ES teisės rūšys

Pirminė teisė: ES sutartys

Visų ES veiksmų pamatas – Sutartys. Šiuose privalomuose ES valstybių narių susitarimuose, visų pirma Romos sutartyje ir Mastrichto sutartyje, nustatyti Europos Sąjungos tikslai, ES institucijų taisyklės, sprendimų priėmimo būdai ir ES bei jos narių santykiai.

Sutartys yra ES teisės atskaitos taškas ir todėl vadinamos pirmine teise. ES gali priimti tik tų sričių teisės aktus, kuriose valstybės narės ES sutartimis jai suteikė įgaliojimus tai daryti. Tai vadinamasis kompetencijos suteikimo principas.

Derybose dėl Sutarčių dalyvauja ir jas patvirtina visos ES valstybės narės, jas ratifikuoja valstybių narių parlamentai, kartais jos ratifikuojamos referendumu. Laikui bėgant ES sutartys kelis kartus buvo iš dalies keičiamos siekiant priimti naujas valstybes nares, reformuoti ES institucijas ir nustatyti naujas ES atsakomybės sritis.

Antrinė teisė: teisės aktai

Sutarčių principais ir tikslais grindžiamas teisynas yra antrinė teisė. Ji apima privalomus ir neprivalomus teisės aktus.

Privalomi teisės aktai

Privalomi teisės aktai priimami laikantis vienos iš ES sutartyse nustatytų teisėkūros procedūrų (įprastos arba specialios). Šie aktai yra reglamentai, direktyvos ir sprendimai.

Reglamentai yra teisės aktai, kurių visos nuostatos yra privalomos. Jie yra tiesiogiai ir vienodai taikomi visoms ES valstybėms narėms, kai tik įsigalioja, ir jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.
Direktyvose ES valstybėms narėms nustatomi privalomi tikslai, kad būtų pasiektas tam tikras rezultatas, tačiau jos gali laisvai pasirinkti, kaip šių tikslų pasiekti. Priėmus direktyvą ES lygmeniu, ES valstybės narės turi priimti jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemones ir apie jas pranešti Europos Komisijai.
Perkelti į nacionalinę teisę reikia iki direktyvoje nurodyto termino (paprastai per 2 metus). Jei šalis direktyvos neperkeltų, Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Visos sprendimų nuostatos yra privalomos. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.

Neprivalomi teisės aktai

Neprivalomi teisės aktai yra sprendimai, kurie priimti ne pagal įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą, o pagal specialias taisykles. Tai rekomendacijos ir nuomonės.

Rekomendacijos suteikia galimybę ES institucijoms pareikšti nuomonę ir pasiūlyti veiksmų kryptį teisiškai neįpareigojant tų, kuriems rekomendacijos skirtos.
Nuomonės suteikia galimybę ES institucijoms pasisakyti kokiu nors klausimu teisiškai neįpareigojant tų, kuriems ta nuomonė skirta.

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

Tam tikromis aplinkybėmis Parlamentas ir Taryba gali įgalioti Komisiją priimti deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus.

Deleguotieji aktai yra Komisijos priimti visuotinai taikomi ne teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos tam tikros neesminės teisėkūros procedūra priimto akto nuostatos. Įgaliojimams priimti tokius aktus taikomi griežti apribojimai:

esminės įstatymo nuostatos negali būti keičiamos;
teisėkūros procedūra priimtame akte turi būti apibrėžti įgaliojimų delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukmė;
Parlamentas ir Taryba gali atšaukti įgaliojimų delegavimą arba pareikšti prieštaravimus dėl deleguotojo akto.

Komisija (arba išimtiniais atvejais Taryba) gali priimti įgyvendinimo aktus tose srityse, kuriose reikalingos vienodos įgyvendinimo sąlygos (pvz., mokesčių, žemės ūkio, vidaus rinkos, sveikatos ir maisto saugos ir kt.).

Išsamiau apie įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus