Pirminė teisė: ES sutartys
Visų ES veiksmų pamatas – Sutartys. Šiuose privalomuose ES valstybių narių susitarimuose, visų pirma Romos sutartyje ir Mastrichto sutartyje, nustatyti Europos Sąjungos tikslai, ES institucijų taisyklės, sprendimų priėmimo būdai ir ES bei jos narių santykiai.
Sutartys yra ES teisės atskaitos taškas ir todėl vadinamos pirmine teise. ES gali priimti tik tų sričių teisės aktus, kuriose valstybės narės ES sutartimis jai suteikė įgaliojimus tai daryti. Tai vadinamasis kompetencijos suteikimo principas.
Derybose dėl Sutarčių dalyvauja ir jas patvirtina visos ES valstybės narės, jas ratifikuoja valstybių narių parlamentai, kartais jos ratifikuojamos referendumu. Laikui bėgant ES sutartys kelis kartus buvo iš dalies keičiamos siekiant priimti naujas valstybes nares, reformuoti ES institucijas ir nustatyti naujas ES atsakomybės sritis.
Antrinė teisė: teisėkūros procedūra priimami aktai
Sutarčių principais ir tikslais grindžiamas teisynas yra antrinė teisė. Ji apima teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus.
Teisėkūros procedūra priimti aktai yra sprendimai, priimti laikantis vienos iš ES sutartyse nustatytų teisėkūros procedūrų (įprastos arba specialios).
Šiuo metu yra penkių rūšių teisės aktai, įskaitant reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.
Reglamentai yra teisės aktai, kurie yra privalomi visi. Jie yra tiesiogiai ir vienodai taikomi visoms ES valstybėms narėms, kai tik įsigalioja, ir jų nereikia perkelti į nacionalinę teisę.
Direktyvose ES valstybėms narėms nustatomi privalomi tikslai, kad būtų pasiektas tam tikras rezultatas, tačiau jos gali laisvai pasirinkti, kaip šių tikslų pasiekti.
Priėmus direktyvą ES lygmeniu, ES valstybės narės turi priimti priemones, kad direktyva būtų perkelta į nacionalinę teisę (įgyvendinta). Nacionalinės valdžios institucijos turi pranešti apie tas priemones Europos Komisijai.
Perkelti į nacionalinę teisę reikia iki direktyvoje nurodyto termino (paprastai per 2 metus). Jei šalis direktyvos neperkeltų, Komisija gali pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Sprendimai yra privalomi visi. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra privalomas tik tiems adresatams.
Rekomendacijos nėra privalomos. Jos suteikia galimybę ES institucijoms pareikšti nuomonę ir pasiūlyti veiksmų kryptį teisiškai neįpareigojant tų, kuriems rekomendacijos skirtos.
Nuomonės nėra privalomos. Tai priemonė ES institucijoms pasisakyti kokiu nors klausimu teisiškai neįpareigojant tų, kuriems ta nuomonė skirta.
Sutarčių principais ir tikslais grindžiamas teisynas yra antrinė teisė. Ji apima teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus.
Ne teisėkūros procedūra priimti aktai yra sprendimai, kurie priimti ne pagal įprastą ar specialią teisėkūros procedūrą, o pagal specialias taisykles. Tam, kad būtų priimtas ne teisėkūros procedūra priimtas aktas, pirmiausia turi būti suteikti įgaliojimai jį priimti.
Ne teisėkūros procedūra priimti aktai būna dviejų rūšių – deleguotieji ir įgyvendinimo aktai.