Krizių valdymas ir solidarumas

COVID-19 pandemijos metu ES koordinavo ir finansavo medicininės įrangos ir susijusių reikmenų tiekimą ir pagal ES civilinės saugos mechanizmą bendrai finansavo beveik 100 000 ES piliečių repatriacijos skrydžius.

Visoje Europoje ir pasaulyje pagalbos prašiusioms šalims buvo pristatyta asmeninės apsaugos priemonių, pvz., veido kaukių, chalatų, pirštinių, apsauginių akinių, kombinezonų, dezinfekavimo priemonių ir kitų produktų.

Apskritai COVID-19 pandemijos metu ES:

• koordinavo ir bendrai finansavo daugiau kaip 190 mln. medicinos reikmenų ir asmeninės apsaugos priemonių pristatymą;

• padėjo ligoninėms – nusiuntė papildomų medicinos darbuotojų;

• pagal ES civilinės saugos mechanizmą daugiau kaip 55 Europos ir viso pasaulio šalims suteikė per 10,5 mln. vakcinų dozių.

Galimybę teikti šią pagalbą sudarė Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras – Europos Sąjungos ekstremaliųjų situacijų centras. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras atsakė į daugiau kaip 170 papildomų pagalbos prašymų dėl COVID-19, nesusijusių su repatriacija.

Nuo COVID-19 protrūkio 2020 m. pradžioje iki 2021 m. pabaigos, siekiant padėti daugiau kaip 140 šalių partnerių kovoti su pandemija ir šalinti jos padarinius, pagal Europos komandos požiūrį išmokėta 47,7 mlrd. EUR. Apie šią paramą Komisija pranešė pagal bendrą Europos komandos stebėsenos mechanizmą. Paramos reikmėms buvo pasitelkti Komisijos, ES valstybių narių, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ištekliai.

Iš bendros 53,7 mlrd. EUR sumos, sutelktos pagal Europos komandos priemonių rinkinį, iki 2021 m. gruodžio mėn. išmokėta 47,7 mlrd. EUR, siekiant reaguoti į neatidėliotinus humanitarinius poreikius (3 mlrd. EUR), stiprinti sveikatos, vandens ir sanitarijos sistemas (10,6 mlrd. EUR) ir švelninti socialinius bei ekonominius pandemijos padarinius (be kita ko, darbo vietų praradimo ir švietimo srityse) (34,1 mlrd. EUR).

Šios su įsipareigojimais susijusios išmokos buvo skirtos:

• Europos kaimynystei – 13,6 mlrd. EUR iš 15,6 mlrd. EUR;

• Užsachario Afrikai – 8,3 mlrd. EUR iš 9 mlrd. EUR;

• Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai – 6,8 mlrd. EUR iš 7,6 mlrd. EUR;

• Azijos ir Ramiojo vandenyno šalims – 4 mlrd. EUR iš 4,3 mlrd. EUR;

• Lotynų Amerikos ir Karibų regionui – 2,5 mlrd. EUR iš 3,2 mlrd. EUR;

• Afrikai, Karibams ir Ramiojo vandenyno šalims (regionas) – 539 mln. EUR iš 743 mln. EUR;

• užjūrio teritorijoms ir Grenlandijai – 579 mln. EUR iš 631 mln. EUR;

• pasaulinėms programoms – 8,6 mlrd. EUR iš 9,7 mlrd. EUR.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo metinėse statistinėse ataskaitose apie paramą vystymuisi renka ir skelbia duomenis apie pasaulinį paramos teikėjų atsaką į COVID-19 pandemiją. Su 2022 m. duomenimis, susijusiais su Europos komandos požiūrį taikančių subjektų pasauliniu atsaku į pandemiją, netrukus bus galima susipažinti EBPO internetinėje duomenų bazėje (vadinamojoje kreditorių duomenų teikimo sistemoje). Joje galima parsisiųsti minėtą duomenų rinkinį ir peržiūrėti sandorius, pažymėtus raktažodžiu #COVID-19. Atitinkamus 2022 m. duomenis EBPO turėtų paskelbti 2023 m. gruodžio mėn.

Pandemijos nepaiso sienų. Nuo pat pradžių ES siekė visiems užtikrinti vienodas galimybes gauti įperkamų, saugių ir veiksmingų COVID-19 vakcinų. ES organizavo pasaulinį atsaką į koronaviruso grėsmę, kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti Prieigos prie kovos su COVID-19 priemonių spartinimo iniciatyvą („ACT Accelerator“) ir rėmė pasaulinę iniciatyvą COVAX, kuria siekta užtikrinti vienodas galimybes gauti COVID-19 vakcinų.

Komisija, valstybės narės ir Europos investicijų bankas tapo pagrindiniais investuotojais į iniciatyvą COVAX – skyrė daugiau kaip 5 mlrd. EUR, kad suteiktų 1,8 mlrd. vakcinų dozių 92 mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims.

Be to, ES dalijimosi vakcinomis mechanizmas suteikė galimybę valstybėms narėms ES įsigytomis dozėmis pasidalyti su trečiosiomis šalimis, be kita ko, pagal iniciatyvą COVAX.

Iki 2023 m. rugpjūčio mėn. ES valstybės narės kitoms pasaulio šalims dovanojo daugiau kaip 530 mln. dozių. Didžiąja dauguma – apie 445 mln. – dozių pasidalyta pagal iniciatyvą COVAX. Be to, 87 mln. dozių ES valstybės narės suteikė dvišalio dovanojimo pagrindu, pavyzdžiui, kaimyninėms šalims Vakarų Balkanuose.

ES taip pat rėmė savo partnerių vakcinacijos strategijas ir atsargų paskirstymą: papildomai skyrė 300 mln. EUR, kad būtų paspartintas vakcinų paskirstymas ir skiepijimas Afrikoje. Be to, ES papildomai skyrė 100 mln. EUR, kad būtų pagerinta prieiga prie diagnostikos ir gydymo priemonių bei jų paskirstymas ir stiprinamos sveikatos priežiūros sistemos šalyse partnerėse.

Siekdama padidinti vietos gamybą ir prieigą prie vakcinų Afrikoje, 2021 m. gegužės mėn. Europos komanda pradėjo įgyvendinti 1 mlrd. EUR vertės iniciatyvą, kuria remiamas Afrikos Sąjungos tikslas iki 2040 m. vietoje gaminti 60 proc. žemyne naudojamų vakcinų. ES, bendradarbiaudama su Ispanija, taip pat užmezgė partnerystę su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu, siekdama remti vakcinų, vaistų ir kitų sveikatos technologijų gamybą vietoje ir didinti sveikatos priežiūros sistemų atsparumą.

^{Atsakomybės ribojimo pareiškimas. Puslapis paskutinį kartą atnaujintas 2023 m. rugsėjo mėn.}