Klimato kaita, greitėjanti technologijų raida ar geopolitiniai pokyčiai – pavyzdžiai tų tendencijų, kurios labai veikia europiečių gyvenimą. Šios permainos vyksta visais lygmenimis – nuo visuomeninės politikos iki pasaulinių galios struktūrų. Siekdama numatyti šiuos pokyčius ir jiems pasirengti, taip pat remti perėjimą prie žaliosios, skaitmeninės ir teisingesnės Europos, Komisija stiprina pasirengimo kultūrą ir įrodymais grindžiamą išankstinį politikos formavimą. Štai kodėl Komisija remia pastangas į savo darbą įtraukti strateginį prognozavimą.
Kas yra strateginis prognozavimas?
Prognozavimas – galimų būsimų pokyčių tyrinėjimo ir numatymo disciplina, kurios tikslas – formuoti norimą ateitį. Šiuo tikslu prognozuojant struktūriškai ir sistemingai pasitelkiamas kolektyvinis intelektas. Kita vertus, strateginio prognozavimo tikslas – į Europos Sąjungos politikos formavimą, strateginį planavimą ir pasirengimą įtraukti būsimas įžvalgas. Jis padeda ES pasirengti būsimiems sukrėtimams ir galimybėms ir juos numatyti, taip pat formuoti norimą ateitį.
Strateginis prognozavimas nėra susijęs su ateities numatymu; jame nagrinėjamos įvairios galimos ateities galimybės, taip pat galimos jų galimybės ir iššūkiai. Galiausiai jis padeda politikos formuotojams imtis veiksmų dabar ir taip formuoti ateitį.
Pagrindiniai dalyviai
2019 m. vykdomasis pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius tapo pirmuoju už strateginį prognozavimą atsakingu Komisijos narių kolegijos nariu. Pavestiems darbams vadovauja Komisijos generalinis sekretoriatas ir Jungtinis tyrimų centras (pastarasis naudojasi turimais prognozavimo pajėgumais), o Komisijos strateginio prognozavimo tinklas užtikrina ilgalaikį visų generalinių direktoratų politikos koordinavimą. Komisija prognozavimo srityje glaudžiai bendradarbiauja ir kuria aljansus su kitomis ES institucijomis, visų pirma naudodamasi Europos strategijos ir politikos analizės sistema (ESPAS). Be to, naudodamasi ES masto prognozavimo tinklu, ji bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais ir plėtoja partnerystes, grindžiamas valstybių narių viešaisiais prognozavimo pajėgumais.
Strateginio prognozavimo ataskaitos
Komisija rengia metines strateginio prognozavimo ataskaitas, kurios padeda rengti Komisijos darbo programas ir pagrįsti daugiametį programavimą. Tai daroma pasitelkus dalyvaujamąjį tarpsektorinį prognozavimo procesą, kurį vykdo Komisijos tarnybos, konsultuodamosi su valstybėmis narėmis, diskutuodamos su ESPAS partneriais ir su išorės suinteresuotaisiais subjektais.
2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje „Tvarumas ir gerovė – Europos atviro strateginio savarankiškumo pagrindas“ atkreipiamas dėmesys į aktualiausius, tarpusavyje susijusius socialinius ir ekonominius iššūkius, su kuriais ES susidurs siekdama tvarumo. Atsižvelgdama į tai, ji siūlo dešimt sričių, kuriose ES turi imtis veiksmų, kad pertvarka būtų sėkminga. Tai galiausiai turėtų sustiprinti Europos atvirą strateginį savarankiškumą ir pozicijas pasauliui pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
2023 m. strateginio prognozavimo ataskaita
2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje „Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų susiejimas naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis“ dėmesys sutelkiamas į dviejų ES pertvarkų sąveiką, atsižvelgiant ir į perversminę ir kintančią geopolitinę aplinką, kurioje vyksta ši pertvarka. Joje pabrėžiama, kokį svarbų vaidmenį penkiuose strateginiuose Europos sektoriuose, kuriuose išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų (energetikos, transporto, pramonės, statybų ir žemės ūkio), atlieka skaitmeninės technologijos. Be to, joje apibrėžiama 10 svarbiausių darbo barų, kuriais siekiama iki 2050 m. kuo labiau padidinti sinergiją ir sumažinti įtampą tarp tų dviejų pertvarkų.
2022 m. strateginio prognozavimo ataskaita
2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje „ES pajėgumas ir laisvė veikti“ pateikiama į ateitį orientuota ir daugiadalykė svarbių tendencijų, darysiančių poveikį ES iki 2050 m., perspektyva, įskaitant klimato kaitą ir kitus aplinkosaugos iššūkius, technologinę transformaciją, spaudimą demokratijai ir vertybėms, pasaulio tvarkos ir demografijos pokyčius. Be to, joje nustatyta 10 sričių, kuriuose ES gali sustiprinti savo veiksmų galimybes ir laisvę.
2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita
2020 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje „Strateginis prognozavimas – kelias į didesnį Europos atsparumą“ aptariama pirmoji struktūrinė su COVID-19 krize susijusi patirtis ir paaiškinama, kaip prognozavimas gali padėti sustiprinti ilgalaikį Europos atsparumą sparčiai vykstančių esminių pokyčių eroje. Tai daroma analizuojant ES atsparumą keturiais aspektais: socialiniu ir ekonominiu, geopolitiniu, žaliuoju ir skaitmeniniu. Ataskaitoje pasiūlyta naudoti atsparumo rodiklių suvestines, kuriomis politikos formuotojai galėtų naudotis kaip stebėsenos priemonėmis.
2020 m. strateginio prognozavimo ataskaita
ES masto prognozavimo tinklas
Apie ES masto prognozavimo tinklo sukūrimą paskelbta 2020 m. Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitoje. Tinklo tikslas – strateginiams nuomonių mainams ir bendradarbiavimui perspektyviniais Europos ateičiai svarbiais klausimais sutelkti visų valstybių narių ir Komisijos turimus intelektinius gebėjimus bei prognozavimo patirtį ir taip plėtoti sinergiją, grindžiamą viešojo administravimo sistemos prognozavimo pajėgumais.
ES masto prognozavimo tinklas yra dviejų lygmenų. Kiekvienos valstybės narės paskirti už ateities klausimus atsakingi ministrai neoficialiai susitinka bent kartą per metus. Jie aptaria svarbiausius su Europos ateitimi susijusius klausimus.
Už ateities klausimus atsakingiems ministrams talkina nacionalinių administracijų vyresniųjų pareigūnų tinklas, kurio nariai susitinka bent dusyk per metus, kad pasirengtų ministrų posėdžiams, įvertintų su tų posėdžių išvadomis susijusių tolesnių veiksmų įgyvendinimo pažangą ir drauge dirbtų teminėse darbo grupėse.
ES politikos formavimo rėmimas
Strateginis prognozavimas padeda tobulinti politikos formavimą ir kurti perspektyvias strategijas, kad trumpalaikiai veiksmai atitiktų ilgalaikius tikslus. Tam naudojami įvairūs metodai, pavyzdžiui:
Perspektyvų vertinimas – sisteminis įvykių bei tendencijų vertinimas ir fiksavimas, kuriais naudojantis sudaroma ateities panorama arba vaizdus naujų kaitos signalų piešinys.
Didžiųjų tendencijų analizė – paradigmų pokyčių ir sąveikaujančių tendencijų analizė ir aptarimas, kuriais remiantis surašoma (viena) ateities istorija ir veiksmų planas.
Scenarijų planavimas – pokalbius, analizę ir modeliavimą apimantis interaktyvus kartotinis procesas, kurio rezultatas – tikėtinų ateities variantų rinkinys, nesvarbu, ar jie mums patinka, ar ne, ir nesvarbu, kaip jie gali įvykti.
Vizijos kūrimas – pasirinktos krypties nustatymas, kurio rezultatas – bendras pageidaujamos ateities supratimas ir aiškus jos aprašymas, taip pat vidutinės trukmės laikotarpio veiksmų planas su konkrečiais vizijos įgyvendinimo veiksmais.
Strateginis prognozavimas toliau nurodytais būdais padeda Komisijai siekti strateginių prioritetų:
- atliekamos prognozavimo užduotys, susijusios su ateities klausimais, norint išnagrinėti, kaip įgyvendinti Komisijos politinių prioritetų siekius, analizuoti pagrindines tendencijas, riziką ir naujas problemas ir apibrėžti Europos Sąjungai ypač aktualias temas. Be kita ko, skelbiama metinė strateginio prognozavimo ataskaita.
- remiama Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkė. Pagrindinės politikos iniciatyvos turėtų būti argumentuojamos strateginėmis prognozėmis užtikrinant, kad ES politika būtų grindžiama aiškiu būsimų tendencijų ir naujų problemų, galimų scenarijų ir susijusių iššūkių bei galimybių supratimu. Pavyzdžiui, Komisija parengė prognostinius scenarijus – galimų ateities variantų 2040 m. rinkinį, kuris turi padėti rengti Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos;
- vykdant specialias priemones įvairiomis temomis, kaip antai būsimos ūkininkų profesinės funkcijos 2040 m., ES muitinių ateitis ir žaliosios ateities darbo vietos, skatinamas į ateitį orientuotas politikos formuotojų mąstymas ir įkvepiama rengti ilgalaikes strategijas pagrindiniais politikos klausimais;
- padedama rengti apžvalgas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą, kuri padeda rasti europinio reglamentavimo naštos mažinimo galimybių ir įvertinti, ar galiojantys ES teisės aktai vis dar tinka ateičiai.
Tolesni veiksmai
- Bendradarbiavimo su ES masto prognozavimo tinklu stiprinimas siekiant didinti ES valstybių narių administravimo institucijų prognozavimo pajėgumą.
- Komisijos strateginio prognozavimo darbotvarkės įgyvendinimas ir būsimų iniciatyvų apsvarstymas.
- Darbas su kitomis ES institucijomis naudojantis Europos strategijos ir politikos analizės sistema (ESPAS)
Kontaktiniai duomenys
Adresas pasiteirauti SG-FORESIGHT
ec [dot] europa [dot] eu (SG-FORESIGHT[at]ec[dot]europa[dot]eu); JRC-FORESIGHTec [dot] europa [dot] eu (JRC-FORESIGHT[at]ec[dot]europa[dot]eu)