„Rožinis spalis“. Parama moterims kovojant su krūties vėžiu

„Nepraleiskite nė vienos atrankinės patikros – neatidėkite net ir mėnesiui“, – sako Maria, sergantiesiems vėžiu paramą teikiančios savanorių grupės pirmininko pavaduotoja savo darbo vietoje Briuselyje. Mariai vėžys buvo diagnozuotas sulaukus 38 metų, 2013 m., atlikus įprastą patikrą. „Vienus metus buvau laikinojo nedarbingumo atostogose ir teko atlikti sudėtingas operacijas. Buvau jauniausias asmuo ligoninėje, kurioje buvau gydoma – amžius, nuo kurio galite susirgti vėžiu, dramatiškai mažėja.“

Spalis yra informuotumo apie krūties vėžį mėnuo. Tai proga didinti informuotumą apie ligą, teikti paramą krūties vėžiu sergančioms moterims ir pabrėžti, kaip ankstyva atrankinė patikra gali gerokai padidinti sėkmingo rezultato tikimybę.  

ES aktyviai dalyvauja kovojant su krūties vėžiu. Įgyvendindama Europos sveikatos sąjungos strategiją, ji parengė kovos su vėžiu planą. Šiuo planu ji siekia reikšmingų pokyčių ES šalyse, kad visiems ES piliečiams būtų užtikrinta geresnė vėžio prevencija, gydymas, priežiūra ir gyvenimo kokybė. 2022 m. buvo priimtos naujos atnaujintos atrankinės patikros gairės, grindžiamos naujausiais moksliniais įrodymais dėl krūties, kolorektalinio ir gimdos kaklelio vėžio. ES tikslas – sudaryti sąlygas pasitikrinti 90 proc. reikalavimus atitinkančių tikslinių gyventojų visoje ES.  

Šiuo metu krūties vėžys sudaro beveik 30 proc. visų ES moterų vėžinių susirgimų. Tačiau šalių ir gyventojų grupių dalyvavimas atliekant atrankinę patikrą labai skiriasi. 2022 m. ES sukūrė pirmąjį Europos su vėžiu susijusios nelygybės duomenų registrą, kad nustatytų tendencijas, skirtumus ir nelygybę tarp ES šalių ir regionų ir jų viduje. Šiais rezultatais prisidedama prie būsimos ES politikos ir investicijų į krūties vėžio gydymą. 

 „Diagnozavus vėžį buvau viena“, – sako Valentina, Marios sergantiesiems vėžiu paramą teikiančios grupės narė.  „Paramos grupė man tapo antra šeima. Gyvenimas palengvėja, kai pasidalini su kitais žmonėmis. Net ir geras kolegos žodis gali būti labai svarbus.“ Grupę sudaro 200 narių, kurie sirgo arba serga vėžiu arba prižiūri sergančiuosius vėžiu. 

„Visi turėtų stengtis suburti tokią grupę“, – teigia Valentina. Grupė teikia įvairią paramą – nuo patarimų, kaip nepasiklysti su vėžiu gydymu susijusių procedūrų „jūroje“, iki dalyvavimo jogos pamokoje ir pasivaikščiojimo miške. Valentina pabrėžia fizinio aktyvumo svarbą energijai padidinti po vėžio gydymo. „Prieš susirgdama vėžiu nebuvau labai sportiška“, – sako ji, „tačiau dabar kiekvieną savaitgalį sportuoju.“ 

Sveikdama Valentina prisijungė prie Belgijos vietinės programos, pagal kurią krūties vėžiu sergančios moterys skatinamos užsiimti grupine fizine veikla, kuri padėtų joms gyti ir sumažinti vėžio pasikartojimo riziką. Valentina su 10 moterų grupe Islandijoje nuėjo šiek tiek daugiau nei 100 km. „Nors turėjau daug darbo, sužinojusi, kad galiu dalyvauti, pasijaučiau kupina energijos.“ Grupė pasivadino „Les Amazones“. „Tik vėliau sužinojome, kad graikai sukūrė šio žodžio etimologiją ir teigė, kad jis kilo iš a-mazos – be krūties.  Šios bebaimės moterys pasišalino savo dešinę krūtį, kad nebūtų kliūties šaudyti iš lanko“, – aiškina Valentina.

Kitai sergantiesiems vėžiu paramą teikiančios grupės narei, Alice, iš pradžių krūties vėžys buvo diagnozuotas dirbant Nigeryje. „Aš buvau ką tik baigusi maitinti krūtimi savo 15 mėnesių dukrą ir tai buvo COVID-19 pradžia. Gydytojas man nurodė grįžti į Europą, kad būtų atlikta biopsija; skridau paskutiniu skrydžiu prieš oro uosto uždarymą kelioms savaitėms. Deja, biopsijos rezultatas buvo teigiamas ir pradėjau gydytis. Nigeryje moterys neturi tokių pačių galimybių.“ Kaip ji vertina savo patirtį dabar? „Esu laiminga, kad gimiau Europoje“, – teigė ji. 

Daugiau informacijos 

Europos kovos su vėžiu planas 

Europos sveikatos sąjunga 

Kampanija #GetScreenedEU, kurioje pateikiama informacija apie vėžio atrankinės patikros programas ES šalyse 

Vėžio atrankinė patikra, diagnozė ir priežiūra