ES šalims tenka pagrindinė atsakomybė organizuoti ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir medicininę priežiūrą. ES visuomenės sveikatos politika papildo nacionalines politikos priemones, kad būtų užtikrinama, jog ES siektų stipresnės Europos sveikatos sąjungos, naudingos visiems europiečiams.
Saugi ir veiksminga vakcinacija
Komisija ir valstybės narės vadovavosi bendru ES požiūriu į vakcinų nuo COVID-19 tiekimo užtikrinimą ir palankesnių sąlygų joms platinti sudarymą ir taip padėjo užtikrinti, kad jos taptų prieinamos laiku ir visoje ES. Saugias ir veiksmingas vakcinas ES pradėta platinti 2020 m. pabaigoje, laikantis griežtų leidimų suteikimo procedūrų ir aukščiausių saugos standartų. Nuo to laiko Europos Komisija užsitikrino iki 4,2 mlrd. COVID-19 vakcinų dozių. 2023 m. rugpjūčio mėn. nuo viruso iš viso buvo paskiepyta 84,8 proc. suaugusiųjų gyventojų. Vadovaujantis Europos komandos požiūriu taip pat pasidalyta daugiau kaip 530 mln. dozių, kurias galima neatlygintinai skirti kitoms pasaulio šalims.
COVID-19 gydymas ir tyrimai
Nors vakcinacija buvo geriausias būdas užbaigti pandemiją ir grįžti į įprastą gyvenimą, Komisija tebėra įsipareigojusi užtikrinti, kad užsikrėtusiems asmenims gydyti būtų prieinami terapiniai vaistai nuo COVID-19. Europos Komisijos terapinių vaistų nuo COVID-19 strategija remiamas vaistų, taip pat nuo ilgalaikių COVID ligos padarinių, kūrimas ir prieinamumas, taip papildant ES vakcinų strategiją – Europos sveikatos sąjungos dalį. Europos vaistų agentūra patvirtino, kad devyni iš penkiolikos 2021 m. parengtuose galimų gydymo nuo COVID-19 priemonių sąrašuose nurodytų terapinių vaistų yra saugūs ir veiksmingi, ir suteikė pacientams visoje ES galimybę pagyti nuo šios ligos. Komisija sudarė dviejų iš šių gydymo priemonių viešųjų pirkimų sutartis.
Europos Komisija paskelbė rekomendacijas dėl bendro požiūrio į testavimą ir viruso plitimo stebėseną bei padėjo plėtoti stebėsenos pajėgumus.
Europiečių sveikatos apsauga
Komisija pasiūlė iniciatyvas, kaip apsaugoti europiečių sveikatą gerinant pasirengimą krizėms ir reagavimą į jas, taip pat užtikrinti ilgalaikį ES sveikatos priežiūros sistemų atsparumą.
Remdamasi per COVID-19 krizės pradžią įgyta patirtimi, 2020 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė sukurti Europos sveikatos sąjungą. Ji bus visapusiškai naudinga Europai visuomeniniu ir ekonominiu požiūriu ir padės užkirsti kelią sveikatos krizėms, joms pasirengti ir jas valdyti tiek ES, tiek pasauliniu lygmeniu. Sukūrus stiprią Europos sveikatos sąjungą bus apsaugota mūsų gyvensena, ekonomika ir visuomenė.
Atitinkamai buvo sustiprintas koordinuotas ES lygmens atsakas. 2022 m. lapkričio 23 d. priimtas Reglamentas dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Šis reglamentas – svarbi ES sveikatos saugumo sistemos dalis, nes juo išplečiami esami ES lygmens pasirengimo sveikatos krizėms, ankstyvojo perspėjimo ir reagavimo mechanizmai, taip pat sustiprinti dviejų pagrindinių ES sveikatos agentūrų – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei Europos vaistų agentūros – įgaliojimai.
2021 m. kovo mėn. Komisijos iniciatyva priimta 2021–2027 m. ES sveikatos programa „ES – sveikatos labui“, kuriai skirtas 5,1 mlrd. EUR finansavimas, padės padidinti sveikatos sistemų atsparumą ir skatinti inovacijas sveikatos sektoriuje. Programa „ES – sveikatos labui“ svariai prisidedama prie atsigavimo po COVID-19 ir padedama užtikrinti, kad ES gyventojai būtų sveikesni, būtų remiama kova su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai ir stiprinamas ES pasirengimas ir pajėgumai veiksmingai reaguoti į būsimas sveikatos krizes – tai būsimos stiprios Europos sveikatos sąjungos dalis.
2020 m. lapkričio mėn. Europos vaistų strategija pasiūlyta sukurti ateities iššūkiams pritaikytą reglamentavimo sistemą, remti pramonę skatinant mokslinius tyrimus ir technologijas, kad būtų tenkinami pacientų gydymo poreikiai, ir kartu spręsti rinkos nepakankamumo problemas. Ja šalinami COVID-19 pandemijos metu nustatyti trūkumai ir siūloma veiksmų sistemai stiprinti. 2023 m. balandžio mėn. Komisija pateikė pasiūlymus dėl naujos direktyvos ir naujo reglamento, kuriais peržiūrimi ir pakeičiami galiojantys farmacijos srities teisės aktai.
Atsižvelgdama į COVID-19 pandemiją 2021 m. vasario mėn. Komisija įsteigė „HERA inkubatorių“. Šio Europos biologinės gynybos parengties plano tikslas – aptikti ir analizuoti naujas viruso atmainas, kurti vakcinas nuo naujų atmainų, kurioms esamos vakcinos gali būti nepakankamai veiksmingos, ir dideliu mastu bei greitai gaminti prie naujų atmainų pritaikytas vakcinas.
Remdamasi šiuo planu 2021 m. rugsėjo mėn. Komisija įsteigė Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA) – vieną iš pagrindinių Europos sveikatos sąjungos ramsčių, kuriuo siekiama padėti Europai tapti atsparesnei būsimoms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir kitai rizikai.
Rinkdama informaciją ir kurdama reikiamus reagavimo pajėgumus, HERA numato grėsmes ir galimas sveikatos krizes. Ji užtikrina vaistų, vakcinų ir kitų medicininių atsako priemonių kūrimą, gamybą ir platinimą ekstremaliųjų situacijų atveju. Pirmaisiais veiklos metais HERA subūrė COVID-19 atmainų ekspertų grupę mutacijoms stebėti.
COVID-19 pandemijos metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) (pagrindinis virusų plitimo rizikos ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo organas) reguliariai teikė rizikos vertinimo ir epidemiologinę informaciją, taip pat techninę paramą. ECDC taip pat teikė visuomenei informaciją apie pandemiją, viruso plitimą, simptomus, tyrimus, gydymą ir prevenciją COVID-19 klausimų ir atsakymų tinklalapyje.
Komisija įsteigė ES FAB – pakankamo vakcinų ir vaistų kiekio gamybos pajėgumų tinklą, kuris gali būti aktyvuotas per būsimas krizes, ir pradėjo kaupti įrangą ir vaistus nuo cheminių ir branduolinių grėsmių.
Per visą COVID-19 pandemiją Komisija siūlė konkrečių priemonių, kad COVID-19 atvejų skaičius staigiai nedidėtų, pvz., 2022–2023 m. rudenį ir žiemą. Tuo metu valstybės narės buvo raginamos gerinti pirminio skiepijimo apimties rodiklius, teikti pirmenybę stiprinamosioms dozėms, derinti skiepijimo nuo COVID-19 ir gripo kampanijas ir užtikrinti aiškų piliečių informavimą apie vakcinacijos naudą. Priemonėse taip pat buvo pabrėžiama patikimų sveikatos priežiūros sistemų ir pajėgumų visose valstybėse narėse svarba. Taip pat rekomenduota imtis papildomų priemonių gerai sveikatos priežiūros darbuotojų ir visų gyventojų psichikos sveikatai remti.
Sveikatos priežiūros sistemų rėmimas
ES civilinės saugos mechanizmas ir rezervas „rescEU“
COVID-19 pandemijos metu, visų pirma pirmaisiais krizės mėnesiais, taikydama ES civilinės saugos mechanizmą, ES koordinavo ir bendrai finansavo daugiau kaip 190 mln. medicinos ir asmeninių apsaugos priemonių pristatymą ir ligoninių medicinos darbuotojų pajėgumų stiprinimą ir pateikė daugiau kaip 10,5 mln. vakcinų dozių daugiau kaip 55 Europos ir pasaulio šalims.
2021 m. Komisijos sukurtas strateginis medicinos priemonių rezervas „rescEU“, skirtas greičiau reaguoti į sveikatos krizių, pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos, sukeltus poreikius, sudarė sąlygas greitai pristatyti daugiau kaip 3 mln. medicinos ir apsaugos priemonių bei laboratorinių reikmenų su pandemija kovojančioms valstybėms narėms.
Krizių valdymas ir solidarumas
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas sveikatos srityje
Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui (RNKC) teko vienas iš pagrindinių vaidmenų teikiant paramą ir jis, veikdamas visą parą 7 dienas per savaitę, buvo pasirengęs padėti visoms Europos šalims ir už jos ribų.
2020 d. balandžio mėn. Europos Komisija priėmė gaires dėl nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje. Šių gairių tikslas – palengvinti bendradarbiavimą perkeliant pacientus, teikiant kvalifikuotą medicininę pagalbą, taip pat užtikrinti pacientų judumą, palengvinti sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą ir apskritai naštą, kuri dėl pandemijos teko nacionalinėms sveikatos sistemoms. Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros pagalbos prašymus koordinavo Komisijos pirmininkaujamas Sveikatos saugumo komitetas, taip pat pasitelkiant ES ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo sistemą.
ES solidarumo fondas
Papildant išskirtinį ES atsaką į koronaviruso protrūkį, 2020 m. kovo mėn. buvo išplėsta ES solidarumo fondo taikymo sritis, kad ji apimtų didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas. 2021 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė bendrą beveik 530 mln. EUR finansinės paramos paketą, kuris būtų papildoma parama valstybių narių ir narystės siekiančioms šalims, kovojančioms su pandemija. 2021 m. gegužės mėn. Taryba ir Europos Parlamentas patvirtino ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimą pagal šį pasiūlymą.