Stipri socialinė Europa yra gerovės pagrindas
Žmonės ir įmonės ES gali klestėti tik jei jiems tarnauja ekonomika. Stipri socialinė Europa yra klestėjimo bei gerovės ir konkurencingos bei teisingos ekonomikos pagrindas. Tam labai svarbūs kvalifikuoti darbuotojai, gebantys taikyti inovacijas ir prisitaikyti prie perėjimo prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos nulemtų pokyčių.
Per pastaruosius ketverius metus Europos Sąjunga susidūrė su lig tol niekada nepatirtais iššūkiais. Jie labai paveikė mūsų darbo vietas, švietimą, ekonomiką, gerovės sistemas ir socialinį gyvenimą, o kliūčių ir nelygybės dar padaugėjo. Nepaisant vienas po kito sekusių socialinių ir ekonominių sukrėtimų, dėl ryžtingų ES ir jos valstybių narių veiksmų Europa išliko atspari, nedarbo lygis – rekordiškai žemas, o užimtumas padidėjo.
Europos Sąjunga kuria teisingą, įtraukią, teikiančią galimybių ir visų ES piliečių poreikius atitinkančią ekonomiką.
Manau, kad dabar, įveikus pandemiją, rengiant būtinas reformas ir spartinant perėjimą prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos, taip pat atėjo laikas patvirtinti socialinių taisyklių sąvadą. Taisyklių sąvadą, užtikrinsiantį skirtingų kartų solidarumą. Taisyklių sąvadą, pagal kurį verslininkams, kurie rūpinasi savo darbuotojais, būtų atlyginama. Pagal kurį dėmesys būtų sutelktas į darbo vietų kūrimą ir galimybių atvėrimą. Pagal kurį įgūdžiai, inovacijos ir socialinė apsauga būtų vienodai svarbūs.
Teisingesnės Europos kūrimas
Europos socialinių teisių ramstis grindžiamas 20 pagrindinių principų ir teisių, būtinų siekiant užtikrinti sąžiningesnes ir geriau veikiančias darbo rinkas bei gerovės sistemas. 2021 m. pristatytas veiksmų planas buvo mūsų gairės, kaip šiuos principus paversti konkrečiais piliečiams naudingais veiksmais. Štai svarbiausi plano tikslai:
- sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų
- sudaryti sąlygas žmonėms įgyti sėkmingai veiklai reikalingų įgūdžių
- užtikrinti lygias galimybes
- įveikti skurdą ir sukurti įtraukesnę visuomenę
Siekdama konkrečių ir ilgalaikių visai ES naudingų rezultatų, Komisija nustatė tris pagrindinius 2030 m. tikslus:
Šaltinis: Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas
2021 m. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES šalių ir vyriausybių vadovai įsipareigojo siekti šių trijų tikslų. Kiekviena ES šalis pristatė savo nacionalinį indėlį šiems tikslams pasiekti.
Investicijos į įgūdžius ir švietimą
Perėjimas prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos Europoje lemia naujus įgūdžių poreikius. Pavyzdžiui, dėl švarios pertvarkos ES kuriamos naujos darbo vietos tokiuose sektoriuose kaip vėjo ir saulės energija, elektrinės transporto priemonės ir šilumos siurbliai.
Norint užtikrinti ilgalaikį tvarų augimą ir konkurencingumą, svarbu, kad būtų paklausių įgūdžių turinčių darbuotojų.
Šaltinis: Europos įgūdžių metai. Faktai ir skaičiai
Vis dėlto susirūpinimą tebekelia darbo jėgos trūkumas ir reikiamų įgūdžių spragos. Darbuotojų ypač trūksta statybos, sveikatos priežiūros, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Moterų, turinčių su technologijomis susijusią profesiją ir studijuojančių šioje srityje, yra nedaug: tik viena iš penkių IRT specialistų ir viena iš trijų gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų yra moteris.
Siekiant panaikinti darbo jėgos trūkumą bei įgūdžių spragas ir remti perėjimą prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos, 2023-ieji buvo paskelbti Europos įgūdžių metais. Taip, mažinant įgūdžių spragas ir stiprinant ES įgūdžių darbotvarkę, įgalinama darbo jėga ir visuomenė. Tai taip pat padeda žmonėms įgyti kokybiškoms darbo vietoms tinkamų įgūdžių, o įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms – spręsti įgūdžių stygiaus klausimą.
Vienas iš pagrindinių Europos įgūdžių metų rezultatų – 2024 m. kovo mėn. Komisijos pristatytas darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo šalinimo veiksmų planas. Plane nustatytos pagrindinės penkių sričių priemonės, kurių ES, valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų imtis trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu.
2019 m. vasarį Renata nusprendė iš pagrindų pakeisti savo gyvenimą. Po 13 metų, taip ir negavusi paaukštinimo, ji nusprendė ieškotis kitokio darbo. „Norėjau tapti sveikatos priežiūros darbuotoja; tačiau, kadangi buvau studijavusi ekonomiką, maniau, jog keisti specialybę per vėlu.“
Vis dėlto, nors iš pradžių ir dvejojo, ji užsirašė į Socialinės ir bendruomeninės priežiūros stažuočių programą, pagal kurią rengiami su darbu susiję mokymai. Mokomąją praktiką ji atliko Šv. Jokūbo ligoninėje Dubline. Čia jai pasiūlė svajonių darbą, kaip tik atitinkantį jos naujai įgytus įgūdžius ir žinias.
Teisė į mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą turėtų būti užtikrinta visiems žmonėms visoje Europoje – tiek miestuose, tiek atokiose kaimo vietovėse. Įmonėms reikia darbuotojų, kurie turi įgūdžių, reikalingų prisitaikant prie perėjimo prie švarios ir skaitmeninės ekonomikos nulemtų pokyčių, o žmonėms – galimybės gauti gerą išsilavinimą ir profesinį parengimą, kad jų gyvenimas klestėtų.
Siekdama patenkinti įgūdžių poreikius ir švietimo reikalavimus, Komisija pristatė:
Galimybės jaunimui rasti darbą
Jaunimui dažnai sunku rasti pirmą darbą. ES padeda jaunimui rasti kokybišką darbą teikdama finansavimą ir įgyvendindama tokias iniciatyvas, kaip sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą pagal Jaunimo užimtumo rėmimo dokumentų rinkinį. Nuo 2013 m. apie 50 mln. jaunuolių, dalyvavusių Jaunimo garantijų iniciatyvos programose, rado darbą, įsidarbino pameistriais, gavo stažuotę, pradėjo arba pratęsė mokslus.
Papildomų ir geresnių darbo vietų kūrimas
Parama piliečiams ir įmonėms per pandemiją
Pasaulinė pandemija padarė didelę žalą žmonėms, mūsų visuomenei ir ekonomikai. Komisija ėmėsi neatidėliotinų veiksmų ir sutelkė ES finansavimą, kad galėtų įgyvendinti neatidėliotinas ekonomines priemones ir iniciatyvas, skirtas padėti darbuotojams bei darbdaviams COVID-19 krizės metu. Komisija sukūrė Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), skirtą padėti valstybėms narėms apsaugoti darbo vietas bei verslus ir sumažinti darbo bei pajamų praradimo riziką piliečiams.
Pagal priemonę SURE
Šaltinis: SURE
Tokios iniciatyvos kaip SURE buvo labai svarbios mažinant neigiamą ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį. 2020 m. apie 1,5 mln. žmonių padėta išsaugoti darbo vietas, taip pat padidintas ES atsparumas precedento neturinčioms krizėms.
Kokios naudos žmonės ir įmonės gauna iš ES finansavimo?
„NextGenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra ES biudžeto esminės priemonės, parodančios, kokios naudos ES išlaidos duoda visai Europos Sąjungai. Iš šių fondų remiamas verslumas, konkurencingumas bei industrializacija ir taip skatinamas pažangus, tvarus ir integracinis augimas.
Iš ES biudžeto teikiama pagalba darbo vietoms kurti ir remiami projektai, apimantys kelias sritis, kaip antai sveikata, švietimas, transportas ir energetikos infrastruktūra. Pavyzdžiui, tikimasi, kad pagal ES sanglaudos politikos programas iki 2027 m. ES bus sukurta dar 1,3 mln. darbo vietų. „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), kaip sanglaudos politikos dalis, yra pagrindinė ES investavimo į žmones, socialiai atsakingesnės ir įtraukesnės Europos kūrimo ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo priemonė. Fondas padeda formuoti politiką, susijusią su užimtumu, socialiniais klausimais, švietimu ir įgūdžiais visoje ES, taip pat mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp valstybių narių ir regionų.
ES finansavimas teikiamas pagal įvairias finansavimo programas, tokias kaip „InvestEU“, kuria skatinamos tvarios investicijos, inovacijos ir darbo vietų kūrimas. Mažosios įmonės ir projektų vykdytojai per „InvestEU“ portalą gali pasinaudoti investavimo galimybėmis. Finansavimą jau gavo daug įmonių visoje Europos Sąjungoje.
Deramas minimalusis darbo užmokestis ES
Komisija pasisako už teisingą ir pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį visiems ES darbuotojams. 2022 m. spalio mėn. ES priėmė direktyvą, kuria nustatoma deramo minimaliojo darbo užmokesčio užtikrinimo visoje ES sistema, kartu skatinant kolektyvines derybas ir socialinį dialogą. Siekiant garantuoti deramas darbo ir pragyvenimo sąlygas darbuotojams ir jų šeimos nariams, taip pat kurti sąžiningą bei atsparią ekonomiką ir remti integracinį augimą, itin svarbu užtikrinti, kad už darbą būtų mokamas tinkamas darbo užmokestis.
Platformų darbuotojų darbo sąlygų gerinimas
Visi ES dirbantys asmenys turi tam tikras darbuotojų teises ir gali gauti jiems priklausančias socialines išmokas. 2021 m. gruodį Komisija pateikė direktyvos dėl skaitmeninėse platformose dirbančių žmonių darbo sąlygų gerinimo pasiūlymą. Šios naujos priemonės padės teisingai nustatyti platformose dirbančių asmenų užimtumo statusą, kad jie galėtų naudotis savo, kaip darbuotojų, teisėmis. Be to, bus reglamentuojamas ir padarytas skaidresnis algoritmų naudojimas žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, kad darbuotojai būtų informuojami apie automatizuotų stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemų, susijusių su jų įdarbinimu, darbo sąlygomis ir pajamomis, naudojimą.
Šiomis naujomis taisyklėmis ES įsipareigoja šioje nuolat kintančioje skaitmeninėje aplinkoje pirmenybę teikti sąžiningumui, atskaitomybei ir darbuotojų teisių apsaugai.
2024 m. sausio 31 d. „Val Duchesse“ socialinių partnerių aukščiausiojo lygio susitikime Europos Komisija, ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija ir Europos socialiniai partneriai pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo stiprinti socialinį dialogą ES.
Visi partneriai siekia drauge spręsti pagrindines mūsų ekonomikos ir darbo rinkų problemas, daugiausia dėmesio skiriant darbo jėgos ir įgūdžių stygiui. Buvo įsipareigota gerinti darbo sąlygas, į darbo rinką įtraukti daugiau žmonių ir palengvinti kvalifikacijų pripažinimą.
Lygių galimybių užtikrinimas
Vienodas darbo užmokestis bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra
Vienodas užmokestis už vienodą darbą yra vienas iš pagrindinių ES principų, o 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje daug dėmesio skiriama vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo problemai spręsti. Vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą darbą principas sustiprinamas ES taisyklėmis dėl darbo užmokesčio skaidrumo.
ES taip pat yra įsipareigojusi remti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą įgyvendindama Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą, kuria skatinamas moterų ir vyrų lygus priežiūros ir darbo pareigų pasidalijimas, kartu suteikiant papildomų teisių, kaip antai lanksčios darbo sąlygos.
Šaltinis: Informacijos apie naujas teises į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą suvestinė
Darbuotojų saugos ir sveikatos stiprinimas
Darbuotojų sveikata ir sauga yra viena iš sričių, kur ES padarė didžiausią poveikį; kad darbo vietos būtų tvarios, o darbuotojai sveiki, būtinos geros darbo sąlygos. Plataus užmojo principą „vizija – nulis“, pagal kurį su darbu susijusio mirtingumo turėtų visai nelikti, Komisija pirmą kartą priėmė savo 2021–2027 m. darbuotojų sveikatos ir saugos strateginėje programoje. Joje pateikiami penki pasiūlymai, kaip apsaugoti darbuotojus nuo profesinio vėžio ir kitų sunkių ligų, gerokai sumažinant, pavyzdžiui, asbesto ir švino poveikį darbo vietoje.
2023 m. gegužės mėn. įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais patvirtintas ES sveikatos ir saugos strateginės programos veiksmingumas. Jame taip pat buvo išskirti vis didesnį susirūpinimą keliantys klausimai, kuriuos reikia toliau svarstyti, pavyzdžiui, psichosocialinė rizika ir darbuotojų psichikos sveikata, taip pat klimato kaitos poveikis.
Galimybių žmonėms su negalia gerinimas
Maždaug 87 mln. žmonių Europos Sąjungoje turi vienokią ar kitokią negalią. Asmenys su negalia susiduria su didelėmis kliūtimis švietimo, mokymo, užimtumo, socialinės apsaugos, būsto, sveikatos priežiūros srityse. Nors ES gerokai pagerino prieinamumą, ties tuo sustoti negalima. Siekdama didinti galimybių lygybę ES, Komisija priėmė naują 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją. Šioje strategijoje atsižvelgiama į negalios įvairovę ir siekiama asmenims su negalia suteikti galimybę visapusiškai dalyvauti visuomenės ir ekonomikos gyvenime.
2022 m. pagal šią strategiją buvo priimtas neįgaliųjų užimtumo dokumentų rinkinys. ES dirba tik pusė iš 42,8 mln. darbingo amžiaus asmenų su negalia, todėl tokiomis iniciatyvomis teikiamos gairės darbdaviams bei valdžios institucijoms ir padedama į darbo rinką patekti daugiau asmenų su negalia.
2023 m. rugsėjo mėn. Komisijai pateikus pasiūlymą, Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl standartizuotos Europos asmens su negalia kortelės įvedimo, taip pat dėl Europos asmens su negalia automobilio statymo kortelės.
Kova su skurdu ir įtraukesnės visuomenės kūrimas
Pakankamos aktyvią įtrauktį užtikrinančios minimalios pajamos
Visi nusipelno oraus gyvenimo visais gyvenimo etapais. Tačiau tam kliudo skurdas ir socialinė atskirtis, todėl mes, kaip visuomenė, privalome rasti būdų joms įveikti. Todėl reikia sukurti tvirtas socialinės apsaugos sistemas, pagal kurias būtų teikiama pakankamų pajamų parama žmonėms, kuriems jos labai reikia. Tai taip reikia užtikrinti veiksmingas galimybes naudotis įgalinimo bei pagrindinėmis paslaugomis ir tiems, kas gali dirbti, padėti susirasti darbą. 2023 m. sausio mėn. ES priėmė rekomendaciją, kuria siekiama valstybėms narėms padėti siekti šių tikslų.
Benamystės panaikinimas
Įperkamo būsto prieinamumas kelia vis didesnį susirūpinimą visoje ES. 2021 m. birželio 21 d. Lisabonoje vykusioje aukšto lygio konferencijoje Europos vadovai sukūrė Europos kovos su benamyste platformą ir pasirašė Lisabonos deklaraciją dėl kovos su benamyste, taip skatindami kaupti duomenis ir sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant drastiškai sumažinti benamystę.
Vaikų skurdo naikinimas
Nė vienas vaikas Europoje neturėtų gyventi skurde. Siekdama užtikrinti, kad vaikai, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, galėtų veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra ir švietimu, ES priėmė ES vaiko teisių strategiją ir sukūrė Europos vaiko garantijų sistemą.
Europos vaiko garantijų sistema siekiama pralaužti skurdo ir socialinės atskirties perdavimo iš kartos į kartą uždarą ratą. Ji užtikrins, kad valstybės narės vaikams, kuriems to reikia, garantuotų veiksmingą ir nemokamą galimybę:
- ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros
- švietimo ir mokyklinės veiklos
- sveiko maitinimo mokykloje bent kartą per dieną,
- sveikatos priežiūros
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) pagal iniciatyvą „School Stationery Kits“ remia pažeidžiamas šeimas Airijoje.
Iki dabar EPLSAF pagalbos maistu gavėjų vaikams, prieglobsčio prašytojams (pagal Tarptautinę pabėgėlių apsaugos programą) ir benamių prieglaudose gyvenantiems asmenims buvo išdalinta daugiau kaip 120 000 mokyklinių reikmenų rinkinių. 2020 m. iniciatyvos taikymo sritis buvo išplėsta siekiant užtikrinti paramą romų ir klajoklių šeimoms, taip pat kai kurioms skurdžiausioms Dublino miesto mokykloms.
Tolesni veiksmai
Pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga kuriant socialiai atsakingesnę Europą, tačiau mūsų darbas dar nebaigtas.
Kad ir toliau darbuotumės tinkama linkme, Komisija 2025 m. peržiūrės Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą. Peržiūra suteiks mums galimybę parengti tolesnius veiksmus, kurių turime imtis, kad pasiektume 2030 m. tikslus ir visapusiškai įgyvendintume Europos socialinių teisių ramsčio principus.