3 principai
Kaip ir kokiose srityse ES gali veikti, nustatoma vadovaujantis 3 principais:
- kompetencijos suteikimo principu, pagal kurį ES turi tik tiek galios, kiek jai jos suteikiama visų valstybių narių ratifikuotomis ES Sutartimis,
- proporcingumo principu, pagal kurį ES neturi daryti daugiau, negu yra būtina norint pasiekti Sutartyse iškeltus tikslus,
- subsidiarumo principu, pagal kurį tose srityse, kurios priklauso tiek ES, tiek nacionalinių vyriausybių kompetencijai, ES gali imtis veiksmų tik tuomet, jei jos lygmens veiksmai gali būti efektyvesni.
Sritys, kurių teisės aktus gali priimti tik ES
Kai kurių sričių teisės aktus gali priimti tik ES. Valstybės narės tuos teisės aktus tik taiko, išskyrus tuos atvejus, kai ES suteikia įgaliojimus kai kuriuos teisės aktus priimti joms pačioms. Tokią kompetenciją, kuri Sutartyse vadinama išimtine kompetencija, ES turi toliau išvardytose srityse.
- Muitų sąjunga
- Bendrosios rinkos konkurencijos taisyklės
- Euro zonos šalių pinigų politika
- Prekyba ir tarptautiniai susitarimai (tam tikromis aplinkybėmis)
- Jūrų augalų ir gyvūnų politika, reguliuojama pagal bendrą žuvininkystės politiką
Sritys, kurių teisės aktus gali priimti ES arba nacionalinės vyriausybės
Kai kurių sričių teisės aktus gali priimti tiek ES, tiek valstybės narės. Tačiau valstybės narės teisės aktus gali priimti tik tuomet, jei ES dar nepasiūlė teisės aktų arba nusprendė, kad to nedarys. Tokią kompetenciją, kuri Sutartyse vadinama pasidalijamąja kompetencija, ES turi toliau išvardytose srityse.
- Bendroji rinka
- Užimtumas ir socialiniai reikalai
- Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda
- Žemės ūkis
- Žuvininkystė
- Aplinka
- Vartotojų apsauga
- Transportas
- Transeuropiniai tinklai
- Energetika
- Teisingumas ir pagrindinės teisės
- Migracija ir vidaus reikalai
- Visuomenės sveikata (aspektai, apibrėžti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnyje)
- Moksliniai tyrimai ir kosmosas
- Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba
Sritys, kurių teisės aktus priima valstybės narės, o ES joms padeda
Kai kuriose srityse ES gali tik remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiklą. Ji neturi įgaliojimų priimti teisės aktų ir negali kliudyti valstybėms narėms to daryti. Tokiu atveju ES turi kompetenciją, kuri Sutartyse vadinama papildomąja kompetencija. Ją ES turi toliau išvardytose srityse.
- Visuomenės sveikata
- Pramonė
- Kultūra
- Turizmas
- Švietimas ir mokymas, jaunimas, sportas
- Civilinė sauga
- Administracinis bendradarbiavimas
Ypatingas ES vaidmuo
Specialioji kompetencija kai kuriose srityse suteikia ES galimybę atlikti ypatingą vaidmenį arba nuveikti daugiau, negu paprastai leidžiama pagal Sutartis. Tos sritys išvardytos toliau.
- Ekonominės politikos ir užimtumo politikos koordinavimas
- Bendros užsienio ir saugumo politikos nustatymas ir įgyvendinimas
- Vadinamoji lankstumo sąlyga, pagal kurią ES suteikiama galimybė laikantis griežtų sąlygų imtis veiklos, kuri nepriklauso įprastai jos atsakomybės sričiai