaciją apie savo atitinkamus pasiūlymus. Išsamesnės informacijos apie platformos veikimą pateikiama šiame pranešime. Bendrovės, norinčios įkelti tiekimo pasiūlymą, galėjo užpildyti formą Komisijos ryšių užmezgimo platformoje.
Susitikimai su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis
Pasinaudojant koordinavimo mechanizmu buvo reguliariai rengiami susitikimai su valstybių narių ir asocijuotųjų šalių atstovais. Šie susitikimai suteikė galimybę telkti informaciją ir ja dalytis. Atskiroms temoms skirtuose susitikimuose buvo galima konkrečiau keistis nuomonėmis ir įžvalgomis apie kintančias prioritetines sritis.
Testavimui skirtas susitikimas
Testuojant dėl COVID-19 galima nustatyti užsikrėtusius asmenis ir juos izoliuoti, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, o stebint ir atsekant kontaktus tikrinama, ar užsikrėtė kiti asmenys.
Todėl vienas iš svarbiausių pasirengimo COVID-19 ir reagavimo į jį aspektų – tinkamos testavimo strategijos ir pakankamas testavimo pajėgumas. Vis dėlto per pirmuosius kelis mėnesius Europoje jaustas testų ir testavimo medžiagų, kvalifikuotų laboratorijų darbuotojų ir tam tikros laboratorijų įrangos trūkumas.
Pasinaudojant koordinavimo mechanizmu 2020 m. gegužės 28 m. surengtas susitikimas dėl Europos testavimo strategijų ir esamo bei planuojamo pajėgumo. Prieš susitikimą valstybės narės ir asocijuotosios šalys atsakė į šiai temai skirtą apklausą. Tokiu būdu gauta naudingų ir svarbių įžvalgų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikė savo požiūrį į kontaktų atsekimą. Jungtinis tyrimų centras pasidalijo informacija apie savo COVID-19 diagnostikos prietaisų ir testavimo metodų duomenų bazę.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatams skirtas susitikimas
COVID-19 pandemijos protrūkis parodė, kad dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai gyvybiškai svarbūs COVID-19 pacientų klinikiniam valdymui, o dėl eksponentinės trumpalaikės paklausos jų gali pritrūkti. Net pramonei sparčiai padidinus gamybą krizės piko metu jos nepakako labai didelei paklausai patenkinti.
Todėl 2020 m. birželio 29 d. pasinaudojant koordinavimo mechanizmu buvo surengtas susitikimas dėl Europoje sukauptos patirties ir pasirengimo aspektų, susijusių su mechaniniais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, siekiant padėti pasirengti galimam pakartotiniam COVID-19 protrūkiui. Pridedame kelias svarbias įžvalgas (susitikimo protokolą) apie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus.
Europos intensyviosios terapijos vaistų draugija (ESICM) pateikė gydytojų patirties pavyzdžių dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų naudojimo intensyviosios terapijos skyriuose – aparatai gelbėja gyvybes, bet būtina, kad juos tinkamai naudotų kvalifikuoti ir specializuoti sveikatos priežiūros darbuotojai. Ispanija pasidalijo savo patirtimi (1 ir 2) sprendžiant padidėjusio dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų poreikio ir gamybos pajėgimo didinimo klausimus.
Komisija įvairiais būdais, pvz., pasinaudodama Bendro viešojo pirkimo susitarimu ir rezervu „rescEU “, dėjo pastangas, kad padėtų valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims gauti reikiamų dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.
Gamybos skatinimas
Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio susiformavo kelių būtinųjų produktų trūkumas ir reikėjo smarkiai padidinti jų gamybą.
Gegužės 13 d. susitikime, skirtame asmeninių apsaugos priemonių (AAP) gamybos skatinimui, didžioji dauguma valstybių narių paaiškino, kad jos stebi medicinos reikmenų pasiūlą ir imdamosi iniciatyvos pačios kreipiasi į įmones, kad suprastų esamą tiekimo padėtį ir ieškotų būdų didinti gamybą. Estija ir Italija pasidalijo savo patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais.
Gegužės 19 d. tolesniame susitikime nagrinėta esama medicinos reikmenų pasiūla ir numatomas jos gamybos didinimas, taip pat pasidalyta išsamesne informacija apie kliūtis ir trukdžius. Bulgarija pademonstravo savo įmonėms skirtą informacinę priemonę, įskaitant gaires ir nuorodas į visas vyriausybės kovos su krize priemones, skirtas COVID-19 ekonominiam poveikiui mažinti. Belgija parodė tinklo „Enterprise Europe Network Flanders“ platformą, kurioje galima megzti ryšius ir dalytis naudinga informacija ir paramos priemonėmis.
Kitos naudingos nuorodos
- Papildomos informacijos galima rasti tinklalapiuose apie Komisijos atsaką į koronaviruso grėsmę visuomenės sveikatos srityje
- Laikinoji ES sveikatos sistemos parengtis COVID-19 protrūkiams
- Skubios paramos priemonė atsakui į koronaviruso krizę
- Bendras medicininių atsako priemonių pirkimas
- Europos vaistų agentūra
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
- COVID-19 in-vitro diagnostikos prietaisų ir testavimo metodų duomenų bazė: https://covid-19-diagnostics.jrc.ec.europa.eu/
Pagalba didinant medicinos reikmenų prieinamumą
Medicinos reikmenis paprastai vertina ir sertifikuoja nacionalinio lygmens notifikuotoji įstaiga. Krizės piko metu dėl būtiniausių medicinos išteklių trūkumo Komisija nusprendė, kad itin svarbu rasti būdų šiam procesui palengvinti.
Laikydamasi Bendrų Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gairių ir susitarusi su valstybėmis narėmis, Komisija parengė notifikuotosioms įstaigoms prioritetinių produktų sąrašą ir su rinkos dalyviais dalijosi informacija apie atitikties vertinimo įstaigų prieinamumą ir pajėgumą. Buvo atliktos dvi notifikuotųjų įstaigų apklausos. Tai padėjo bendrovėms greitai pateikti į rinką tam tikrų su COVID-19 susijusių produktų.
Notifikuotosios įstaigos. Būtiniausių reikmenų sąrašas
2020 m. balandžio 15 d. priimtose Bendrose Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gairėse Komisija paragino notifikuotąsias įstaigas kovojant su COVID-19 teikti pirmenybę būtiniausiems medicinos reikmenims, remiantis sąrašu, dėl kurio turi būti susitarta su valstybėmis narėmis. Būtiniausių medicinos reikmenų sąrašas pateikiamas toliau.
Notifikuotosios įstaigos. Prieinamumas ir pajėgumas
Be to, Komisija įsipareigojo teikti informaciją apie atitikties vertinimo įstaigų prieinamumą bei pajėgumą ir dalytis ja su rinkos dalyviais. Atsižvelgdama į tai, Komisija atliko apklausas, kuriose dalyvavo notifikuotosios įstaigos, atsakingos už su COVID-19 susijusių medicinos priemonių, in vitro diagnostikos medicinos priemonių ir apsauginių asmens priemonių sertifikavimą. Toliau pateikiamuose dokumentuose pateikiami šių apklausų rezultatai.