Europos žaliajame kurse pateikti šių pokyčių metmenys.

Visos 27 ES valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tam riekia iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. 

Tai atvers naujų inovacijų, investicijų ir darbo vietų kūrimo galimybių, taip pat leis

Kartu bus užtikrintos priemonės pažeidžiamiems piliečiams pagelbėti, mažinant nelygybę ir energijos nepriteklių, ir Europos bendrovių konkurencingumui sustiprinti.

Europos Komisija siūlo dar labiau mažinti automobilių ir furgonų išmetamą CO2 kiekį.

Komisija taip pat skatina mažai teršiančių ir visai netaršių transporto priemonių rinkos augimą. Visų pirma ji siekia užtikrinti, kad piliečiai turėtų tokioms transporto priemonėms įkrauti reikalingą infrastruktūrą, keliaudami tiek trumpais, tiek ilgais atstumais.

Be to, nuo 2026 m. kelių transportas bus įtrauktas į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą, taigi už taršą teks susimokėti ir tai skatins rinktis švaresnius degalus bei reinvestuoti į švarias technologijas.

Komisija taip pat siūlo apmokestinti ir aviacijos sektoriuje išmetamą anglies dioksidą. Iki šiol šiam sektoriui taikyta išimtis. Ji siūlo skatinti naudoti tvarius aviacijos degalus – įpareigoti visus iš ES oro uostų kylančius orlaivius papildyti tvarių degalų mišiniu.

Siekdama užtikrinti, kad jūrų sektorius sąžiningai prisidėtų prie bendrų pastangų mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, Komisija siūlo apmokestinti jūrų sektoriuje išmetamą anglies dioksidą. Komisija taip pat nustatys tikslus, kad didžiuosiuose uostuose laivams iš kranto būtų tiekiama elektros energija – tai padės sumažinti vietos oro kokybę gadinančio taršaus kuro naudojimą.

Tokiuose sektoriuose kaip energetika, transportas, statyba ir renovacija naujų pasiūlymų poveikis pasijus visoje vertės grandinėje ir padės kurti vietines gerai apmokamas tvarias darbo vietas visoje Europoje.

Tikimasi, kad ekonomikos elektrifikacija ir didesnis atsinaujinančiosios energijos naudojimas paskatins didesnį užimtumą šiuose sektoriuose. Didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą taip pat daugės darbo vietų statybos sektoriuje ir išaugs vietinės darbo jėgos paklausa.

Norime išlaikyti savo klimato srities užmojį ir užtikrinti, kad mūsų pramonės pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nenukentėtų nuo nesąžiningos tarptautinės konkurencijos.

Todėl Komisija siūlo mechanizmą, užtikrinsiantį, kad net ne tokias griežtas klimato taisykles taikančių šalių įmonės, importuodamos savo produktus į ES, susimokėtų anglies dioksido mokestį.

Komisija siūlo privalomą atsinaujinančiosios energijos dalį ES energijos rūšių derinyje padidinti iki 40 proc. Taip pat siūloma pramonės ir transporto sektoriams nustatyti papildomų tikslų, susijusių su degalais iš atsinaujinančiųjų išteklių, pvz., vandeniliu.

Be to, norint sumažinti ne tik išmetamą teršalų kiekį, bet ir vartotojų bei pramonės sąskaitas už energiją, svarbu mažinti energijos suvartojimą. Komisija siūlo didinti visos ES energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir padaryti juos privalomus, kad galutinės ir pirminės energijos suvartojimas iki 2030 m. iš viso būtų sumažintas 36–39 proc.

Žaliąją pertvarką reikėtų skatinti ir tinkamas paskatas duodančiomis energinių produktų apmokestinimo taisyklėmis. Komisija siūlo minimaliuosius šildymo ir transporto mokesčių tarifus suderinti su mūsų klimato srities tikslais, o brangimo socialinį poveikį švelninti remiant pažeidžiamus gyventojus.

Naujo Socialinio klimato fondo lėšomis bus remiami didžiausią energijos arba mobilumo nepriteklių patiriantys arba galintys patirti ES piliečiai. Taip bus siekiama palengvinti asmenų, kuriuos pokyčiai paveiks labiausiai, finansinę naštą ir užtikrinti, kad pertvarka vyktų teisingai, nė vieno nepaliekant nuošalyje.

Per septynerius metus 72,2 milijardų eurų bus skiriama pastatų renovacijai, netaršiam bei mažataršiam judumui ir netgi pajamoms remti.

Renovuoti reikia ne tik gyvenamuosius pastatus – ne mažiau svarbu renovuoti ir viešuosius pastatus, kad juose taip pat būtų naudojama daugiau atsinaujinančiosios energijos ir jų energijos vartojimo efektyvumas būtų didesnis.

Komisija siūlo:

• reikalauti, kad valstybės narės kasmet renovuotų bent 3 proc. bendro visų viešųjų pastatų patalpų ploto,
• nustatyti 2030 m. tikslą pastatuose naudoti 49 proc. atsinaujinančiosios energijos,
• reikalauti, kad valstybės narės iki 2030 m. atsinaujinančiosios energijos naudojimą šildymui ir vėsinimui kasmet didintų 1,1 procentinio punkto.

Atkuriant gamtą ir pasirūpinant, kad vėl klestėtų biologinė įvairovė, būtų galima greitai ir pigiai absorbuoti ir kaupti anglies dioksidą.

Todėl Komisija siūlo atkurti Europos miškus, dirvožemius, šlapynes ir durpynus. Taip būtų ne tik absorbuojama daugiau CO2, bet ir mūsų aplinka taptų atsparesnė klimato kaitos poveikiui.

Naudojantis šiais ištekliais tausiai ir pagal žiediškumo principą

• pagerėtų mūsų gyvenimo sąlygos,
• aplinka išliktų sveika,
• būtų sukurta kokybiškų darbo vietų,
• turėtume tvarių energijos išteklių.

Nauji tikslai, susiję su anglies dioksido absorbavimu gamtinėmis priemonėmis:

Siekiant laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir padaryti ES ekonomiką nuo jo nepriklausomą, svarbus bioenergijos naudojimas. Tačiau bioenergija turi būti naudojama tvariai. Komisija siūlo griežtus naujus kriterijus, kad dėl to nebūtų netvariai kertami miškai ir būtų apsaugotos biologinės įvairovės atžvilgiu vertingos teritorijos.

Aktyvesnė pasaulinė kova su klimato kaita

Teigiamu Europos žaliojo kurso pavyzdžiu jau pasekė didieji mūsų tarptautiniai partneriai – jie nusistatė terminus, iki kada pasieks poveikio klimatui neutralumą.

Investuodami į atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas kaupiame žinias ir kuriame produktus, praversiančius visam pasauliui.

Mūsų žalioji transporto pertvarka padės rastis bendrovėms, pirmausiančioms pasaulyje ir galėsiančioms aptarnauti augančią pasaulio rinką. Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais drauge sumažinsime CO2 kiekį, išmetamą viso pasaulio jūrų transporto ir aviacijos sektoriuose.

Šiais pasiūlymais ir idėjomis ES pasidalys su tarptautiniais partneriais lapkričio mėn. Glazge įvyksiančioje JT 26-ojoje klimato kaitos konferencijoje.