2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusius plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstus nuosavus išteklius sudaro neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstas nacionalinis įnašas. Šie nuosavi ištekliai yra glaudžiai susiję su ES politikos prioritetais. Tikimasi, kad tai paskatins valstybes nares mažinti pakuočių atliekas ir paragins Europą pereiti prie žiedinės ekonomikos, įgyvendinant Europinę plastikų strategiją. Taip pat valstybėms narėms paliekama galimybė nustatyti tinkamiausią plastiko pakuočių atliekų taršos mažinimo politiką, kuri atitiktų subsidiarumo principą.
Neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų svoriui bus taikomas vienodas 0,80 EUR vienam kilogramui pareikalavimo tarifas kartu su mechanizmu, kuriuo siekiama išvengti pernelyg didelių įnašų iš mažiau turtingų valstybių narių.
Kaip tai vyksta praktiškai?
Įnašai bus apskaičiuojami remiantis Eurostato duomenimis, kuriuos valstybės narės jau renka ir teikia laikydamosi esamų ataskaitų teikimo įsipareigojimų. Konkrečiau, valstybės narės jau teikia duomenis apie plastiko pakuočių atliekų kaupimą ir perdirbimą pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą (Direktyva 94/62/EBB) ir jos Įgyvendinimo sprendimą (Sprendimas (ES) 2019/665). Duomenys skelbiami Eurostato interneto svetainėje.
Atsižvelgdama į tai, kad tikslūs duomenys Eurostatui perduodami N+2 metų liepos mėn., Europos Komisija iš pradžių apskaičiuos prognozėmis, dėl kurių susitaria ES valstybės narės ir Komisija, pagrįstus įnašus. Tai – įprastinė praktika, taikoma ir kitiems ES biudžeto pajamų šaltiniams.
Paskelbus duomenis Europos Komisija atitinkamai pritaikys valstybių narių įnašų skaičiavimus.
Pavyzdžiui, 2021 m. (įsigaliojus Sprendimui dėl nuosavų išteklių) valstybės narės mokės savo įnašus kas mėnesį, remdamosi prognozėmis. Šis įnašas bus pakoreguotas po 2023 m. liepos mėn., kai bus paskelbti galutiniai duomenys.