2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusius plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstus nuosavus išteklius sudaro neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįstas nacionalinis įnašas. Šie nuosavi ištekliai yra glaudžiai susiję su ES politikos prioritetais, kuriais valstybės narės skatinamos mažinti pakuočių atliekų kiekį ir skatinti Europą pereiti prie žiedinės ekonomikos, įgyvendinant Europinę plastikų strategiją. Taip pat valstybėms narėms paliekama galimybė nustatyti tinkamiausią plastiko pakuočių atliekų taršos mažinimo politiką, kuri atitiktų subsidiarumo principą.Neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų svoriui bus taikomas vienodas 0,80 EUR vienam kilogramui pareikalavimo tarifas kartu su mechanizmu, kuriuo siekiama išvengti pernelyg didelių įnašų iš mažiau turtingų valstybių narių.Kaip tai vyksta praktiškai?Įnašai apskaičiuojami remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės renka ir teikia pagal atliekų teisės aktuose nustatytas ataskaitų teikimo prievoles. Konkrečiau, valstybės narės jau teikia duomenis apie plastiko pakuočių atliekų kaupimą ir perdirbimą pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą (Direktyva 94/62/EBB) ir jos Įgyvendinimo sprendimą (Sprendimas (ES) 2019/665). Tikimasi, kad 2025 m. vasario mėn. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva bus pakeista Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentu. Duomenys skelbiami Eurostato interneto svetainėje.Atsižvelgdama į tai, kad tikslūs duomenys Eurostatui perduodami N+2 metų liepos mėn., Europos Komisija iš pradžių apskaičiuoja prognozėmis, dėl kurių susitaria ES valstybės narės ir Komisija, pagrįstus įnašus. Tai – įprastinė praktika, taikoma ir kitiems ES biudžeto pajamų šaltiniams.Paskelbus duomenis Europos Komisija atitinkamai pritaiko valstybių narių įnašų skaičiavimus.Nuo 2021 m. (įsigaliojus Sprendimui dėl nuosavų išteklių) valstybės narės moka savo įnašus kas mėnesį, remdamosi prognozėmis. Šie įnašai koreguojami po dvejų metų, kai turimi galutiniai duomenys.
