Ši informacija taip pat pateikiama: ukrainiečių k. | українська | rusų k. | русский
Humanitarinė pagalba ir civilinė sauga
Komisija skyrė daugiau nei 1,4 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos programoms Ukrainoje, kurias vietoje įgyvendins partneriai.
Atsižvelgiant į Ukrainos vyriausybės prioritetus, ES humanitarinė pagalba apima:
- apgyvendinimą,
- piniginę paramą,
- sveikatos priežiūrą,
- pagalbą maisto srityje,
- švietimą,
- vandens tiekimą ir sanitarijos paslaugas.
Be to, pagal ES civilinės saugos mechanizmą Ukrainai iš ES valstybių narių ir partnerių suteikta daugiau kaip 159 000 tonų pagalbos natūra.
ES koordinuoja Ukrainos pacientų, kuriems būtinas skubus gydymas, medicininę evakuaciją – iki šiol ji perkėlė daugiau kaip 5 000 pacientų į Europos ligonines, kad jie gautų specializuotos priežiūros paslaugas.
2022 m. ES sutelkė 330 mln. EUR skubios paramos programai, padedančiai užtikrinti galimybę gauti pagrindines prekes ir paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir maistas. Paramos programa taip pat padėjo apsaugoti gyventojus – tiek šalies viduje perkeltus žmones, tiek juos priimančias bendruomenes – ir paremti mažąsias bei vidutines įmones ir žemės ūkį.
Išminavimo veiksmų Ukrainoje rėmimas
2022–2030 m. ES ir jos valstybės narės įsipareigojo skirti 500 mln. EUR humanitariniams kovos su minomis veiksmams Ukrainoje, todėl jos yra pagrindinės paramos teikėjos šioje srityje.
ES remia Ukrainos kovos su minomis veiksmus stiprindama nacionalinius pajėgumus, mokydama ir aprūpindama Ukrainos išminuotojus ir skatindama novatoriškų kovos su minomis metodų diegimą, įskaitant šunų išminuotojų naudojimą. Ši pagalba padeda užminuotas teritorijas vėl padaryti saugias civiliams gyventojams ir sudaro sąlygas šalies atkūrimui ir atstatymui.
Vykdydamos šiuos veiksmus, lapkričio 16–18 d. Briuselyje ES ir Ukraina kartu rengia 2026 m. Ukrainos kovos su minomis konferenciją. Renginio tikslas – sutelkti tarptautinę paramą, stiprinti pasaulines partnerystes ir skatinti novatoriškus kovos su minomis metodus Ukrainoje ir už jos ribų.
„rescEU“ parama
Panaudojant „rescEU“ atsargas ES sutelkė medicinos reikmenis, laikino apgyvendinimo priemones ir elektros energijos generatorius, taip pat specializuotą įrangą, skirtą sumažinti visuomenės sveikatai kylančią riziką, pvz., chemines, biologines, radiologines ir branduolines grėsmes.
Iš viso nuo karo pradžios Ukrainai suteikėme 181 mln. EUR „rescEU“ paramos.
Ukrainai suteiktos „rescEU“ paramos rūšys
- būsto poreikiai
- apsauginiai kostiumai
- teršalų šalinimo medžiagos
- ventiliatoriai
- infuzinės pompos
- pacientų monitoriai
- ultragarso prietaisai
Laikinoji apsauga
Prasidėjus invazijai ES nedelsdama pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą. Tokiu būdu priverstinai perkeltiems asmenims, bėgantiems nuo karo Ukrainoje, suteikiamos tam tikros teisės ES, įskaitant:
- leidimus gyventi;
- galimybę gauti tinkamą apgyvendinimo vietą;
- medicininės priežiūros paslaugas;
- galimybę vaikams mokytis.
Nuo tada pagal šią laikinosios apsaugos sistemą ES šalys priėmė daugiau kaip 4 mln. iš Ukrainos bėgančių asmenų. ES šalys susitarė laikinąją apsaugą pratęsti iki 2028 m. kovo mėn., nes išlieka aiškus iš Ukrainos bėgančių žmonių apsaugos poreikis.
Komisija nustatė kuo lanksčiausias sąlygas, kad valstybės narės taip pat galėtų skirti nepanaudotas sanglaudos lėšas nuo karo bėgantiems žmonėms paremti. Tokiu būdu šiam tikslui buvo skirta iki 17 mlrd. EUR.
Parama Ukrainos vaikams
ES skyrė 100 mln. EUR, kad padėtų užtikrinti vaikų galimybes saugiai mokytis Ukrainoje.
Padovanota daugiau kaip 380 mokyklinių autobusų, o Komisija Ukrainos mokiniams pristatė 1,5 mln. vadovėlių.
Ukrainos vaikų grąžinimas namo
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. į Rusiją bei laikinai okupuotas teritorijas neteisėtai deportuota ir prievarta perkelta daugiau kaip 20 500 Ukrainos vaikų.
2026 m. gegužės 11 d. ES kartu su Ukraina ir Kanada pirmininkavo Tarptautinės Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijos aukšto lygio susitikimui. Renginio metu dalyviai įsipareigojo imtis aktyvesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas kiekvieno Rusijos pagrobto Ukrainos vaiko grąžinimas ir visapusiška atskaitomybė už šiuos nusikaltimus.
Liudijimai vietoje
29-erių Antonas Atroščenko – greitosios medicinos pagalbos paramedikas. Jis priklauso Černihivo srities greitosios medicinos pagalbos ir katastrofų medicinos centro 11-ajaigreitosios medicinos pagalbos komandai. Po neseniai Ukrainoje įvykdytos sveikatos priežiūros reformos visi greitosios pagalbos automobilių vairuotojai turi būti įgiję medicinos specialisto kvalifikaciją, pagal kurią galėtų teikti skubią pagalbą ne ligoninėse arba pakeliui į jas. Antonas tapo paramediku baigęs ES ir JT vystymosi programos mokymus.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Černihivo apgultis truko 41 dieną. Kartą išeidama iš pastato komanda pateko į apšaudymą. Drauge su gyventojais jie slėpėsi koridoriuje, už dviejų sienų. Vos 15 metrų atstumu nuo jų sugriuvo siena. Per paramedikų mokymus Antonas įgijo naujų įgūdžių, kurie kasdien padeda gelbėti pacientų gyvybes.
Šis puslapis paskutinį kartą peržiūrėtas 2 rugsėjo 2026