ES dalyvavimas 28-ojoje klimato kaitos konferencijoje

2023 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 12 d. Dubajuje vyko 28-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP28). Įvairias šalis subūrusios COP28 aukščiausiojo lygio konferencijos, kuriai pirmininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai, tikslas – paspartinti Paryžiaus susitarimo ir JT bendrosios klimato kaitos konvencijos tikslų įgyvendinimą.

ES siekė gerokai padidinti pasaulinį klimato srities užmojį, kad būtų išsaugota galimybė pasiekti 1,5 °C tikslą, laikantis Paryžiaus susitarimo, ir bendradarbiavo su panašiai mąstančiais partneriais, kad COP28 rezultatai būtų sėkmingi. 

Pagrindiniai įsipareigojimai ir veiksmai, apie kuriuos ES paskelbė per COP28: 

• šį dešimtmetį paspartinti iškastinio kuro atsisakymą, imtis veiksmų, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis būtų sumažintas 43 proc., ir nukreipti pasaulį tokia trajektorija, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamųjų teršalų kiekis; 
• pagal visuotinį įsipareigojimą dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo iki 2030 m. tris kartus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą. 2,3 mlrd. EUR iš ES biudžeto bus remiama energetikos pertvarka Europos kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje; 
• ES ir jos valstybių narių 175 mln. EUR finansinė parama išmetamam metano kiekiui mažinti; 
• daugiau kaip 400 mln. EUR iš ES ir jos valstybių narių naujam per ekstremalias klimato situacijas patiriamų nuostolių ir žalos atlyginimo fondui aktyvinti; 
• pirmieji du Europos švarių technologijų projektai, kurie bus remiami pagal ES ir „Catalyst“ partnerystę, siekiant padėti ES pasiekti savo 2030 m. klimato tikslus; 
• Europos komandos 20 mlrd. EUR įnašas į Afrikos ir ES žaliosios energijos iniciatyvą; 
• nauja Europos komandos iniciatyva dėl miškų nenaikinančių vertės grandinių. 

Per COP28 derybas klimato kaitos klausimais ES siekė dar platesnio užmojo ir dar daugiau veiksmų per šį itin svarbų dešimtmetį, be kita ko:

• laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo;

• labiau suderintų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangų šį dešimtmetį;

• mūsų ir partnerių pasirengimo prisitaikyti prie klimato kaitos;

• kovos su klimato kaita finansavimo užtikrinimo, kad visi, kas gali mokėti, šalintų nuostolius ir žalą.

Europos žaliasis kursas – tai naujoji Europos augimo strategija. Siekiama taip pertvarkyti ES, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestinti, ekonomika – moderni ir konkurencinga, o išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2050 m. taptų lygus nuliui. Tikimasi, kad pagal naujausius ES klimato ir energetikos teisės aktus, vadinamus Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, iki 2030 m. ES grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus sumažintas bent 55 proc. Europa vykdo piliečiams ir tarptautiniams partneriams duotą pažadą būti lydere vykdant piliečiams ir pramonei naudingus klimato politikos veiksmus ir formuojant žaliąją pertvarką.

Įgyvendindama strategiją „Global Gateway“ ES pasauliniu mastu remia žaliąją transformaciją, investuodama ir į klimato kaitos švelninimą, ir į atsparumą klimato kaitai. Pagal šią strategiją taip pat remiama švari energija kaip būdas pasiekti darnaus vystymosi tikslus ir įvykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus. Pagal Europos komandos principą šia strategija skatinami žaliųjų technologijų mainai ir stiprinamas energetinis saugumas siūlant tvarias ir patikimas jungtis ir sprendimus visame pasaulyje.