Atnaujindama pramonės strategiją Europos Komisija išsamiai apžvelgė kelias sritis, kurios gali būti laikomos strategiškai svarbiomis Europos interesams. Šiose apžvalgose nagrinėjamas galimos strateginės priklausomybės pobūdis bei poveikis ir atitinkami politikos sprendimai, kurie tam tikrais atvejais jau įgyvendinami. Šie vertinimai turėtų būti laikomi ne išsamia visų rūšių galimos ES strateginės priklausomybės analize, o pirmuoju kelių svarbių sričių vertinimo etapu.
Metalai ir naudingosios iškasenos yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Europos pramonei pereinant prie neutralaus poveikio klimatui kyla pavojus, kad priklausomybę nuo iškastinio kuro pakeis priklausomybė nuo neenergetinių žaliavų. Prieiga prie išteklių yra būtina visai ES pramonei ir labai svarbi siekiant Europos tikslo įgyvendinti žaliąjį kursą ir užtikrinti ES ekonomikos skaitmeninę transformaciją.
Kadangi ES neišgauna visų žaliavų, reikalingų mūsų paklausai patenkinti, ES pramonė susiduria su pasauline konkurencija prieigos prie žaliavų srityje.
2020 m. svarbiausiųjų žaliavų sąraše Komisija nustatė 30 svarbiausiųjų žaliavų. Šios žaliavos yra labai svarbios ekonominiu požiūriu, be to, jų tiekimo rizika yra didelė.
Retųjų žemių elementai yra naudojami magnetuose, kuriais varomi elektromobiliai ir vėjo turbinos
Galis ir indis reikalingi šviestuvuose naudojamiems šviesos diodų (LED) technologiniams sprendimams
Silicio metalas naudojamas puslaidininkiuose
Platinos grupės metalai reikalingi vandenilio kuro elementuose ir elektrolizeriuose
Keletas strateginių sektorių ir technologijų priklauso nuo prieigos prie svarbiausiųjų žaliavų
Kai kurių žaliavų pasaulinė pasiūla yra labai koncentruota tam tikrose šalyse
- 98 proc. retųjų žemių elementų į ES tiekiama iš Kinijos
- 98 proc. borato į ES tiekiama iš Turkijos
- 71 proc. ES platinos poreikių patenkina Pietų Afrika
- Pavienės įmonės ES aprūpina hafniu ir stronciu
Daugiau kaip 70 proc. pasaulinės kobalto, retųjų žemių elementų ir volframo gamybos taikomi eksporto apribojimai.
2030–2050 m. pagrindinių žaliavų paklausa atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir elektromobilumo srityje didės daugkart
Savo 2020 m. svarbiausiųjų žaliavų veiksmų plane ES nustatė įvairius veiksmus atsparios žaliavų tiekimo grandinės kūrimui remti. Norint užtikrinti aprūpinimo ištekliais saugumą, reikia įvairinti tiek pirminius, tiek antrinius tiekimo šaltinius, mažinti priklausomybę ir gerinti išteklių naudojimo efektyvumą bei žiediškumą, įskaitant tvarų produktų projektavimą. Pagrindiniai Komisijos veiksmai:
Europos žaliavų aljansas
2020 m. įsteigtas aljansas siekia sukurti atsparią žaliavų tiekimo grandinę ir konkrečiai dėmesį sutelkti į retųjų žemių magnetus ir variklius. Šiuo tikslu aljansas jau nustatė valstybių narių ir pramonės investicinius projektus, kuriais siekiama remti retųjų žemių magnetų gamybos didinimą Europos Sąjungoje.
Kiti žaliavų projektų paramos veiksmai
- Du bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP), susiję su baterijų vertės grandine
- Investavimo galimybės pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę
- 300 mln. EUR žaliavų moksliniams tyrimams ir inovacijoms pagal programą „Europos horizontas“
- Strateginės tarptautinės partnerystės iniciatyvos siekiant užtikrinti diversifikuotą ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą
- Parama „produkto kaip paslaugos“ verslo modeliui, kad būtų skatinamas žaliavų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas
- Žaliavų sekimas taikant technologijas, suderintus duomenų reikalavimus
- Leidimų išdavimo proceso gerinimas siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir išlaikyti aukštus aplinkosaugos standartus
- ES tvarių žaliavų principų plėtojimas
Vaistai yra labai svarbūs visuomenei. Jie suteikia terapinių galimybių ligų diagnostikai, gydymui bei prevencijai ir yra svarbūs šalinant grėsmes visuomenės sveikatai, įskaitant COVID-19 ir bet kokią būsimą pandemiją. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad piliečiai galėtų gauti saugių, veiksmingų ir kokybiškų vaistų už prieinamą kainą. Tačiau mūsų analizė rodo, kad ES yra priklausoma nuo įvairių sveikatos ekosistemos išteklių ir produktų užsienio tiekimo grandinių.
Kadangi vaistų tiekimo grandinės yra sudėtingos, galimi sutrikimai visoje tiekimo grandinėje ES ir už jos ribų. Jie gali būti įvairūs – nuo prekybos ginčų, kibernetinių išpuolių, nekoordinuoto atsargų kaupimo, eksporto apribojimų, logistikos trikdžių iki objektų uždarymo ar nelaimingų atsitikimų vietoje, taip pat gerosios gamybos praktikos nesilaikymo.
Vaistų tiekimo grandinė tapo viena iš labiausiai integruotų tiekimo grandinių pasaulyje. Visų pirma, generinių veikliųjų vaistinių medžiagų gamybai būdinga didelė regioninė koncentracija. Be to, kita vis pastebimesnė tendencija – generinių veikliųjų vaistinių medžiagų gamybos koncentracija Indijoje ir Kinijoje.
Pasaulinės generinių veikliųjų vaistinių medžiagų gamybos vertės dalis (2015 m.)
- 66 proc. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (Indijoje ir Kinijoje)
- 24 proc. ES
- 3 proc. Šiaurės Amerikoje
- 7 proc. kitose pasaulio šalyse
ES gamybos pajėgumai yra dideli. Tačiau nėra pakankamai aišku, kiek ES yra priklausoma nuo trečiųjų šalių pajėgumų, susijusių su veikliųjų vaistinių medžiagų gamybai reikalingais procesais ir ištekliais. Labai svarbu nustatyti ypatingos svarbos produktus, kurie reikalingi visuomenės sveikatos požiūriu ir kurių gamybai ES neturi pakankamų pajėgumų. Siekdama spręsti šį klausimą, Komisija parengė iniciatyvą
Struktūrinis dialogas dėl vaistų tiekimo saugumo
Kaip paskelbta ES vaistų strategijoje, Europos Komisija inicijavo struktūrinį dialogą su atitinkamais vaistų tiekimo grandinės viešaisiais ir privačiaisiais subjektais, siekdama:
- pirma, geriau suprasti pažeidžiamumą ir įvairią galimą priklausomybę;
- antra, imtis priemonių vaistų tiekimo grandinių atsparumui didinti ir vaistų tiekimo ES pacientams saugumui užtikrinti.
Baterijos yra labai svarbios sudarant sąlygas ES žaliajai ir skaitmeninei transformacijai. Jos yra būtinos siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso plataus užmojo tikslą, kad iki 2050 m. ES neutralizuotų savo poveikį klimatui. Be to, jos padeda įmonėms tapti pasaulio lyderėmis švarių produktų ir technologijų srityje. Baterijos ypač svarbios elektra varomų transporto priemonių gamybai. Jos vis dažniau naudojamos energijai kaupti ir kitoms pramonės reikmėms, pvz., mašinoms, elektriniams įrankiams ar šakiniams krautuvams.
Nors yra įvairių baterijų technologijų, ličio jonų elementai yra viena svarbiausių daugelio rūšių baterijų sudedamųjų dalių, nes ši technologija yra veiksmingesnė, palyginti su įvairiomis tradicinėmis brandžiomis baterijų technologijomis.
Pasauliniai ličio jonų baterijų elementų gamybos pajėgumai 2018 m.
Gamybos pajėgumų didinimo veiksniai
|
Ličio jonų baterijose dabar galima sukaupti 300 proc. daugiau energijos nei 1991 m. | Mažėjančios sąnaudos (1100 USD už kWh 2010 m. -> 156 USD už kWh 2019 m.) |
|---|---|---|
 |
Prognozuojama, kad pasaulinė paklausa iki 2040 m. padidės iki 4 000 gigavatvalandžių (GWh), palyginti su 90 GWh 2016 m. | Numatoma, kad iki 2028 m. paklausa Europoje pasieks 400 GWh |
Pagrindiniai aspektai
ES pagaminama vos 1 proc. visų baterijų žaliavų. Kad patenkintų judumo ir energijos kaupimo sektorių poreikius, ES reikia:
- 7–18 kartų daugiau ličio iki 2030 m.;
- 2–5 kartų daugiau kobalto iki 2030 m.;
- 16–57 kartų daugiau ličio iki 2050 m.;
- 3–15 kartų daugiau kobalto iki 2050 m.
- 84 proc. perdirbtų medžiagų ir komponentų kilmės regionas yra Azija.
- 8–9 proc. perdirbtų medžiagų ir komponentų – ES.
- ES paskelbta apie keletą investicijų į baterijų medžiagas, tačiau būtina investuoti papildomai
Atsižvelgdama į ličio jonų baterijų svarbą, Komisija priėmė strateginį veiksmų planą, kuriuo siekiama sukurti Europos vertės grandinę. Reaguojant į tai, pastaraisiais metais plačiu mastu sutelktos viešosios ir privačiosios investicijos ir įgyvendinamos šios iniciatyvos:
Europos baterijų aljansas
2017 m. įsteigtas Europos baterijų aljansas remia novatoriškos, konkurencingos ir tvarios baterijų vertės grandinės kūrimą Europoje. Visų pirma jis padeda spręsti baterijų gamybos pajėgumų trūkumo ES problemą. Numatomi jo veiklos rezultatai:
- iki 2025 m. ES pastatyti bent 15 gigafabrikų;
- iki 2025 m. pateikti tiek baterijų elementų, kad jais galėtų būti varoma 6 mln. elektromobilių (360 GWh).
Iki 2024 m. Europa galėtų tapti antra pagal dydį ličio jonų elementų gamintoja. Mūsų pasaulinių gamybos pajėgumų dalis iki 2024 m. gali padidėti iki 14,7 proc., o iki 2029 m. – iki 16,6 proc., palyginti su 5,9 proc. 2019 m.
Bendros investicijos
 Elektromobilumas |
Vien 2019 m. – 60 mlrd. EUR investicijų (daugiausia privačių) į Europos elektromobilumo vertės grandinę; |
tai 3,5 karto daugiau nei Kinijoje |
 Moksliniai tyrimai |
Apie 270 mln. EUR iš ES mokslinių tyrimų programų 2019–2020 m. |
925 mln. EUR siūloma naujai Europos pramoninių baterijų vertės grandinės partnerystei pagal programą „Europos horizontas“ |
 Bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP) |
Pirmosios BEISP dotacijos – 3,2 mlrd. EUR valstybės pagalbos, kuri, kaip tikimasi, pritrauks dar 5 mlrd. EUR privačiojo sektoriaus investicijų. |
Antrosios BEISP dotacijos – 2,9 mlrd. EUR valstybės pagalbos, kuri, kaip tikimasi, pritrauks dar 9 mlrd. EUR privačiojo sektoriaus investicijų. |
Kitos vykdomos iniciatyvos
- Tikėtina, kad 2022 m. įsigalios nauja baterijų teisės aktų sistema
- ES svarbiausiųjų žaliavų vertės grandinių atsparumo didinimas
- Veiksmingo baterijų mokslinių tyrimų finansavimo pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinimo užtikrinimas
- Kvalifikuotos baterijų sektoriaus darbo jėgos kūrimas Europoje
Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis bus būtinas sprendžiant itin svarbius uždavinius, susijusius su ES pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir konkurencingumu. ES pirmauja kelių švariojo vandenilio technologijų srityje, o pusė elektrolizerių gamintojų yra Europoje. Tačiau ES priklauso nuo pagrindinių komponentų žaliavų importo ir atsinaujinančiosios energijos tiekimo.
Vandenilis įvairiose ekosistemose naudojamas įvairioms reikmėms, pvz., chemijos ir naftos perdirbimo pramonėje, taip pat judumo, energijos kaupimo ir šildymo sektoriuose. Jo energinė vertė vienam masės vienetui yra didelė, todėl jis tinka, pavyzdžiui, sunkiajam transportui. Tačiau visų pirma jis turi būti gaunamas naudojant energiją – iš gamtinių dujų arba vandens elektrolizės būdu.
Tikslinis atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių elektrolizerių pajėgumų didinimas
Europos vandenilio ekosistemos kūrimas žingsnis po žingsnio
- Nuo šiandienos iki 2024 m.
Padėsime įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti (bendra galia – bent 6 gigavatai) ir pagaminti iki vieno milijono tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
- 2025–2030 m.
Vandenilis turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi; sieksime įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti (bendra galia – bent 40 gigavatų) ir ES pagaminti iki dešimties milijonų tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.
- 2030 m.
Nuo 2030 m. vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos turėtų būti diegiamos plačiu mastu, kad pasiektų visus sektorius, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti sunku.
Siekiant sumažinti pagrindinių sektorių (pvz., plieno, cheminių medžiagų ar sunkiojo transporto) priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikalingas patikimas švariojo vandenilio tiekimas dideliu mastu. Dėl nepakankamos vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio tiekimo trumpuoju laikotarpiu ir dėl nepakankamos infrastruktūros gali būti vėluojama priimti sprendimus dėl investavimo galutinės grandies sektoriuje.
- 80–120 GW saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų, reikalingų būtinai elektros energijai tiekti iki 2030 m., sujungimas
ES yra priklausoma nuo pagrindinių vandenilio ekonomikai reikalingų sudedamųjų dalių (pvz., elektrolizerių ir kuro elementų) žaliavų importo.
- Kuro elementams, elektrolizeriams ir vandenilio saugojimo technologijoms gaminti reikia apie 30 žaliavų. 13 iš jų priskiriamos svarbiausiosioms žaliavoms.
- Europos vandenilio aljansas. Komisija įsteigė Europos švariojo vandenilio aljansą, kaip paskelbta 2020 m. kovo mėn. pramonės strategijoje. Šiuo metu kuriama investicijų ir projektų bazė ES vandenilio strategijai įgyvendinti.
- ES finansavimas. Vandenilio vertės grandinės plėtojimui gali būti naudojamos kelios programos, pavyzdžiui, būsima švariojo vandenilio partnerystė pagal programą „Europos horizontas“, Inovacijų fondas, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos regioninės plėtros fondas ir Teisingos pertvarkos fondas.
- BEISP. Šiuo metu vyksta diskusijos su keliomis valstybėmis narėmis dėl vieno ar daugiau galimų BEISP kūrimo.
- Bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis. Pasaulinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, švariojo vandenilio standartai ir apibrėžtys bus labai svarbūs kuriant pasaulinę taisyklėmis grindžiamą vandenilio rinką.
- Priklausomybė. Žaliavų srityje vykdomi veiksmai pagal Žaliavų veiksmų planą ir Europos žaliavų aljansą, kad būtų apribota priklausomybė, susijusi su kuro elementais ir elektrolizeriais.
Puslaidininkiais grindžiami mūsų kasdien naudojami išmanieji įtaisai ir paslaugos. Jie sudaro sąlygas pagrindiniuose sektoriuose diegti inovacijas ir konkuruoti pasauliniu mastu, kad Europa galėtų kurti ir gaminti galingiausius procesorius. Tačiau riboti gamybos pajėgumai, didelės patekimo į rinką sąnaudos ir vienodų sąlygų trūkumas kelia grėsmę ES gebėjimui visapusiškai pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamomis galimybėmis.
Stygius, su kuriuo pastaruoju metu susidūrė automobilių pramonė, yra ES kylančių iššūkių pavyzdys. Puslaidininkių lustai yra pagrindinės visų skaitmeninių produktų ir paslaugų sudedamosios dalys. Jie naudojami automobiliuose, orlaiviuose, medicinos įrangoje, mobiliuosiuose telefonuose, tinkluose ir superkompiuteriuose.
Pagrindiniai aspektai
Šiandien pažangiausių lustų kūrimas ir plėtojimas gali kainuoti iki 1 mlrd. EUR. Pažangiai gamyklai pastatyti reikia iki 20 mlrd. EUR investicijų. 2020 m. pažangiausius lustus gamino tik du gamintojai – TSMC (Taivanas) ir „Samsung“ (Pietų Korėja).
ES labai priklausoma nuo JAV bendrojo projektavimo priemonių srityje, o nuo Azijos – pažangių lustų gamybos srityje.
Geopolitinė įtampa ir vienodų sąlygų nebuvimas kenkia konkurencijai šioje srityje. Lustų kūrimui ir gamybai vis dažniau skiriamos labai didelės subsidijos.
ES tenkanti pasaulinių pajamų dalis sudaro apie 10 proc., o kompiuterijos ir ryšių segmentuose – apie 6 proc.
- Stiprinti technologijas. Bendruose Europos veiksmuose ir iniciatyvose daugiausia dėmesio reikės skirti procesorių ir puslaidininkių technologijų pajėgumų atkūrimui, nes jos itin svarbios, kad būtų sudarytos sąlygos našiam ir efektyviu energijos naudojimu pagrįstam duomenų apdorojimui, ryšiams, infrastruktūrai ir daugeliui DI prietaikų.
- Bendros Europos pastangos. 2020 m. gruodžio mėn. daugelis valstybių narių bendroje deklaracijoje susitarė dirbti kartu, kad sustiprintų ekosistemą ir užtikrintų platesnį dalyvavimą visoje tiekimo grandinėje.
- Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansas. Komisija rengiasi pradėti šį procesą, kad suburtų įvairius suinteresuotuosius subjektus. Aljansas padės pasiekti pagrindinius ES politikos tikslus mikroelektronikos srityje.
- Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Puslaidininkiai yra viena iš sričių, kuriose pagal ES valstybės pagalbos taisykles turi būti investuojama įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. 20 proc. Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų turėtų būti skirta skaitmeninei pertvarkai.
- Reglamentavimo sistema. Šį sektorių paveikė įmonių įsigijimas, kurį finansiškai rėmė ES ir valstybės narės. ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reglamentas suteikia galimybę įvertinti užsienio investicijų riziką saugumui ir viešajai tvarkai. Naujajame siūlomame reglamente dėl bendrąją rinką iškreipiančių užsienio subsidijų siūloma nauja priemonė iškraipymams, atsiradusiems dėl užsienio valstybių suteiktų subsidijų vienodomis sąlygomis bendrojoje rinkoje, įvertinti.
- Tiekimo grandinės atsparumas. Nuoseklus pramonės, mokslinių tyrimų ir prekybos politikos priemonių derinys gali palengvinti alternatyvių tiekimo šaltinių įvairinimo procesą ir sustiprinti esamas tiekimo grandines užmezgant partnerystę ir bendradarbiaujant su pasauliniais partneriais.
Duomenys tampa bet kurios organizacijos ypatingos svarbos turtu. Debesijos kompiuterijos technologijomis grindžiamas tokių technologijų, kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas ir 5G / 6G, veikimas. Tai strateginės bazinės didelio poveikio technologijos žaliajai ir skaitmeninei ES pramonės ir viešojo sektoriaus ateičiai. Per ateinantį dešimtmetį Europa, pasinaudodama būsimais pokyčiais, visų pirma susijusiais su tinklo paribio kompiuterija, turi išskirtinę galimybę rinkoje stiprinti savo duomenų apdorojimo technologijas.
Debesijos technologijos suteikia galimybę užtikrinti pigesnes lanksčias užsakomąsias duomenų saugojimo ir tvarkymo paslaugas. Jos naudojamos centralizuotuose duomenų centruose, paskirstytuose įrenginiuose arba naudotojui ranka pasiekiamuose prijungtuosiuose įrenginiuose (tinklo paribio kompiuterija). Daugelis paslaugų, kuriomis įmonės, viešojo administravimo institucijos ir piliečiai naudojasi kasdien, grindžiamos debesijos kompiuterijos paslaugomis.
Galimybės užtikrinti ES autonomiškumą
Tikimasi, kad iki 2025 m. 80 proc. visų gautų duomenų bus apdoroti tinklo paribyje, be dabar dominuojančių rinkos dalyvių
Stiprus programinės įrangos paslaugų augimas – puiki galimybė Europos tiekėjams pasinaudoti savo padėtimi
Kita galimybė – 5G tinklai ir daugialypė debesų kompiuterija (rizikos mažinimo priemonė)
Nepaisant tam tikro augimo pastaraisiais metais, debesijos paslaugomis ES vis dar naudojamasi retai. Eurostato duomenimis, padėtis, palyginti su 2018 m., pagerėjo, vis dėlto debesijos paslaugomis (daugiausia paprastomis paslaugomis, pavyzdžiui, e. pašto ir rinkmenų saugojimo) 2020 m. naudojosi tik 36 proc. ES įmonių.
Didžiausiam ES įsisteigusiam debesijos paslaugų teikėjui tenka mažiau nei 1 proc. visų Europos rinkoje gautų pajamų. Palyginimui, keturi šios srities pasaulio lyderiai („Amazon Web Services“, „Microsoft Azure“, „Google Cloud“ ir „Alibaba Cloud“) 2021 m. gaus daugiau kaip 80 proc. pasaulinių pajamų. Dėl šių stambiųjų tiekėjų padėties rinkoje ir masto kitiems konkurentams įeiti į rinką yra sunkiau, be to, tai užkerta kelią Europos lyderystės augimui.
Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad, palyginti su JAV ir Kinija, ES investicijų į debesiją apskaičiuotas deficitas sudaro 11 mlrd. EUR.
Iš tikrųjų nuotolinių išteklių naudotojai turi labai ribotas galimybes pereiti iš vieno debesijos paslaugų teikėjo pas kitą. Be to, jiems kelia susirūpinimą naudojimosi užsienio debesijos paslaugomis asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo aspektai ir kyla klausimų dėl taikytinos teisės.
- Naujasis pramonės duomenų, tinklo paribio ir debesijos kompiuterijos aljansas. Komisija rengiasi pradėti šį procesą, kad suburtų įvairius suinteresuotuosius subjektus, padėtų sustiprinti Europos pramonės pozicijas pasaulinėje debesijos ir tinklo paribio kompiuterijos rinkoje, visų pirma sprendžiant didėjančio duomenų apdorojimo pajėgumų paskirstymo bei decentralizavimo problemą ir poreikį sudaryti sąlygas nuo tiekėjų nepriklausomai sietinei debesijos ekosistemai.
- ES investicijos į Europos sietinę debesiją. Mūsų tikslas – 2021–2027 m. bendrai investuoti į Europos duomenų erdves ir Europos sietinę debesiją. ES investicijos bus skiriamos pagal Skaitmeninės Europos programą, Antrąją Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir programą „Europos horizontas“.
- Privačios ir nacionalinės bendros investicijos. 2020 m. spalio mėn. visos valstybės narės pasirašė bendrą deklaraciją ir susitarė bendradarbiauti siekiant atnaujinti esamus pajėgumus, formuoti naujos kartos debesijos pasiūlą ir skatinti debesijos paslaugų diegimą visoje ES. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (kaip programos „NextGenerationEU“ dalis) bus svarbus valstybių narių investicijų kanalas.
- Bendriems Europos interesams svarbus projektas (BEISP). Kelios valstybės narės pradėjo procesą, kuriuo siekiama bendrai parengti galimą BEISP, daugiausia dėmesio skiriant naujos kartos debesijos ir tinklo paribio infrastruktūrai ir paslaugoms.