Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena. ES teikia pagalbą visame pasaulyje ir apsaugo vietos humanitarinės pagalbos darbuotojus

Rugpjūčio 19 d. minima Pasaulinė humanitarinės pagalbos diena. Tai proga atkreipti dėmesį į nepakeičiamas ir nenuilstamas humanitarinės pagalbos darbuotojų pastangas, kuriomis visame pasaulyje gelbstimos gyvybės. Kilus krizėms ir konfliktams, humanitarinės pagalbos darbuotojai yra vieni pirmųjų asmenų, kurie imasi veiksmų vietoje ir nukentėjusiesiems suteikia pagalbą ekstremaliųjų situacijų atvejais. Pastarojo meto pasaulinės krizės, pvz., Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose, deja, parodė, kad pernelyg dažnai humanitarinės pagalbos darbuotojai už savo pastangas moka didžiausią kainą. 2023 m. gyvybės neteko kaip niekad daug humanitarinės pagalbos darbuotojų ir tikėtina, kad 2024 m. ši tragiška tendencija išliks. 

Daug humanitarinės pagalbos darbuotojų siunčiama pagal ES įsipareigojimą teikti humanitarinę pagalbą žmonėms, nukentėjusiems nuo žmogaus sukeltų nelaimių ir gamtinių pavojų visame pasaulyje. Šį humanitarinės pagalbos įsipareigojimą ES vykdo daugiau kaip 30 metų daugiau kaip 110 šalių: pagalba kasmet pasiekia milijonus žmonių visame pasaulyje. Iš tiesų ES (ES šalys ir institucijos kartu) yra viena iš pagrindinių humanitarinės pagalbos teikėjų pasaulyje – jos pradinis humanitarinės pagalbos biudžetas 2024 m. yra 1,8 mlrd. EUR. 

ES ekstremaliųjų situacijų atvejais teikia maisto ir mitybos, pastogės, sveikatos priežiūros, vandens, sanitarijos ir švietimo sričių humanitarinę pagalbą. Pagalba nešališkai nukreipiama nukentėjusiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų rasę, etninę grupę, religiją, lytį, amžių, pilietybę ar politines pažiūras, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems gyventojams. ES humanitarinės pagalbos ekspertų tinklas daugiau kaip 40 šalių visame pasaulyje sudaro sąlygas atidžiai stebėti krizines situacijas ir pagalbos operacijas. 

Tarp naujausių svarbių ES humanitarinės pagalbos iniciatyvų yra šios:    

• pradėti ES humanitarinio oro tilto skrydžiai, kad pagalba pasiektų sunkiausiai pasiekiamas vietoves. Paaiškėjo, kad šie oro tilto skrydžiai labai padėjo teikti pagalbą Etiopijai Tigrėjaus krizės metu, Kongo Demokratinei Respublikai ir pastaruoju metu – Gazos gyventojams;  
• plėtojami Europos humanitarinio reagavimo pajėgumai, t. y. Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Europoje laikomos pasaulinės pagalbos atsargos, kad būtų galima greičiau siųsti pagalbą į krizių zonas, pavyzdžiui, po 2023 m. Turkijoje ir Sirijoje įvykusio žemės drebėjimo.  

Be to, vykdydama kaip niekad didelę operaciją pagal Civilinės saugos mechanizmą, ES suteikė 149 000 tonų humanitarinės pagalbos Ukrainai ir koordinavo daugiau kaip 3 500 Ukrainos pacientų evakavimą į ligonines visoje Europoje. 

Siekdama padėti apsaugoti vietos humanitarinės pagalbos darbuotojus visame pasaulyje, ES sukūrė iniciatyvą „Protect Aid Workers“ , kuria padedama asmenims, darbe nukentėjusiems nuo išpuolių ar kitų saugumo incidentų: jiems teikiama teisinė pagalba ir skubios finansinės dotacijos. Tai pirmas tokio pobūdžio mechanizmas. Pagal jį nuo 2024 m. vasario mėn. humanitarinės pagalbos darbuotojams, kuriems reikėjo paramos, paskirstytos 25 dotacijos, kurių vertė viršijo 240 000 EUR. Šia iniciatyva ES siekia sukurti apsaugos sistemą vietos humanitarinės pagalbos darbuotojams. Jų ištekliai dažnai riboti ir jie negali pasikliauti didelių tarptautinių organizacijų apsauga. 

Daugiau informacijos

ES humanitarinė pagalba

Vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio ir Komisijos nario Janezo Lenarčičiaus pareiškimas 2024 m. Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną

Iniciatyva „Protect Aid Workers“ 

ES humanitarinis oro tiltas