Europos žaliojo kurso įgyvendinimas

Europos žaliajame kurse pateikti šių pokyčių metmenys. Tie pokyčiai duos daug naudos: bus sukurta naujų inovacijų galimybių , investuojama, kuriamos žaliosios darbo vietos, gerinama sveikata, didinama gerovė ir kt.

Visos 27 ES valstybės narės įsipareigojo pasiekti, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Tam reikia iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m.

ES yra nustačiusi teisiškai privalomus klimato srities tikslus, apimančius visus pagrindinius ekonomikos sektorius. Teisės aktų rinkinyje numatyti:

• išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslai įvairiuose sektoriuose;
• tikslas gausinti natūralius anglies dioksido absorbentus;
• atnaujinta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kuria siekiama apriboti išmetamųjų teršalų kiekį, priversti mokėti už taršą ir skatinti investicijas į žaliąją pertvarką;
• socialinė parama piliečiams ir mažosioms įmonėms.

Valstybės narės 100 proc. savo pajamų iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais išleis su klimatu ir energetika susijusiems projektams ir socialiniam pertvarkos aspektui įgyvendinti.

Iš ES biudžeto – iš naujo Socialinio klimato fondo – tam bus skirta 65 mlrd. EUR, o iš viso daugiau kaip 86 mlrd. EUR bus skirta pažeidžiamiausiems piliečiams ir mažosioms įmonėms paremti vykdant žaliąją pertvarką. Tai suteiks galimybių visiems, nes bus mažinama nelygybė ir energijos nepriteklius ir didinamas Europos įmonių konkurencingumas – niekas neliks užmirštas.

Siekiant visoms Europos įmonėms sudaryti vienodas sąlygas, naujasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas užtikrins, kad atitinkamuose sektoriuose importuojami produktai pasienyje būtų apmokestinami anglies dioksido mokesčiu. Tai vertinga priemonė, kuria skatinama mažinti bendrą išmetamųjų teršalų kiekį pasaulyje ir išnaudoti ES rinką siekiant pasaulinių klimato tikslų.

Komisija žengė dar vieną žingsnį siekdama neutralizuoti poveikį klimatui – 2024 m. vasario mėn. ji pateikė ES 2040 m. klimato srities tikslo vertinimą. Ji rekomenduoja iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES sumažinti 90 proc., palyginti su XX a. paskutiniu dešimtmečiu. Tai atitinka naujausias mokslines rekomendacijas ir ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Europos Parlamentas ir valstybės narės aptars šį tikslą, o kitos kadencijos Komisija tuo pagrindu pateiks pasiūlymų dėl teisės aktų.

Taikant naujas CO2 kiekio normas, iki 2035 m. visi Europoje užregistruoti nauji lengvieji automobiliai ir furgonai bus visai netaršūs. Tarpinis tikslas siekiant nulinės taršos – užtikrinti, kad vidutinis naujų automobilių išmetamų teršalų kiekis iki 2030 m. sumažėtų 55 proc., o naujų furgonų – 50 proc. Taip kelių transportas iki 2050 m. bus tvirtai orientuotas į visai netaršų judumą.

ES siekia sukurti infrastruktūrą, kad piliečiai galėtų įsikrauti netaršias transporto priemones, tiek trumpoms, tiek ilgoms kelionėms. Elektros įkrovimo ir vandenilio degalų užpildymo infrastruktūros Europos keliuose tikslai bus privalomi. Bus užtikrinti pakankami viešieji įkrovimo pajėgumai, kad būtų patenkinti netaršių automobilių, kurių rinkoje vis daugės, poreikiai, taip pat toliau įrengiamos krovimo vietos namuose ar darbe.

Be to, nuo 2027 m. kelių transportas bus įtrauktas į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taigi už taršą teks susimokėti ir tai skatins rinktis švaresnius degalus bei reinvestuoti į švarias technologijas.

Anglies dioksido apmokestinimas taikomas ir aviacijos sektoriui. Kol kas jis taikomas skrydžiams EEE viduje ir skrydžiams į Šveicariją ir Jungtinę Karalystę. Nuo 2024 m. taip pat bus apmokestinami tarptautiniai skrydžiai į atokiausius regionus ir iš jų.

Siekiant skatinti naudoti tvarius aviacinius degalus, buvo padidinta ES oro uostams tiekiamų degalų minimali tvarių aviacinių degalų dalis, kurią aviacinių degalų tiekėjai turi maišyti su žibalu.

Anglies dioksido apmokestinimas taip pat bus taikomas jūrų sektoriui. Siekiant skatinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimą, nustatytas laipsniškas laivuose sunaudojamos energijos mažinimo tikslas, siekiant mažinti vidutinį per metus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį.

2023 m. vasario mėn. pristatytu Žaliojo kurso pramonės planu siekiama padidinti Europos neutralaus poveikio klimatui pramonės konkurencingumą ir paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

Žaliojo kurso pramonės plano tikslas yra įtvirtinti svarbų Europos vaidmenį pramonės inovacijų ir švarių technologijų srityje. Tame plane nurodyti keturi svarbūs ramsčiai:

• nuspėjama ir supaprastinta reglamentavimo aplinka;
• greitesnė prieiga prie finansavimo;
• įgūdžių gerinimas;
• atviros ir sąžiningos prekybos lengvinimas kuriant atsparas tiekimo grandines.

2023 m. kovo mėn. pristatytas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas yra Žaliojo kurso pramonės plano, kuriuo siekiama plėsti švarių technologijų gamybą ES, kurti žaliąsias darbo vietas ir užtikrinti, kad Sąjunga būtų tinkamai pasirengusi pereiti prie švarios energijos, dalis. Taip Europoje bus sudarytos geresnės sąlygos rengti poveikio klimatui neutralizavimo projektus ir pritraukti investicijų.

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir dėl to kilę energijos rinkos ir kainų sutrikimai tik sustiprino idėją, kad ES turi tapti nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro ir paspartinti žaliąją pertvarką.

2022 m. gegužės mėn. pristatytame plane „REPowerEU“ Komisija paskelbė savo pagalbos ES priemones:

• diegti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų;
• taupyti energiją;
• įvairinti savo energijos tiekimo šaltinius.

2023 m. kovo mėn. ES susitarė dėl griežtesnių teisės aktų, kuriais siekiama padidinti jos atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus pakėlus privalomojo 2030 m. tikslo ribą iki būtinų 42,5 proc. (palyginti su 32 proc. dabar), su perspektyva pasiekti 45 proc. Tai reiškia, kad dabartinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis ES beveik padvigubėtų.

Be to, mažinti energijos suvartojimą svarbu norint sumažinti ne tik išmetamą teršalų kiekį, bet ir vartotojų bei pramonės sąskaitas už energiją.

Nustatytas naujas privalomas visos ES tikslas – iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti 11,7 proc. 2024–2030 m. valstybės narės per metus turės sutaupyti vidutiniškai 1,49 proc. Dabar valstybės narės taip pat turės didinti energijos nepriteklių patiriančių žmonių energijos vartojimo efektyvumą.

Skatinti žaliąją pertvarką reikėtų ir tinkamas paskatas duodančiomis energinių produktų apmokestinimo taisyklėmis. Komisija pasiūlė (pasiūlymas dar svarstomas) minimaliuosius šildymo ir transporto mokesčių tarifus suderinti su mūsų klimato srities tikslais, o brangimo socialinį poveikį švelninti remiant pažeidžiamus gyventojus.

Komisija siekia per ateinantį dešimtmetį renovavimo rodiklį padidinti bent du kartus ir užtikrinti, kad renovuotuose pastatuose būtų efektyviau vartojama energija ir ištekliai. Todėl pagerės pastatuose gyvenančių ir dirbančių žmonių gyvenimo kokybė, sumažės ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, spartės skaitmenizacija, gerės medžiagų perdirbimas ir kartotinis naudojimas.

Siekdami paspartinti būtinas renovacijas, 2021 m. pasiūlėme peržiūrėti ES Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kad visoje Europoje būtų laipsniškai didinamas pastatų energinis naudingumas, kartu atidžiai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes.

Reikiamus pagerinimus galima pasiekti įvairiomis konkrečiomis priemonėmis, pavyzdžiui, įrengti izoliaciją, pakeisti senus langus ar duris, modernizuoti šildymo sistemas arba įrengti saulės baterijų plokštes.

Naujojo Socialinio klimato fondo lėšomis bus remiami didžiausią energijos arba mobilumo nepriteklių patiriantys arba galintys patirti ES piliečiai. Iš jo iš viso bus skirta daugiau kaip 86 mlrd. EUR pažeidžiamiausiems piliečiams ir mažosioms įmonėms paremti vykdant žaliąją pertvarką.

Fondo lėšomis bus remiamos šios pažeidžiamos grupės, taikant struktūrines priemones ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, pastatų renovaciją (pvz., izoliaciją), švarų šildymą ir vėsinimą (pvz., šilumos siurblius) ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą (pvz., saulės baterijų plokštes), taip pat į visai netaršų ir mažataršį judumą ir transportą, įskaitant viešąjį transportą.

Be to, atsižvelgiant į naujas ES taisykles dėl pastatų, nustatytas naujas orientacinis nacionalinis lyginamasis standartas, papildysiantis ES pastatų teisės aktus ir nukreipsiantis valstybių narių pastangas: 49 proc. pastatų sektoriuje suvartojamos energijos turės būti iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Viešajam sektoriui taip pat bus taikomas naujas tikslas sumažinti per metus suvartojamos energijos kiekį 1,9 proc. Valstybių narių pareiga kasmet renovuoti ne mažiau kaip 3 proc. viešojo administravimo institucijoms priklausančių pastatų bendro patalpų ploto bus taikoma ne tik centrinės valdžios institucijoms, bet visoms viešosioms įstaigoms.

Be to, nuo 2027 m. statyba ir transporto degalai bus įtraukti į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, taigi už taršą teks susimokėti ir tai skatins rinktis švaresnius degalus bei reinvestuoti į švarias technologijas.

Atkuriant gamtą ir pasirūpinant, kad vėl klestėtų biologinė įvairovė, būtų galima greitai ir pigiai absorbuoti ir kaupti anglies dioksidą. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija yra išsamus ir ilgalaikis gamtos apsaugos ir Europos biologinės įvairovės atkūrimo planas žmonių, klimato ir planetos labui.

Strategijoje numatyti konkretūs įsipareigojimai ir veiksmai:

• išplėsti esamas tinklo „Natura 2000“ teritorijas – visas ES saugomas sausumos ir jūros teritorijas;
• pradėti įgyvendinti ES gamtos atkūrimo planą, priimant pirmąjį Gamtos atkūrimo teisės aktą, dėl kurio dabar deramasi;
• skirti finansavimą biologinės įvairovės projektams, kurie nulems esminius pokyčius;
• nustatyti priemones, padedančias spręsti pasaulinę biologinės įvairovės nykimo problemą.

Gamtos atkūrimas yra svarbus visuotiniam atšilimui stabdyti, nes gamta surenka ir kaupia anglies dioksidą, padeda prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelnina gaivalinių nelaimių (pvz., potvynių, sausrų ir karščio bangų) padarinius, kurie yra vis skaudesni.

Be to, netvarus gamtos išteklių naudojimas, ypač dirvožemio degradacija ir tarša, yra svarbus klimato ir biologinės įvairovės krizes skatinantis veiksnys. Siekdama išspręsti šią problemą Komisija pasiūlė Dirvožemio stebėsenos teisės aktą, kuriuo iki 2050 m. bus pagerinta dirvožemio būklė Europos Sąjungoje: bus renkami duomenys apie dirvožemio būklę ir siekiama užtikrinti, kad jie būtų prieinami ūkininkams ir kitiems dirvožemio valdytojams.

Labai svarbu ES didinti grynąjį absorbuojamą anglies dioksido kiekį ir gausinti anglies dioksido absorbentų. ES grynojo anglies dioksido absorbavimo natūraliais absorbentais tikslas iki 2030 m. bus padidintas iki 310 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Už anglies dioksido šalinimą iš atmosferos atsakomybe dalijasi valstybės narės, jos atsakingos už rūpinimąsi anglies dioksido absorbentais ir jų plėtra, kad būtų pasiektas naujasis ES tikslas.

Siekiant laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro ir padaryti ES ekonomiką nuo jo nepriklausomą, svarbus bioenergijos naudojimas. Tačiau bioenergija turi būti naudojama tvariai. Atsižvelgiant į didesnius klimato ir biologinės įvairovės užmojus, bus taikomi griežti nauji kriterijai, kuriais siekiama išvengti netvaraus miškų kirtimo ir apsaugoti didelės biologinės įvairovės vertės teritorijas.

Aktyvesnė pasaulinė kova su klimato kaita

Teigiamu Europos žaliojo kurso pavyzdžiu jau pasekė didieji mūsų tarptautiniai partneriai – jie nusistatė terminus, iki kada pasieks poveikio klimatui neutralumą.

Investuodami į atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas kaupiame žinias ir kuriame produktus, praversiančius visam pasauliui.

Mūsų žalioji transporto pertvarka padeda kurtis bendrovėms, pirmausiančioms pasaulyje ir galėsiančioms aptarnauti augančią pasaulio rinką. Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais drauge sumažinsime CO₂ kiekį, išmetamą viso pasaulio jūrų transporto ir aviacijos sektoriuose.

2023 m. Dubajuje įvykusioje JT COP28 konferencijoje ES paragino gerokai padidinti pasaulinį klimato srities užmojį, kad būtų išsaugota galimybė pasiekti 1,5 C tikslą pagal Paryžiaus susitarimą. Be to, ES susiderėjo, kad bus sudarytas susitarimas per šį dešimtmetį paspartinti visuotinį iškastinio kuro atsisakymą, tris kartus padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą.

ES, jos valstybės narės ir Europos investicijų bankas visi kartu yra didžiausi besivystančios ekonomikos šalių kovos su klimato kaita finansuotojai – 2022 m. jie skyrė tam 28,5 mlrd. EUR.

Kur ES finansuoja klimato politikos priemones?