ES biudžetas
ES biudžetą sudaro Europos lygmens ištekliai. Biudžeto lėšomis finansuojami ne tik ES prioritetai, bet ir dideli infrastruktūros ir mokslinių tyrimų projektai. Biudžetas taip pat padeda finansuoti atsako priemones, susijusias su problemomis, kylančiomis už ES sienų, pvz., koronaviruso pandemija, klimato kaita ir terorizmo grėsme.
ES biudžetas papildo ES šalių nacionalinius biudžetus: jis užkerta kelią pastangų dubliavimui ir pradedamas naudoti tais atvejais, kai ES lygmeniu pinigus galima išleisti veiksmingiau, palyginti su išlaidomis vietos, regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu.
ES biudžetas taip pat grindžiamas solidarumo principu – jis sudaro sąlygas ES remti mažiau turtingų valstybių narių ekonomikos plėtrą. Dėl savo biudžeto ES gali ištiesti pagalbos ranką nuo gaivalinių nelaimių nukentėjusioms šalims.
Solidarumas taip pat reiškia paramą savo kaimynams arba kitoms trečiosioms šalims ir pagalbą gerinant tų šalių piliečių gyvenimą. ES biudžetas sudaro sąlygas ES išlaikyti ir net sustiprinti savo kaip pasaulinio masto veikėjos vaidmenį ir tuo pat metu su savo valstybėmis narėmis išlikti didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos donore.
Kova su koronaviruso krize
Europos Komisija ėmėsi įvairių priemonių, kad reaguotų į koronaviruso pandemijos sukeltą krizę, pavyzdžiui:
- pagal priemonę SURE teikė iki 100 mlrd. EUR paskolas trumpalaikio užimtumo schemoms;
- sukūrė Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+), kad sudarytų sąlygas ES šalims pasinaudoti sanglaudos politikos finansavimu, siekiant remti sektorius, kuriems kyla didžiausia pandemijos rizika;
- pasirašė susitarimus su šešiomis farmacijos įmonėmis, kad žmonėms būtų sudarytos galimybės skiepytis vakcinomis nuo COVID-19;
- sutelkė 2,7 mlrd. EUR pagal Skubios paramos teikimo Sąjungoje priemonę, kad padėtų ES šalims sumažinti tiesiogines pandemijos sukeltas finansines išlaidas;
- skyrė 806,9 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis pagal ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kad užtikrintų žalesnį, labiau skaitmeninį ir tvaresnį ekonomikos gaivinimą.
ES atsakas į koronaviruso pandemiją
ES biudžetas yra naudingas kiekvienam
ES biudžetas nėra ir niekada nebuvo susijęs vien su mokėjimu ir lėšų rinkimu. Jis visada buvo susijęs su išteklių telkimu, bendrų problemų sprendimu išvien ir Europos pridėtinės vertės kūrimu. Biudžetas visada yra susijęs su pagalba siekiant padėti europiečiams gyventi geriau.
Todėl naratyvas, susijęs su tuo, kiek kiekviena ES šalis gauna iš biudžeto, palyginti su jų įmokomis, yra ydingas. Šiame naratyve neatsižvelgiama į valstybių narių bendrojoje rinkoje gaunamą naudą. Juo taip pat negalima įvertinti verslo galimybių, kurias sanglaudos politika – pagrindinė ES investicijų politika – suteikia visoje Sąjungoje veikiančioms įmonėms. ES labai prisideda prie savo valstybių narių ekonomikos, bet šiuose skaičiavimuose į tai visiškai neatsižvelgiama.
Remiantis naujausiais 2019 m. surinktais duomenimis, valstybių narių bendrojoje rinkoje gaunama nauda 6 kartus viršijo jų įmokas. Tai reiškia šešis kartus didesnę investicijų grąžą. Naudos ir įmokų santykis ES šalyse yra nevienodas, o kai kurios valstybės narės gauna dar didesnę naudą. Taip yra todėl, kad bendrojoje rinkoje prieiga suteikiama 450 mln. klientų ir sukuriamos galimybės, kurių negali pasiūlyti nė viena ES šalis atskirai.
Toliau pateikiama daugiau pavyzdžių, kokių pokyčių iki šiol padėjo pasiekti ES biudžetas ir kaip šių pokyčių toliau bus siekiama 2021–2027 m. laikotarpiu.
Aktyvesni moksliniai tyrimai ir inovacijos
Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindinė ekonomikos augimo ateityje varomoji jėga. Įgyvendinant mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“, toliau bus teikiama vertinga parama geriausiems mokslininkams ir novatoriams, siekiant užtikrinti žalią, sveiką ir atsparią Europą.
Europos misijomis, pavyzdžiui, siekiama iki 2030 m. nuo vėžio ligų išgelbėti 3 mln. gyvybių, sukurti 100 neutralaus poveikio klimatui miestų, užtikrinti gyvybingus vandenynus, jūras ir vidaus vandenis, sveiką dirvožemį ir maistą bei regionų atsparumą klimato pokyčiams.
Investicijų planas Europai
Nuo 2015 m. Europos strateginių investicijų fondo lėšomis:
- paremta daugiau nei 8,5 mln. darbo vietų;
- padėta teikti atsinaujinančiąją energiją 10 mln. namų ūkių;
- padėta teikti sparčiojo interneto paslaugas 15 mln. namų ūkių.
2021–2027 m. laikotarpiu pagal Investicijų planą Europai pakeitusią programą „InvestEU“ toliau bus remiamos investicijos Europoje.
Regioninė plėtra
Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (ERPF) bus:
- finansuojamos geresnės sveikatos paslaugos ES;
- remiamos investicijos į mažąsias įmones;
- padedama mažinti Europos regionų skirtumus;
- remiamas darnus vystymasis;
- gerinama prieiga į naujas prekių, paslaugų ir investicijų rinkas;
- suteikiamos galimybės dalyvauti viešuosiuose infrastruktūros, informacinių technologijų, mokslinių tyrimų ir plėtros pirkimuose.
EU regional and urban development
Žemės ūkis ir aplinka
2021–2027 m. laikotarpiu:
- bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) bus įgyvendinama siekiant užtikrinti galimybę gauti saugaus, kokybiško, įperkamo, maistingo ir įvairaus maisto, taip pat bus remiamas perėjimas prie visiškai tvaraus žemės ūkio ir kaimo plėtros;
- pagal programą LIFE bus finansuojami projektai, kuriais siekiama pagerinti oro kokybę ir išsaugoti augalų ir gyvūnų rūšis, kurioms dabar kyla pavojus;
- naujo Teisingos pertvarkos fondo lėšomis bus remiamas perėjimas prie poveikio klimatui neutralumo šiuo tikslu sumažinant pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose.
Kova su terorizmu
Pagal ES biudžetą Vidaus saugumo fondas bus sustiprintas, siekiant padidinti ES pajėgumus kovoti su grėsmėmis saugumui ir tuo tikslu:
- keičiantis informacija;
- atliekant bendrus rizikos vertinimus ir tyrimus;
- naudojant bendras technologijas ir suvienijant jėgas, siekiant kovoti su bendromis grėsmėmis.
Be to, Europos gynybos fondo lėšomis toliau bus remiamas visų dydžių įmonių bendradarbiavimas gynybos srityje.
Migracijos problemos sprendimas
Kai kurioms ES šalims kyla didesnis konkretus migracijos spaudimas, palyginti su kitomis šalimis. 2021–2027 m. ES išorės sienoms stiprinti skiriama daugiau paramos, siekiant apsaugoti ES prieglobsčio sistemą. Šalys taip pat gaus daugiau ES lėšų, siekiant padėti joms geriau valdyti migraciją į ES, pvz., per Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX).